manoukis new-logo.jpg
Vasario 24 d., šeštadienis
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Skanauti šparagų – į festivalį

2015-05-26
Skanauti šparagų – į festivalį

Vilnius. Radę laiko užsukti į Tymo kvartalą ir į šeštadieninį „Lėtą turgų" vilniečiai galėjo įsitikinti, kad šparagai (dar vadinami ir smidrais) - ne tik gražūs, bet ir skanūs. „Smidrų festivalio" organizatoriai kvietė įsitikinti, kad švieži, traškūs ir sultingi ūgliai gali pasiekti ir pasiekia vartotoją iš vietinių ūkių.

„Smidrų festivalio" iniciatorė, ketvirtus metus šią netradicinę daržovę auginanti Genovaitė Sakalauskienė sako, kad smulkių augintojų po ASU rengto projekto, skirto šparagų populiarinimui, jau atsiranda, tad dabar metas atsigręžti į kitą pusę - vartotojų paieškas ir jų švietimą.

Apie tai, kad vartotoją būtina informuoti ir tokie renginiai kaip „Smidrų festivalis" prisideda prie smidrų ir bendrai lietuviškų daržovių populiarinimo, kalbėjo ir šventėje apsilankiusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Mes esame pasiryžę skatinti ir remti viską, kas Lietuvoje auginama, kas čia vartojama, kas yra sveika ir ekologiška. (...) Smidras yra naujas, gal prieš dešimtmetį mūsų meniu atsiradęs ir tik dabar pradėtas smarkiau vartoti, tad tas viešinimas yra labai svarbus. Kuo daugiau vartosim, tuo daugiau ūkininkai augins, o tokie festivaliai padeda viešinti. (...) Iš tikrųjų tuo mes ir auginame savo kraštą - augindami ir vartodami.", - kalbėjo ministrė.

Turguje paklausūs buvo ir augintojo iš Molėtų rajono Simono Klimavičiaus šparagai.

„Smidrų festivalio" lankytojai šeštadienį turėjo galimybę ne tik nusipirkti traškiųjų šparagų (už kilogramą ūglių prašyta 10 eurų), bet ir kitos smulkiųjų augintojų bei perdirbėjų produkcijos, pabendrauti su ūkininkais. Apie šparagų maistingąsias savybes ir auginimą pasakojo A. Stulginskio universiteto (ASU) docentė  Audronė Žebrauskienė, pažinti šparagų skonį ir patiems gaminti bei ragauti čia pat vietoje pagamintų patiekalų kvietė kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson.

Laukuose - žalieji ūgliai

Ne tik šparagais, bet ir įvairiais vaisiais, uogomis bei jų gaminiais Vilniuje prekiaujanti G. Sakalauskienė sako, kad bent jau šio turgaus lankytojai žino, kad galima rasti ir Lietuvoje užaugintų žaliųjų ūglių. „Paklausa tikrai auga. Mes prekiaujame Tymo turgelyje jau daug metų ir šiais metais žmonės šparagų labai laukė. Man pačiai buvo labai džiugu, kad jau nuo vasario mėnesio ėjo ir klausė: kada? Sprogo (vartojimo, - red.) burbulas. Pirmų šparagų atvežiau porą kilogramų į turgų. (...) Griežtai dalinau ir neleidau nupirkti visų vienam, kaip ir su braškėmis darau", - pasakoja ūkininkė, pridėdama, kad svarbu ugdyti ir pirkėjų bendruomeniškumą. Būtent „Lėto turgaus" koncepcija ir leidžia geriau pažinti pirkėją, o jam - pabendrauti su ūkininku, atrasti smulkius ūkius ir jų produkciją, sužinoti, iš kur ir kaip produkcija atkeliauja nuo lauko iki stalo.

Tiek žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė (dešinėje), tiek ūkininkė G. Sakalauskienė (kairėje) akcentavo būtinybę informuoti ir augintis vartotoją.

Į Ukmergės rajone Žalgirių kaime vaisius, uogas, prieskonines žoleles auginančios bei perdirbančios G. Sakalauskienės šeimos ūkio laukus šparagai atkeliavo atsitiktinai. Pirkdama iš tiekėjo braškių daigus moteris pastebėjo ir siūlomus šparagų sodinukus, užsisakė, persivežė. Kai pamačiau, kokio didumo yra šaknys, supratau, kad nežinau kaip juos sodinti ir kaip auginti. Tada man labai padėjo doc. A. Žebrauskienė, ji surado technologiją, pradėjome galvoti, kaip šitą augalą išpopuliarinti. Pradėję auginti darėme ir klaidų... pasisodinome į piktžolėtą plotą, teko perkelti", - pažinties su šia daržove pradžią prisimena ūkininkė. Dabar jų laukuose -  40 arų jau derančių augalų, šiemet užsodinta dar 20 arų.

G. Sakalauskienės laukuose stiebiasi žalieji ūgliai, nes norint išauginti baltuosius reikia specialios technologijos ir technikos, tačiau moteris neatmeta galimybės, kad ateityje valgytojai galės skanauti ir baltųjų. Laukuose žaliuoja septynių veislių šparagai, kai kurie ir gali augti tik žali, kitus - galima kaupti ir auginti kaip baltus. Moteris sako, kad atsižvelgiama ir į paklausą: pirkėjams pageidaujant, kad ryšulėliuose geriau būtų daugiau, bet plonesnių, smulkesnių ūglių, o ne keli stambūs, šiemet pasodinta nauja, būtent tokia veislė. Užauginta produkcija realizuojama turgeliuose Vilniuje, šparagų atvažiuoja ir į ūkį, perka restoranai.

Pagrindinė grėsmė - šalnos

Apie šparagus Tymo kvartalo turgaus pirkėjams pasakojusi ASU docentė A. Žebrauskienė tvirtina, kad ši vertinga daržovė gali sėkmingai augti Lietuvoje. Jos teigimu, auginant šiuos ūglius išlieka pagrindinė rizika - derlių smarkiai apgadinti gali šaltos pavasarinės naktys. „Vėlgi yra priežastis: tam, kad išsaugotume (ūglius, - red.), reiks bandyti ir balinimo technologijas, kai reikia apkaupti. Turime planų ir nesustosime. Dabar jau esame išbandę ir tris metus auginame veisles Avalin ir Gjinlim, jos tikrai puikiai auga. Veislių pasirinkimas yra didelis, norint užsisakyti iš anksto, didesnį kiekį, yra iš ko rinktis. Tik dėl veislių reikia pasidomėti ir apsispręsti iš anksto", - pasakoja A. Žebrauskienė, daugelio pradedančiųjų augintojų mokytoja ir įkvėpėja.

Pasak A. Žebrauskienės, aktyvesnis augintojas yra jaunimas, kuris važinėja į kitas šalis, yra drąsesnis ir nebijo eksperimentuoti.

Anot mokslininkės, yra atvejų, kai susidomima šparagais, jų auginimu, technologijomis ir būtent tai tampa akstinu steigti ūkį bei užsiimti auginimu ne tik savo reikmėms. „Didžiausias ūkis, matyt, yra Jurgitos Krištopaitienės - apie 3 ha, G. Sakalauskienės - virš pusės hektaro, Molėtų rajone Simonas Klimavičius augina apie pusę hektaro, kiti - apie 0,3 ar 0,2 ha. Būtent toks plotas yra optimalus, kai jau galima pasižiūrėti, kaip tavo rajone, tavo sąlygomis šparagai auga, žiemoja. O kai yra pradžią, tai plėstis visada yra kur", - pasakoja A. Žebrauskienė, pridėdama, kad kai kuriems jauniesiems augintojams, besitikėjusiems šiemet jau pjauti pirmuosius ūglius, nemažai žalos pridarė vėlyvos šalnos.

Moteris tvirtina, kad šparagai - ganėtina gajus augalas ir auga visur, svarbiausia, kad arti nebūtų gruntinio vandens, nes šaknys augs giliai. Galvojant apie baltųjų veislių auginimą reiktų rinktis lengvesnę dirvą. „ Būtent pagal tai, kokią rūšį auginsi reikia rinktis žemę. Žalieji auga ir priemolyje, visokioje dirvoje. Tačiau visiems augalams tinka taisyklė, kad kuo derlingesnė, kuo turtingesnė dirva, tuo geriau auga. O šiaip jie tikrai ištvermingi, gajūs ir tikrai labai sėkmingai mūsų šalyje auga", - pasakojo A. Žebrauskienė.

Valgytojams, norintiems pasimėgauti šia prabangia daržove verta prisiminti, kad šparagų sezonas gana trumpas ir užsibaigia maždaug ties Joninėmis. Tuomet laukai suželia tankia žaluma ir šparagai maistui nebetinka.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.