Kaunas. Skelbimų svetainėje patalpinta informacija apie parduodamą lietuvišką kombainą „Nemunas“ priminė apie keistą jo kūrimo istoriją.

Viename skelbimų puslapyje prieš kurį laiką pasirodė informacija, kad parduodamas lietuviškas kombainas „Nemunas“. Trakų rajono ūkininkas, parduodantis 2013 metų gamybos techniką, pasakojo, kad jo sūnėnas, kai augino pupas, juo kuldavo ir gerai sekėsi. Kai nustojo ūkininkauti, technikos nereikia.

„Šiaip jis veikia gerai, tinka nedideliam ūkiui, turinčiam 10-20 ha žemės, ir seną „Belarus“ traktorių, prie kurio galima prikabinti kombainą“, – sakė ūkininkas.

Pasirodė prieš 22 metus

1996 metais „Mano ūkis“ žurnale buvo išspausdinta žinutė „Pirmasis lietuviškas kombainas“. „Baigiantis rugiapjūtei Radviliškio mašinų gamykloje įvyko pirmojo Lietuvoje pagaminto kombaino JK-3 „Nemunas“ pristatymas. Jis nukopijuotas iš Danijos firmoje „JF Fabriken“ prieš 8 metus gaminto kombaino. Gamybos licenciją danai perleido kaip labdarą. Trumpa charakteristika: darbinis plotis – 3 metrai, į bunkerį telpa 1,2 t grūdų, per dieną gali nupjauti 5 ha javų. Tai pusiau pakabinamas kombainas ir geriausiai tempia MTZ tipo traktorius. Naujasis „Nemunas“ dabar kainuoja apie 44 tūkst. litų“, – rašoma žinutėje.

1996 metų gruodžio „Mano ūkio“ kalbintas Lietuvos mašinų išbandymų stoties generalinis direktorius Vytautas Paškevičius pasakojo, kad šio kombaino lietuvišku vadinti negalima. Anot jo, tai kopija, pagaminta iš suomiškų, švediškų, daniškų detalių, kitaip tariant – Lietuvoje pagamintas užsienietiškas kombainas. „Šiuo kombainu nuėmėme 41 ha – trūko penki dirželiai ir traukė. Tai labai geri techniniai rodikliai“, – tuomet sakė jis.

Už šį kombainą „Nemunas" dabar prašoma 2500 eurų

Trūko derliaus nuėmimo mašinų

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalies žemės ūkyje iškilo didelių problemų. Sugriuvus kolūkiams,  atsirado daug smulkių ūkių, bet jiems trūko žemės ūkio technikos. Labiausiai trūko derliaus nuėmimo mašinų.

Tuomet Raudondvaryje, Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institute, pradėta diskutuoti, kaip rasti išeitį iš šios padėties. Minėto instituto, Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslininkai ir Žemės ūkio ministerija iškėlė idėją gaminti lietuvišką javų nuėmimo kombainą.

Darbo grupės nariai važinėjo po technikos parodas Europoje, ieškodami mažesnių kombainų. Dauguma jų atrodė brangūs. Lietuvių inžinieriai suskaičiavo, kad mūsų šalyje pagamintas kombainas kainuotų iki 40 tūkst. litų. Tuo metu nauji, mūsų laukuose populiarūs kombainai „Don“, „Jenisiej“ ar „Niva“ kainavo apie 250 – 450 tūkst. litų.

Nutarta gaminti jau nebegaminamą danų kompanijos pusiau pakabinamą kombainą, kainavusį apie 50 tūkst. JAV dolerių. Darbo grupės narys, dabartinio Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Liudvikas Špokas yra pasakojęs, kad jis siūlė gaminti savaeigį kombainą pagal suomių „Sampo 500“ gaminio  modelį.

Tačiau pasirinktas traktoriaus traukiamas kombainas. Darbo ėmėsi Radviliškio mašinų gamykla, kuri nukopijavo užsieniečių gaminį. Tuomet inžinieriai kombainą vertino labai gerai ir nutarta pradėti jų gamybą. 

Nukonkuravo vakarietiška naudota technika

Vėliau kombainas buvo šiek tiek pakeistas. Vietoj platforminių sudėti „Sampo“ kombaino klavišiniai kratikliai, patobulintas pats kūlimo aparatas. Po šių pakeitimų kombainas pavadintas JK-3 „Nemunas“.

 „Mano ūkis“ rašė, kad prieštaringai vertintas projektas didelio pasisekimo nesulaukė - lietuviškus kombainus nukonkuravo įvežtinė vakarietiška dėvėta savaeigė technika. Kai į Lietuvą pradėti vežti naudoti Vakarų Europos šalių kombainai, ūkininkai juos iš karto pamėgo. Lietuviai  pirko 20 metų kombainus, kurie kainavo apie 20-30 tūkst. litų. Lietuviškas „Nemunas“ tuomet kainavo 40 tūkst. litų, o jam tempti dar reikėjo traktoriaus.

Pasak Radviliškio mašinų gamyklos direktorės pavaduotojo Artūro Žėko, dar 2016 metais domėtasi „Nemunu“, vienas kombainas parduotas.

Anksčiau buvo skelbta, kad Radviliškio gamykla per 1996–1998 metus pagamino 65 kombainus, iš kurių Lietuvoje buvo nupirkti penki. Nebuvo skelbiama, kur kiti iškeliavo.

Afrikiečiams parduoti nepavyko

Buvęs Radviliškio mašinų gamyklos generalinis direktorius Jonas Žėkas (jau miręs) viešai buvo kalbėjęs, kad valstybė į kombaino kūrimą investavo  7 mln. litų. J. Žėkas taip pat kalbėjo apie galimą kombaino eksportą į Afriką, tačiau iš ten pasigirdo nuogąstavimų, kad afrikiečiams toks kombainas per didelis.

Apie šį lietuvių gaminį kažkada  buvo plačiai diskutuojama forumuose. „Manyčiau, kad jis labai tiktų į kombainų istorijos muziejų, nes jis unikalus tuo, kad vienintelis pasaulyje gaminamas iki šių dienų kombainas turi platforminį kratiklį, ne klavišinius kratukus kaip dabar įprasta, bet vieną platformą, kuri per visą kūlimo būgno plotį krato šiaudus vienoje plokštumoje, žodžiu, senoviška garo kūliamoji, traukiama su T40 na arba su MTZ 80, bet čia jau prabanga“, – rašoma viename forume.

Aleksandro Stulginskio universiteto prof. em. Liudvikas Špokas 2015 metais žurnale „Mano ūkis“ prisiminė kombaino kūrimo istoriją.

„Beje, šaliai atgavus nepriklausomybę, net užsimota gaminti lietuvišką derliaus nuėmimo mašiną. Niekas netikėjo, kad užsienietiškos mašinos pasieks mūsų rinką taip greitai. Jokie atstumai ir jokios jūros nebuvo kliūtis technikai įvežti, o lietuviška javų derliaus nuėmimo mašina negalėjo konkuruoti net ir su naudotais užsienietiškais kombainais. Pati lietuviško kombaino idėja gal ir nebuvo bloga, bet mašina konstrukciškai tikrai toli gražu negalėjo prilygti užsienietiškai technikai. Pusiau pakabinamo tipo kombaino Nemunas darbo įvertinime dalyvavau ir aš, bet nuo pat pradžių abejojau jo perspektyva. Visų pirma dėl to, kad per javapjūtę kiekvienas traktorius buvo reikalingas grūdams transportuoti, o ne naudojamas javų kombainui traukti. Be to, platforminiai kratikliai gerokai atsiliko nuo klavišinių. Tas laikotarpis buvo labai įdomus“, – 2015 metais pasakojo L. Špokas.

MŪ inf.