manoukis new-logo.jpg
Rugpjūčio 24 d., ketvirtadienis
     
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Pieno ūkiams būtina gerinti karvių genetiką

2017-04-14
Pieno ūkiams būtina gerinti karvių genetiką

Prienai. Pieno ūkių tikslas vienas - uždirbti pinigų iš pieno produkcijos, kasmet gauti po veršelį iš karvės. Kaip pasiekti šį tikslą ir pieno ūkį paversti pelningu verslu, žiniomis su Prienų r. ūkininkais dalijosi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas (nuotr).

Žemės ūkio rūmų konsultacinis seminaras „Metodai efektyviai ir pelningai veislininkystei vykdyti" yra praėjusių metų seminarų temos „Gyvulininkystės verslo aktualijos" tąsa.

Visa žemės ūkio pažanga daroma tam, kad ūkininkai uždirbtų daugiau pinigų. Esmė, teigė E. Gedgaudas, kaip teisingai ir efektyviai panaudoti pažangą savo ūkio naudai. Viena svarbiausiųjų pelningo gyvulių ūkio sąlygų - gera veislinė banda. Veislininkystė - tai pirmiausia atranka genetiškai geresniems gyvuliams gauti. Jų pasauliui verkiant reikia, todėl daugelis šalių veislininkystei skiria patį didžiausią dėmesį. „Be geros genetikos nieko nepadarysime. Genetika - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žemės ūkio pridėtinę vertę. Visa gyvulių selekcijos priemonių visuma sukurta tam, kad būtų gaunama didesnė pridėtinė ūkio vertė", - jau ne pirmą kartą ūkininkams šiuos žodžius kartoja LGVA direktorius ir ŽŪR veislininkystės komiteto pirmininkas. Vis dėlto veislininkystei Lietuvoje dėmesio labai trūksta.

Apie 30 proc. šalies ūkių naudoja kergimo bulių. „Kergiant gauti po veršelį per metus lengviau pasiekiamas tikslas, negu sėklinant, tačiau niekada nėra garantijos, kad brangiai pirktas bulius bus geras reproduktorius ir bandos gerintojas. Istorijų ir pavyzdžių yra įvairių, todėl dalis ūkininkų pereina prie sėklinimo", - sakė E. Gedgaudas. Jam teko lankytis ūkyje, kur kergiamos karvės pradėjo duoti mažiau negu 4 t pieno per metus. Suglumę ūkininkai sprendžia dilemą, ar visai pasitraukti iš verslo, ar pereiti prie sėklinimo. E. Gedgaudas mano, kad padėtį tikrai galima ištaisyti, pradėjus naudoti atitinkamą spermą, tačiau tam reikės laiko.

„Taigi, įsigydami kergimo bulių negalite būti tikras, kokią pridėtinę vertę jis sukurs, be to, bulius labai platina ligas, o ir nėra jokios garantijos, kad jo sperma apvaisins karves. Ne mažiau svarbu - kiekvienais metais bulius Lietuvoje užmuša po 2-3 žmones, nors šie mano žodžiai dažniausiai sukelia šypseną - visi galvoja, kad man taip neatsitiks", - kalbėjo lektorius.

Daugiausia uždirba grynaveislių gyvulių ūkiai

Norint gerinti bandos genetiką, buliaus, kurio indekso vertė mažiau 100, tam tikrai neužteks, bandos genetika negerės. Tokio buliaus spermos rinkoje galima nusipirkti už eurą, bet rezultatas, tvirtino E. Gedgaudas, nebus geras, laikui bėgant genetika prastės, pieno kiekis mažės. Norint gerinti bandą, reikia naudoti buliaus, kurio veislinė vertė gerokai virš 100 balų, spermą. „O spermos kaina nesiskiria taip smarkiai, kaip ateityje gali skirtis rezultatas. Jeigu rinksitės bulių su geru pieno indeksu ir pradėsite melžti po 300 l pieno daugiau, įdėti pinigai greitai atsipirks, nes bus sukurta pridėtinė vertė", - aiškino E. Gedgaudas.

Verslas yra ne tik pienas, bet ir palikuonys, kuriuos ūkininkai gali parduoti - veislinės telyčios turi paklausą ir Lietuvoje, ir užsienyje. Pastaruoju metu kainos už geros genetikos veršingą telyčią, E. Gedgaudo žiniomis, svyravo tarp 1 000-1 200 Eur. Europoje veršingų telyčių pardavimo lyderė yra Vokietija. „Daug kas norėtų pirkti telyčių, kurių motinų produktyvumo vidurkis buvo ne mažiau 9 t, bet mes tokių telyčių, skirtų parduoti, neturime. Jeigu kas nors tokių ir turi - neparduoda", - sakė veislininkystės specialistas.

„Eurostat" duomenimis, 2015 m. (2016 m. duomenys dar nepaskelbti) Lietuvoje vidutinis karvių bandos produktyvumas buvo 5 773 kg per metus. Estijoje - 8 639 kg, Švedijoje - 8 709 kg, Suomijoje - 8 634 kg. „Mėgstu diskutuoti šia tema su ūkininkais. Man dažnai prieštaraujama dėl palyginimų su Estija - juk ten didelės bandos. Taip, tačiau estai pagal produktyvumą pakilo į trečiąją vietą ES iš esmės pakeitę požiūrį į veislininkystę. O Švedijoje, Suomijoje bandos yra nedidelės, nedaug didesnės negu Lietuvoje, bet šių šalių ūkininkai, gyvendami ant akmenų ir net neduodami karvėms kukurūzų, melžia 3 t daugiau negu mes. Tokių rezultatų jie pasiekė investavę į genetiką. Ir jau gauna grąžą", - aiškino E. Gedgaudas. Jis dar pridūrė, kad Airijoje, kuri pagal produktyvumą kol kas nusileidžia Lietuvai, kiek kitokia politika - airiai pradėjo daryti viso prieauglio genominius tyrimus, todėl neabejotina, kad jų karvių produktyvumas greitai šaus į viršų.

E. Gedgaudas priminė dar vieną aksiomą - daugiausia uždirba tie ūkiai, kurie laiko grynaveislius gyvulius. O išlaidos genetikai sudaro labai nežymią dalį - vos 1,5-2 proc. visų išlaidų. Daugelį gąsdina, kad bandos gerinimas yra ilgas procesas, užtrunkantis eilę metų, bet, sako E. Gedgaudas, tai kaip investuoti pinigus su geromis palūkanomis - genetika uždirbs ūkiui pinigus.

Kaip gauti grynaveislius gyvulius? Europoje priimta, kad veislė keičiasi nuo 87,5 proc. kraujo (tai būna ketvirtoje kartoje), Lietuvoje - nuo 93,75 proc. (penktoji karta). Taigi, grynaveislį pradėjus kryžminti su negrynaveisliu, nustelbiamajam kryžminimui reikės 11 metų. Bet jau ketinama šią kartelę nuleisti ir Lietuvoje, nes didesnio kraujo procento reikalavimas ypač neatitinka mėsinių galvijų augintojų interesų.

Genominio tyrimo ir produktyvumo kontrolės nauda

Užsienyje ūkininkai vis dažniau daro genominį gyvulių tyrimą, nes jis atskleidžia absoliučiai viską (produktyvumą, riebumą, baltymingumą, SLS, paveldimas ligas, eksterjerą, temperamentą, vaisą...). Lietuvoje 2016 m. 200 geriausių karvių ir telyčių darytuose genominiuose tyrimuose bendra veislinė vertė buvo nuo 88 iki 140 balų, vidurkis - 118 balų, užpernai - 122. „Džiugina, kad daugėja gerai įvertintų gyvulių, bet klausimas, ar mes su jais esame konkurencingi? Vokietijos TOP 500 paskutinėje vietoje yra gyvulys, kurio veislinė vertė 147 balai. Taigi, mes neturime net karvės, kuri galėtų atvesti aukštos veislinės vertės bulių. Bet jeigu plausite embrionus ar karves sėklinsite su 140 balų vertės buliumi, vis tiek turėsite gana geros veislinės vertės gyvulius", - kalbėjo pranešėjas. 

Vokietijoje atliekamas genominis tyrimas gana brangus (per 100 Eur), bet LGVA užsakytus rėmė valstybė. „Vis dėlto norime, kad valstybė žiūrėtų į priekį ir kontroliuojamų bandų savininkams padengtų 70 proc. genominio tyrimo kainos, apie tai jau vyksta pokalbiai Žemės ūkio ministerijoje. Turėdami visą informaciją apie gyvulį, ūkininkai žinos, kaip iš jo daugiau uždirbti, ar jis gerins veislę, ar jį brokuoti. Ir jau kitos kartos gyvulių veislinė vertė būtų aukštesnė. Genominis tyrimas - tai įrankis, padedantis efektyviai įvertinti bandą", - tvirtino E. Gedgaudas. Jis neabejoja, kad genominio tyrimo kaina gerokai atpigtų, jeigu Lietuva siųstų tirti daugiau mėginių.

Ūkininkams jis priminė gyvulių produktyvumo kontrolės naudą ir poreikį kontroliuoti bandas, ypač tiems, kurių ūkiuose nėra bandos valdymo programų. Produktyvumo kontrolė, anot LGVA vadovo, padeda matyti tam tikrą rezultatą ir jų visumą, kuria linkme juda banda, kaip keičiasi jos rodikliai atskirais metų laikotarpiais. Tikimasi, kad netrukus didžioji dalis ūkininkų galės bandą kontroliuoti B metodu - tai atliks pats ūkininkas.  

Ūkininkai domėjosi, ar gyvulio spalva turi kokios nors įtakos jo veislinei vertei - pasirodo, visiškai jokios. Daug svarbiau, kad karvės būtų ramaus charakterio, o tai užprogramuota genuose. Ekonomiškiausios, kaip rodo pasaulinė patirtis, yra holšteinų ir džersių veislės karvės. Lietuvoje grynaveislių holšteinų praėjusiais metais buvo 17 tūkst., šios veislės karvės kol kas duoda daugiausiai pieno. Didžiausia populiacija Lietuvoje yra Lietuvos juodmargių - 87 tūkstančiai.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.