manoukis new-logo.jpg
Sausio 23 d., Pirmadienis
  Žurnalus MANO ŪKIS ir VETinfo galite užsiprenumeruoti ČIA 
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS > Ūkis

Žiemkenčius auginantiems žemdirbiams - neramus metas

2017-01-09
Žiemkenčius auginantiems žemdirbiams - neramus metas

Kaunas. Ūkininkai šios žiemos oro sąlygas vadina išskirtinėmis. Šalčiai spustelėjo staiga ir daugelis iki tol šlapiose dirvose mirkusių pasėlių atsidūrė lede. Be to, šiemet jų nesaugo ir storas sniego sluoksnis. Anot mokslininkų, labiausiai nerimauti reikėtų tiems, kurie sėjos metu nesilaikė agrotechnikos reikalavimų.

Širvintų rajono Gelvonų seniūnijos Liukonių kaimo ūkininkas Irmantas Drėgva sako šiomis dienomis nerimastingai apžvelgiantis savo laukus, kuriuose pasėti žiemkenčiai. „Praeitą savaitę dar apvažiavau pažiūrėti, tai sniego ne kažin kiek. Gal tik kokių penkių centimetrų sluoksnis. O kadangi dar papustė vieną vakarą gerokai, tai ant kalnelių ir visai nėra", - sako ūkininkas.

I. Drėgva dirba apie 180 ha žemės. Iš žieminių kultūrų pasirinko kviečius. Anksčiau dar ir žieminių rapsų sėdavo, tačiau derliaus ne kažin kokio sulaukdavo. „Būdavo tai iššąla, tai iššunta. Atsisakiau, nes gal agrotechnikos niuansų neišmanau. Be to, juos ir kulti anksčiau reikia, dar kartais nė šienapjūtės nebūnu baigęs" - pasakoja jis.  

Ūkininkas žieminių kviečių veisles atsirenka per keletą metų. Įvertina ne tik derliaus gausą bei kokybę, bet ir pasėlių žiemojimo ypatybes.

Apie pasekmes, kurios laukia po nepalankių pasėliams žiemos išdaigų, ūkininkas teigia dar nedrįstantis spręsti. Mat tikisi, kad ir šiemet pasiteisins jo ne vienus metus taikomas būdas - ankstyvą pavasarį salietra patręšus javus, jie gerokai atsigauna, sustiprėja.

Su eksperimentais išbandant naujas veisles stengiasi elgtis atsargiai. Sako, kad ir iš savo klaidų yra tekę pasimokyti - vienais metais tiekėjų iš Vakarų Europos atvežtai naujai veislei gerai užderėjus, ėmė ir užsėjo nemenką plotą kitais metais. O po nepalankios žiemos teko atsėti viską.

„Manau, kad neverta pernelyg žavėtis šiltų kraštų šalyse auginamomis, kad ir gausiai derančiomis veislėmis. Reikėtų prisiminti, jog joms dar teks ir peržiemoti pas mus", - svarsto pašnekovas.

Žiemą vadina neeiline

Kupiškio rajone Šimonių seniūnijoje Puožo kaime Eimantas Šerelis ūkininkauja apie dešimtmetį. Per tą laiką ir savo patirties nemažai sukaupė jaunasis ūkininkas. Tačiau mano, jog gerokai ilgiau ūkininkaujančių tėvų patirtimi neprotinga būtų nepasinaudoti.

Ūkininkas iš viso dirba 220 ha žemės. Žieminėms javų bei rapsų veislėms skirta nemenka dalis. Kad ir ne kasmet pasiseka su žieminiais rapsais, E. Šerelis tikina neketinąs jų atsisakyti. Nė plotų nemažina - tiesiog susitaikė, kad žemdirbys kiekvieną žiemą tarsi kokioje loterijoje dalyvauja.

„Tikrai neeiliniai metai. Kaip peržiemos, sunku pasakyti, bet jaudulio yra. Dar iki šių šalčių taip neramu nebuvo, nors dirvos aiškiai per šlapios, pasėliai mirko. O čia dar šaltis didelis spustelėjo", - javų žiemojimo sąlygomis nesidžiaugia ūkininkas.

Tačiau sako, kad jam sėja buvusi įprastinė - drėgmės dirvose pakako, be to ir sėkla pasėta laiku buvo. „Kiti ūkininkai skundėsi, kad sausa dirva. Kad ir tame pačiame rajone skirtingai lietaus pasitaikė, o per visą Lietuvą, žinia, kad buvo ir sausros", - sako pašnekovas.

E. Šerelis jau turįs karčios patirties, kuomet pavasarį 95 proc. pasėlių atsėti teko. „Ką padarysi, su gamta nepakovosi. Jei nušals, teks atsėti. Aišku, išlaidų daugiau, laiko gaišatis. Kadangi kitaip nebus, nematau reikalo ir per daug verkšlenti", - svarsto vyras.

Situaciją komplikuoja atlydžiai

Kretingos rajone Ankštakių kaime ūkininkaujančiam Rimantui Uosiui tokių metų, kuomet pavasarį atsėti reikėdavo beveik visus pasėlius, yra ne kartą pasitaikę. Tačiau teigia, kad ir kokios nepalankios būdavę sąlygos, lietuviškos veislės rugiai peržiemodavę puikiausiai.  

„Jau aštuonerius metus sėju tą pačią lietuvišką rugių veislę. Tačiau visuomet jų sėklai pasilieku, nes pasiteisino, matosi, jog mūsų klimato sąlygoms skirti", - sako jis.

Iš viso ūkininkas dirba apie 90 ha žemės. Rugiams skiria 10 ha, tiek pat žieminiams kviečiams, o kvietrugiams - 15 ha.

R. Uosiui šią žiemą nėra labai ramu. Anot jo, didžiausia rizika žemdirbiams - pajūrio zonoje. Ir sniego paprastai čia mažiau būna, ir atlydys po atlydžio. „Kitur, žiūrėk, ir dvidešimt penki ar trisdešimt šalčio, bet užsninga ir ramu. O čia pas mus užsnigs, pašals, o kitą dieną atlydys. Ir vėl po kiek laiko dvidešimt šalčio. Tas ir blogiausia", - svarsto. Be to, dar ir lijundros savo juodą darbą nudirba - pasėliams labai ne į naudą, kuomet be sniego šlapiai užšąla.

Dvejus metus bandė ūkininkas žieminius rapsus sėti. Tačiau abu kartus nesėkmingai - po žiemos iš tų pasėlių ne kažin kas beliko. Nusprendė nesigalynėti su gamta. 

Šaltis sukaustė įmirkusias dirvas

Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. Rimantas Velička sako, jog žiemkenčių žiemojimo sąlygos pastarosiomis dienomis labai pasikeitė. Mat šaltis staiga sukaustė įmirkusias dirvas.

„Iki šiol tos žiemos beveik nebuvo. Tik daugelį neramino didelis drėgmės perteklius. Ir ne be reikalo, nes drėgmės perteklius irgi turi neigiamą reikšmę", - aiškina R. Velička.

Mat šaknų zonoje ilgesnį laiką besilaikantis vanduo sukelia žiemkenčių išmirkimą. Kai deguonies negauna augalų šaknys, jie žūva.

„Kviečiai užmirkusiose vietose, kai nevyksta vegetacija, tai yra kai vidutinė paros temperatūra nusistovi žemesnė nei 2 laipsniai šilumos, o pavasarį gerai veikiant drenažui drėgmė pasišalina, atsigauna ir auga. Tačiau drėgmės perteklius ypač pavojingas žieminiams rapsams, nes jie yra jautrūs tokioms sąlygoms. Išmirkusiose vietose pasėliai žūsta. Ypač jei užmirkimai būna dar tebevykstant vegetacijai", - pasakoja pašnekovas.

Drėgmės perteklius dirvoje labai nepageidautinas ir dėl to, kad išplaunamos maisto medžiagos. Jų pakankamai negaudami augalai blogiau žiemoja arba visai nesulaukia pavasario.

R. Velička sako, jog šią žiemą agrochemijos laboratorijoje atlikti tyrimai kaip tik ir rodo, jog dirvose yra sumažėjęs mineralinių medžiagų kiekis.

„Lapkričio pabaigoje, gruodį buvo daug kritulių ir dėl to atsirado maisto medžiagų, ypač mineralinių, trūkumas. Labiausiai trūksta kalio, nes fosforas yra atsparesnis. Todėl anksti pavasarį dirvas reikėtų patręšti mineralinėmis trąšomis", - teigia jis.

R. Velička tvirtina, kad pavojų jau prieš tai gerokai išmirkusiems žiemkenčiams sustiprina ir staigūs šalčiai bei nepakankamas sniego dangos sluoksnis.

„Pasidairius po laukus matyti, kad sniego dangos nėra normalios ir tai kelia nerimą. Mat tose vietose, kur sniego patalas storesnis, augalams žiemoti lengviau - vienas centimetras sniego dirvos paviršiaus temperatūrą pakelia vienu laipsniu", - paaiškina pašnekovas.

Prieš gamtines sąlygas - tinkama agrotechnika

Žinia, sniego ant laukų pats nepabersi jei dangus nepažeria... Tačiau R. Velička teigia, jog be reikalo daugelis ūkininkų galvoja, kad su gamta galynėtis jie bejėgiai ir kad nuo jų nepriklauso, kaip pavasario sulauks žiemkenčių pasėliai.

„Augalų žiemojimas labai priklauso nuo agrotechnikos, nuo to, kaip buvo jos laikomasi rudenį. Ar tinkamai įdirbta ir patręšta dirva, ar laiku pasėta. Yra didžiulis skirtumas, kaip žiemos gerai ir nepakankamai tam pasiruošęs augalai. Ypač jautrūs rapsai - jie tokių klaidų neatleidžia. Taigi, iš dalies pasigalynėti su gamta žemdirbiai gali", - tokios nuomonės laikosi Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. R. Velička.

Dirvos tyrimus atidėlioti nenaudinga

Mokslininkas primena, kad neatlikus dirvos tyrimų, sunku išauginti sveikus ir stiprius javus, kitas kultūras. Mat visiems augalams labai svarbu, kad ne tik maistinių medžiagų dirvoje būtų, bet ypač, kad būtų išlaikomas jų santykis.

Kita problema, kuri pastaruoju metu darosi vis aktualesnė - didėjantis dirvų rūgštingumas. „Tyrimai rodo, kad grįžtama į pradinę dirvos rūgštingumo būseną, kuri buvo prieš kalkinimą - prieš penkiasdešimt metų. Vis investuojama į techniką, įrangą, o apie dirvos kalkinimą pamirštama. Gal ir skatinimo pritrūkstama", - svarsto pašnekovas.

Taip pat jis pataria renkantis sėklą atkreipti dėmesį, kur ta veislė buvusi išvesta. Mūsų klimato sąlygoms rinktis šiltesnių kraštų veisles yra rizikinga, o tuo pačiu ir nenaudinga. Ir pačios geriausios veislės neduos tokio derliaus, kokio tikisi augintojas, jei auginimo sąlygos neatitiks augalų poreikio.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



  • Joo(78.61.120.129)
    O kam tie kreditai?? Kad šerti Lanbyyrgio atvestą dar vieną vagį?? Dirbi tiek kiek apdirbi ir palaipsniui pletiesi. Niekaip nesuprantu kokia iš to nauda, kad du kartus sėji ir galiausiai nenukuli. Mažinkis, atlik darbus laiku ir nepriekaištingai , ir turėsi asmeninės naudos.
  • TAM(88.119.76.132)
    Sakot zemiu prisigriebia atseit neapzioja . O apzioja tie kurie ju prosigriebe uz dyka , t.y supirke uz pajus buvusiu kolchou pastatus , technika ir pan . Prisipirko žemes isvadu ir prismatavo natura . Na ir kaip nekeista buve tu kolukiu pirmininku suneliai ar siaip is tos nomenklaturos. Va sitie tikrai speja viska laiku. Na o tie kas pradejo nuo nulio , eme kreditus , sažiningai dirba tie buna , kad ir nespeja , kaip nekeista ant tokiu ir varo visi . Liaudies patarle ir sako "kas lekia , tam ir drozia" Nevisiems gi pamatai buvo pakloti , kiti dar juos deda. Taip , kad ziurekim be pavydu ir givent tikrai bus lengviau .
  • Joo(78.61.120.129)
    Visus iki paskutinio cento mokesčius sumoku pats, tiesioginių viršininkų neturiu žemę dirbu senu belarusu, javus kuliu su samdytu kombainu iš pašalies. Mano ūkio dydis yra 2,5 karto didesnis nei vidutinio Lietuvos ūkininko. Pragyvenu pats ir šeimą išlaikau tik iš savo ūkio gaunamų pajamų.
  • vvukis(90.143.116.173)
    Man ir juokingi toki ūkininkai kurie prisigriebia belenkiek žemių ir prieš Kalėdas ardami deda į facebooką traktorių įklimpusių iki kabinos langų nuotraukas su prierašais kad blogi metai pasitaikė.
  • aa(78.62.240.157)
    Nori paklausti, Gerbiamasis Joo ar mokesčius pats moki, ar už tave sumoka darbdavys? O gal ūkininkauji tik kompiuteryje ar šešiuose aruose?
  • Joo(78.61.120.129)
    Javams kulti yra rugpjūtis, iš didelės bėdos dar rugsėjis. Spalį,dar gruodį kuldavo kolchozai. Anos Lietuvos laikais dar ūkininkai spragilais jaujoj. Na, pastebėjau, kad Lietuvoj yra ūkininkų kurie kaip Naujoj Zelandijoj karvių negina į tvartus, mat šerti, kuopti mėšlo nebereikia. O čia, pasirodo dar yra spalio mėnesį kuliančių. (Ir dar pašalus?? Spalio mėnesį ???) Kaip sakoma tokie ūkininkai be komentarų.
  • kažko(78.58.95.215)
    kažko joo primiršo,o gal geram regione gyvena,o gal neūkininkauja.Teko kulti kviečius tik pašalus gerokai,nes kombainai tiesiog skendo,melioracija gera,bet pilni grioviai,potvynis. Pabandykit ventiliaciją spalio mėn. pabaigoje.Sausiems taip,bet ne ką tik iš lauko. Jei vadovėlių rekomendacijos galiotų gamtai,tai tikrai sėkmingas būtų ūkininkavimas. Pritariu aa, o dar šalčių vėl pranašauja virš 20. Rudenį sausesnės valandėlės negalioja,vėsus ruduo ir valandėlė virsta savaite ir atia visai technologijai.
  • Joo(78.61.120.129)
    Nėra ko čia burti. Jei trumpai, dirvas laiku suari, laiku pasęji, tinkami patręši. Sėji sertifikuotą beicuotą sėklą. Nepamenu metų kad taip ištisai lytų ir būtų balos. Jei žemė nemelioruota, ūkininkas iš viso be proto, nes pasirinkęs ūkininkavimo būdą neatitinkantį turimas ūkininkavimo sąlygas. Liūtys nėra nuolatinės, bet greičiau išimtis, kulti ar purkšti galima tuomet kai nelyja. Per 26 metus nėra taip buvę kad būtų likę nekulti javai,o esant drėgnesniems metams supili ant aktyviosios ventiliacijos, ir protingai naudojant sausesnes valandėles nesunkiai išdžiovini.
  • aa(78.62.240.157)
    O kaip kitaip pavadinti gudročius buriančius apie agrotechniką, jei laukai pliki - be sniego, o už lango -24 laipsniai, tai gali ir subine žemę rėžyt, jokia agrotechnika nepadės. Gal "didieji agrotechnikai'" sugalvojo kaip sėti balose pliaupiant lietui ar purkšti ir kulti per liūtis. Tai pasidalinkite patirtimi.
  • Joo(78.61.120.129)
    Kaip suprantu, aš pripažįstamas kvailiu, bet didesni kvailiai tie, kurie nevagia bet dievina Lanzbyyrgį.
  • Dvigalvis slibinas(78.62.81.67)
    Baikit trydaliot, dėl rapsų būkit ramūs, jų masės daug paviršiui, todėl ir pustymas minimalus, lapija sniega sulaikė. Dėl miglinių irgi nepergyvenkit, nes juk tik tris paras buvo žemiau dvidežimt, įšalas dar visai menkas turi būt. Viskas dar tik prieš akis, dar ilgas laukia žiemos periodas...pasėliam šitas šalčio periodas, kaip trigalviui slibinui vienos galvos netektis...
RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.