manoukis new-logo.jpg
Liepos 24 d., ketvirtadienis
INFOparduotuvėje rasite žemės kainų naujienas!               Naujausi agroverslo skelbimai  

NAUJIENOS > Ūkis

Retesnės augalų veislės skinasi kelią į ūkininkų laukus

2013-05-02
Retesnės augalų veislės skinasi kelią į ūkininkų laukus

Kaunas/Jurbarkas. Rinkos sąlygos skatina žemdirbius auginti kuo daugiau prekinės paskirties augalų - javų ir rapsų, o ūkiuose vis labiau plinta monokultūros arba trumpų rotacijų sėjomainos. Atsvara šiems procesams galėtų būti naujų mūsų kraštui ir klimatui augalų - sojų, judrų, dygminų, spelta kviečių, saulėgrąžų, garstyčių ir kt. - auginimas.

„Ūkininkai augina labai nedidelį skaičių augalų rūšių: žieminius arba vasarinius kviečius, rapsus, dar šiek tiek miežių, avižų. Šiai „įvairovei" suskaičiuoti užtenka vienos rankos pirštų. Nėra gerai, kad šių dienų ūkiuose vis labiau plinta viena kultūra ir trumpalaikės sėjomainos, o mes tiesiog maitiname pramonės įmones, kurios gamina augalų apsaugos priemones. Naudojame vis daugiau chemijos ir vis labiau teršiame aplinką", - sako Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vyr. specialistė Edita Karbauskienė.

Augalų įvairovė praturtina dirvožemį

Turėdami didesnę augalų įvairovę, ūkininkai galėtų dirvožemį praturtinti ir nenaudodami cheminių medžiagų. Žemdirbiai, kurie domisi šiomis perspektyvomis, dalyvavo Žemės ūkio rūmų organizuotuose mokymuose. Apkeliavę visus Lietuvos regionus, mokymai baigėsi ŽŪR lektorių vizitais į Jurbarką ir Rokiškį.

Ar ūkininkai norės paįvairinti dirbamos žemės valdas retomis kultūromis, specialistai nesiryžta prognozuoti, tačiau tikisi, kad vienas kitas naujovėmis susigundys. Rezultatą galima bus pamatyti, kai bus deklaruoti pasėliai.

Dr. Edita Karbauskienė pasakoja apie būtinybę įvairinti pasėlių struktūrą

Auginti retesnius augalus ūkininkus skatina ir aukštos ekologiškos produkcijos kainos bei svari parama, tačiau daugelis, ypač turintys mažesnius ūkius, nenori per daug rizikuoti ar kažką keisti.

Jurbarko rajono Žemės ūkio skyriaus specialistė Vijoleta Tamulytė sako, kad didesnių pokyčių ūkininkų laukuose kol kas nesimato. Kai kurie šaltalankius ar serbentynus įveisia, bet dažniausiai laikosi įprastų grūdinių kultūrų auginimo tradicijų.

„Jeigu viename lauke buvo miežiai, tai kitais metais sėja kviečius, rugius, rapsus, avižas arba pūdymą palieka. Mišinių pašarams užsėja. Naudoja žinomus, tradicinius sėjomainos būdus," - sako V. Tamulytė, pridurdama, kad netikėtumų visada pasitaiko, galbūt jų bus ir šiemet.

„Auginame braškes, turime jų vieną hektarą. Sėjomainai taikome pūdymą, sėjame lubinus, sodiname daržoves. Keičiame, kiek įmanoma. Didesni ūkininkai gal ir rinktųsi įvairesnių rūšių augalus, bet mūsų ūkeliui užtenka," - svarsto ŽŪR mokymuose dalyvavusi braškių augintoja smalininkietė L. Žukaitienė.

„Daug augalų mokslininkai rekomenduoja auginti, bet jie pas mus neprigyja. Čia kaip liucerna, -  nuomone dalijasi ir kiti ūkininkai, - ne visur auga. Jeigu viename lauke prisitaiko, kitame gali ir neužderėti."

Žemės ūkio technologijų skyriaus vyr. specialistė E. Karbauskienė pritaria ūkininkų minčiai, kad pirmiausia reikia išanalizuoti, ar kultūra tinka konkrečiai žemei. Štai, pavyzdžiui, sojos, apie kurias buvo daug klausinėjama mokymų metu, gana įnoringos, norinčios purios, laidžios, bet nerūgščios dirvos. Sojų pupelės stambokos, išbrinkti joms reikia pakankamai drėgmės, o rūgščios dirvos reakcijoje jos nedraugauja su bakterijomis, kurios sudaro simbiozę ir kaupia molekulinį azotą, taip reikalingą dirvožemiui.

Retesniais augalais kol kas labiau domisi ūkininkaujančios moterys

„Soja jau porą metų auginama Lietuvoje. Praėjusios kadencijos Žemės ūkio ministerijos vadovybė sutiko, kad ši kultūra būtų labiau remiama nei kiti augalai - ją perkėlė iš javų į daržovių grupę. Vidurio Lietuvoje galima prikulti iki 3 tonų iš ha. Jeigu pusantros tonos sojų nepavyksta prikulti, tai geriau vietoj jų žirnius ar lubinus auginti," - pataria specialistė. Jeigu kam pavyktų sojų užauginti nemodifikuotų ir dar sertifikuotų, jos būtų labai paklausios.

Nemažas laimėjimas, pasak E. Karbauskienės, yra tai, kad Seimas parėmė įstatymo projektą, leidžiantį auginti pluoštines kanapes. Bus galima gauti tiesioginių išmokų, ko negalėjo padaryti pernai ir užpernai kanapių plotus deklaravę ūkininkai.

Laimi pirmieji

Lietuvos rinkoje laimės tie, kurie pirmieji užsiims retesnių varpinių, ankštinių, aliejinių ar prieskoninių augalų auginimu. „Pasiseks labiau tiems, kurie netradicinius augalus augins ir realizuos pirmieji. Išbandžiusių naujas kultūras jau turime, ir jiems sekasi tikrai neblogai. Ypač tai jaučiama aliejinių augalų sektoriuje. Lietuvoje yra daug įmonėlių, kurios spaudžia aliejų, bet iš atvežtinių, o ne savame krašte užaugintų augalų. Matydami nišas, kuriose dirbama su svetima žaliava, pavieniai ūkininkai jau augina judras, linus, saulėgrąžas. Visi šie augalai tinka aliejaus gamybai šaltuoju spaudimu," - tvirtina E. Karbauskienė, pasakodama apie aplankytus ekologiškus ūkius, kuriuose auginamos retos kultūros.

Lietuvos ūkininkai atrastų nišą ir sėklininkystės ūkių srityje. Pasak specialistų, plečiant retesnių pasėlių plotus susiduriama su sėklos ir sodinamosios medžiagos įsigijimo problema. Norint paruošti didesnį kiekį produkcijos, reikia apsėti didelius plotus, o tam reikalinga sėkla, kuri yra brangi, nes įsigyjama užsienyje. Tik linų sėklai įsigyti problemų nėra, nes Lietuvoje vykdoma linų selekcija.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai
Jūs labiausiai norėtumėte, kad naujoji žemės ūkio ministrė:
Naujienų archyvas