manoukis new-logo.jpg
Lapkričio 01 d., šeštadienis
PRENUMERATA 2015 metams jau prasidėjo! KVIEČIAME užsisakyti redakcijos MANO ŪKIS leidinius! http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  

NAUJIENOS > Ūkis

Kalėdinių eglučių augintojai pelną skaičiuos po švenčių

2012-12-21
Kalėdinių eglučių augintojai pelną skaičiuos po švenčių

Elektrėnai/Tauragė. Paskutinė savaitė iki Kalėdų daugeliui gyventojų tapo ne tik džiaugsmingo šventinio laukimo, bet ir neišvengiamų rūpesčių laiku. Pūga ir neišvažiuojami keliai iki šiol trukdo ne tik tinkamai pasiruošti didžiosioms metų šventėms,  bet ir užsiimti  gruodžio mėnesį klestinčiu verslu - eglaičių prekyba.

Elektrėnų savivaldybėje, Semeliškėse, eglučių plantacijas turintis miškininkas  Kazimieras Šiaulys sako, kad netikėta pūga sustabdė visus numatytus darbus. Dvi savaites intensyviai vykdytą prekybą eglutėmis teko laikinai nutraukti. Per pūgą keliai buvo taip užpustyti, kad negalima pasiekti  želdinių plantacijos. Pasibaigus pūgai bandoma valyti įvažiavimą ir atnaujinti kalėdinių medelių prekybą, kuri šiemet prasidėjo gana anksti.

„Eglutėmis prekiavome iki pat pūgos, dvi geras savaites, o šiuo metu neįvažiuojame į savo plantacijas. Jeigu nuvalysime sniegą, vėl prekiausime. Laiko iki Kalėdų šiek tiek turime. Jau pardavėme maždaug tūkstantį eglučių. Pernai per visą šventinį  laikotarpį išprekiavome porą tūkstančių. Beje, eglutes perka ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai. Jie Kalėdas švenčia sausio mėnesį, tad šioks toks eglučių pirkimas vyksta net iki trijų Karalių," - optimistiškai kalbėjo miškininkas Kazimieras, džiaugdamasis, kad pastaraisiais metais miškuose sumažėjo savavališkų eglučių kirtimų.

„Žmonės vis rečiau ateina į mišką slapta nusikirsti eglutę. Geriau jau perka, kad vėliau problemų nekiltų. O ir rinka dabar geriau patenkina pirkėjų poreikius, pateikiamas įvairus kalėdinių eglučių pasirinkimas", - kalbėjo Kazimieras Šiaulys, eglutes parduodantis didmenininkams, kurie jomis prekiauja įvairiuose prekybos taškuose.

Minimali priežiūra lemia mažą kainą

„Pasodintas eglutes reikėtų tinkamai prižiūrėti, karpyti, formuoti lają, tačiau tam mes neturime nei laiko, nei galimybių. Kaip gamta užaugina, tokias ir parduodame", - sako miškininkas, pripažindamas, kad tik labai nedidelis procentas medelių užaugina tikrai gražią lają.

Pasak K. Šiaulio, eglutės, kurias atvykę didmenininkai išsirenka ir išsikerta, kainuoja 6 litus. Jos maždaug vienodo dydžio,  nuo metro iki pusantro.  Atvykėliai išrenka pačias dailiausias, o prastesnes  palieka miškui.  Tada daigais apsodinama nauja plantacija, kurioje po 3- 4 metų vėl galima kirsti eglutes pardavimui.

Miškininkai ūkininkams žlugdo rinką

Tauragės rajono Rukų kaimo ūkininkas Viktoras Milašauskas auginamų kalėdinių eglučių priežiūrai, o tuo pačiu ir kokybei, skiria daug laiko ir investicijų. Tad ir eglutės jo ūkyje užaugintų eglučių savikaina, o kartu ir kaina, didesnė.

Kalėdinių egučių augintojas Viktoras Milašauskas iš Tauragės rajono (nuotrauka Petro Skutulo, Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis „Pamarys")

„Miške augančių  eglių  kaina simbolinė. Urėdijos ar miškininkai jas pardavinėja po kelis litus, nes turi praretinti kirtimus. O štai norint parduoti gražią, rūšinę eglutę, reikia įdėti daug darbo ir lėšų.  Taip didėja savikaina, o ir pelno turi likti.  Sunku, kai tenka konkuruoti su daug pigesne  miškininkų pasiūla. Pusvelčiui atiduodami, jie iš esmės žlugdo visą rinką," - kalbėjo augalininkyste užsiimantis ūkininkas, kuriam eglučių auginimas tik pagalbinis verslas.

Viktoras Milašauskas kalėdinių eglaičių auginimu susidomėjo beveik prieš dvidešimt metų. Kaip juokaudamas  sako, „dar praeitame amžiuje". Dabar eglutes jis augina daugiau negu hektaro plote. Pirmiausia sodinukus rudenį susodina į laukus, paskui vienus medelius persodina į vazonus, kitus, artėjant šventėms, kerta. Sako, kad vazone užauginti eglutę būtų per daug sudėtinga,  ir kaina tuomet už ją būtų kosminė.

Paklausiausios ūkyje dvi  eglės sodinukų rūšys - paprastoji, miško,  ir dygioji, sidabrinė. „Bandžiau auginti serbinę, baltąją ir kitas eglaičių rūšis, bet nepasiteisino. Trūksta joms paklausos.  Lietuviai konservatyvūs, nori tradicinių puošmenų.  O sidabrinė eglė visiems patinka, tikriausiai todėl, kad ją žino dar nuo sovietinių laikų," - svarstė Rukų kaimo ūkininkas.

„Kokias eglutes mieliau renkasi pirkėjai - nukirstas ar vazonuose?", - teiraujamės pašnekovo, ką tik sugrįžusio iš prekybos. Ūkininkas savo išaugintomis eglutėmis prekiauja pats - namuose ir Klaipėdos turgavietėse. Daugumą eglučių nuperka perpardavinėtojai.

„Tie, kas Kalėdas nori pradėti švęsti prieš mėnesį, renkasi medelį vazone. Nukirsta eglė jau po dviejų savaičių numeta spyglius. Klaipėdoje tokios eglutės patinka stačiatikių tikėjimo žmonėms. Jų Kalėdos ir Naujieji vėliau, todėl mieliau renkasi eglutes vazonuose. Be to, galima mėginti tokią eglutę pavasarį pasodinti lauke. Jeigu iki 1 m aukščio eglę sodini, tai 50 procentų tikimybės, kad ji prigis. Kuo mažesnę sodini, tuo prigijimo tikimybė didėja," - pasakoja Viktoras Milašauskas.

Vien iš eglučių verslo neišgyventų

Dabar ūkininkui pats darbymetis. Nuo gruodžio vidurio jis pradėjo pats prekiauti kalėdinėmis eglėmis, tad dabar tenka kasdien važiuoti į Klaipėdą. Vėjas ir sniegas darbui malonumo neteikia, tačiau jeigu samdytų žmones, pelno visai nebeliktų. „Eglučių auginimo nevadinčiau verslu. Verslas, tai kai kitiems vadovauji ir gauni pelną. O čia pats dirbi ir tiek. Juk koks skirtumas, ar eini gyvulių šerti, ar eglutes prižiūrėti. Jeigu imtum samdyti,  auginti eglučių neapsimokėtų. Kai pats dirbi, tai kažkiek pajamų gauni, - atvirai sako ūkininkas. - Kainos šiemet tokios kaip ir pernai. Vidutinio dydžio eglė vazone kainuoja maždaug  45 litus. O nukirstos eglės kaina įvairi, priklauso ir nuo jos dydžio, grožio. Didelė eglė, virš dviejų metrų,  gali kainuoti ir šimtą litų.

Iki vieno metro eglė užauga per 3-4 metus, iki pusantro metro - per 5-6 metus. Sudėtingos technikos eglučių sodinimui ir priežiūra ūkininkas nenaudoja. Pjūklas, įrankiai kasimui, traktorius su priekaba. V. Milašausko teigimu, jokių ES išmokų Lietuvoje eglučių augintojai negauna, tai ir reikalingos technikos neįperka.

„Gerai, kad ūkininkauju, esu įregistravęs ekologinį ūkį. Auginu įvairias grūdines kultūras, turiu miško. Būtent per ES miškų programą įsigijau naują traktorių," - pasakojo ūkininkas, nepamiršdamas pasidžiaugti pernai rudenį gimusia idėja pasodinti lazdynų sodą.  70 arų plote jau  auga trijų veislių riešutmedžiai. Skiriasi jų riešutai savo forma ir skoniu. Šiemet jau teko ragauti pirmųjų vaisių.

Ūkininkas sako, kad auginant lazdyno riešutus, tenka daug skaityti ir domėtis jų priežiūra. „Reikia nemažai žinoti. Viena veislė būtinai turi būti dulkininkė, kaip ir įprastiems sodams. Nežinau, kaip pasiseks, bet tikiuosi, kad bus gerai. Pernai sodinau, o jau šiemet ant kai kurių lazdynų buvo riešutų," - sako pašnekovas. Optimizmo jam suteikia ir tai, kad riešutmedžių auginimas, skirtingai nei eglučių, remiamas pagal ES paramos sodams programą.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai
  • Pravda
    ei specelistai nuo kada Ruku kaimas atsidurie Taurages rajonia