Technika
Nauja džiovykla Suomijos ūkyje - tęstinumo garantas
2017-02-22

Salas, Suomija. Važiuojant Suomijos kaimo keliukais, į akis krenta beveik prie kiekvienos sodybos stovinčios grūdų džiovyklos ir šalia jų pūpsantys grūdų laikymo bokštai. Atšiauraus ir drėgno klimato sąlygomis grūdų džiovinimas yra ne prabanga, o būtinybė, kartu ir garantas, kad ūkininkavimo tradicija nenutruks.

Suomijos ūkininkai investuoja ne tik į grūdų džiovinimo ir laikymo įrangą - ne mažiau svarbus jiems ir estetinis vaizdas bei kraštovaizdžio dermė. Tad negaili jie lėšų džiovyklai apšiltinti (gamintojų teigimu, tai padeda sumažinti sąnaudas mažiausiai 15 proc.) ir būtinai suteikia jai rudai dažyto namelio formą. Dauguma suomių ūkininkų, kaip ir Lietuvoje, pirmenybę teikia vidutinio dydžio mobilioms džiovykloms, tačiau ir jas „įkurdina" pastatuose, dažniausiai bendroje aplinkoje derančiuose sandėliuose.

Rudai dažyto namelio formas įgavusios grūdų džiovyklos - neatsiejama Suomijos kraštovaizdžio dalis

Netoli Salo ūkininkaujantis Juha Veikolinas (Juha Veikkolin) dirba 100 ha, iš kurių 40 ha nuomoja. Pasak ūkininko, už hektarą nuomojamos žemės tenka pakloti nuo 350 iki 600 eurų. Nuomos išlaidas šiek tiek kompensuoja gaunamos išmokos, kurios sudaro 400-500 Eur/ha, beveik pusę išmokų sumos sudaro valstybinės, pusę - ES lėšos. Už ekologinius plotus papildomai prie įprastos išmokos pridedama po 160 Eur/ha. Ūkininkas šiuo metu lanko ekologinio ūkininkavimo kursus - svarsto pereiti prie ekologinės gamybos.

Ūkininko Juhos Veikolino (ryškia apranga) Lietuvos ūkininkai klausinėjo apie žemės nuomos kainas, gaunamas išmokas, ekologinio ūkininkavimo perspektyvas

Prieš dvejus metus J. Veikolinas įsigijo naują mobilią 36 m3 tūrio grūdų džiovyklą Antti Agrosec C365ES. Kadangi ūkininkas augina ne tik kviečius, miežius, rapsus, avižas, bet ir kmynus, kuriuos nuimti tenka vėliausiai, per sezoną naujoji džiovykla naudojama apie mėnesį, jei reikia, išnaudojami ir senos to paties gamintojo 1982 m. sumontuotos džiovyklos pajėgumai.

„Investavome į naują džiovyklą, nes sūnus, matydamas, kad ūkininkauti perspektyvu, nusprendė tęsti mūsų tradicijas. O norint sėkmingai ūkininkauti, investuoti reikia nuolat", - sako J. Veikolinas, vildamasis, kad ateityje pavyks įsigyti ir daugiau žemės. Įdomu tai, kad praėjusiais metais Suomijos ūkininkams grūdus džiovinti mažai teko - kaip niekad javapjūtė rugsėjį buvo sausa. Grūdų džiovyklą ūkininkas įsigijo savo ir banko lėšomis, taip pat pasinaudojo Suomijos vyriausybės skiriama 20 proc. subsidija naujai grūdų ruošimo įrangai įsigyti.

Ne tik ūkininkauja, bet ir teikia paslaugas

Augalininkystės ūkio savininkas Tomas Lindkvistas (Thomas Lindqvist), su tėčiu ir broliu valdantis 120 ha dirbamos žemės ir 30 ha miško, savo ūkyje naudojasi net trimis Antti džiovyklomis - seniausia įsigyta prieš daugiau kaip tris dešimtmečius (sumontuota sandėlyje), naujausia C320E modelio - prieš porą metų. Neseniai Lindkvistai įsigijo 16 ha sklypą ir kartu - naudotą grūdų džiovyklą. Tad su turimais pajėgumais ūkininkai grūdus paruošia per dvi savaites, nors paprastai džiovinti tenka 25 proc. drėgnumo grūdus. „Džiovykla reikalinga, kad galima būtų dirbti ne tada, kada gali, o tada, kada reikia", - pabrėžia T. Lindkvistas. Paklaustas, ar teikia grūdų džiovinimo paslaugas kitiems ūkininkams, jis tik nusijuokia: „Suomijoje kiekvienas ūkininkas turi savo džiovyklą."

Siekdami sutaupyti, ūkininkai grūdus džiovina tik dieną, be to, šiam sezonui planuoja ją ir apšiltinti. Augina vietinės veislės kviečius, jų vidutinis derlingumas siekia 5,5-6 t/ha, rapsus, miežius ir pupas. Pupų kulia apie 3 t/ha, o parduoda jas po 190 Eur/t. Beje, norint pupas išdžiovinti iki reikiamo drėgnumo, jas tenka džiovinti du kartus. Žieminių javų Lindkvistai nesėja.

Kad lengviau ir pelningiau parduotų grūdus, ūkininkai priklauso 30 narių turinčiam kooperatyvui. Kol grūdų supirkimo kaina nedidelė (už kviečius mokama po 165 Eur/t, miežius - 130 Eur/t), grūdai sandėliuojami ūkyje, tam jie įsigijo ir 2 grūdų talpyklas.

Ūkininkai broliai Tomas (pirmas iš dešinės) ir Jorgenas (Jӧrgen) Lindkvistai demonstruoja naująja džiovykla išdžiovintas pupas

Ūkininkas neslepia, kad trims šeimoms išgyventi, dirbant tik 120 ha, nelengva. Plėstis norėtų, bet kol kas stabdo didelės žemės kainos, kurios svyruoja nuo 10 iki 50 tūkst. Eur/ha, mat ūkininkauja netoli Helsinkio (maždaug 100 km) gana derlingame regione. Tačiau jis pastebi, kad situacija Suomijos žemės rinkoje ima pamažu keistis. „Jei prieš 15-20 m. šalyje nebuvo laisvos žemės, tai dabar kai kuriuose regionuose maži ūkiai, kur ūkininkavimas buvo pomėgis, traukiasi. Jaunimas išeina gyventi į miestus, nenori perimti tėvų ūkių, todėl tenka juos parduoti. Taip ūkiai pamažu stambėja", - tendencijas atskleidžia T. Lindkvistas.

Nors ūkininkavimas yra Linkvistų gyvenimo būdas, tačiau pagrindinis pajamų šaltinis - įvairių paslaugų teikimas. Jie valo sniegą, vežioja ir barsto smulkų granitą, kalkina dirvas, o daugiausia laiko, maždaug po 1 000 val. per metus, skiria buitinėms nuotekoms iš sodybų ir vasarnamių išvežti į valymo įrengimus turinčią įmonę.

Žieminių javų pasėliai kelia nerimą

Vien ūkininkavimu neapsiropoja ir ūkininkas Aku-Peka Vainola (Aku-Pekka Väinӧlä), grūdines kultūras auginantis 150 ha plote. Kaip ir dauguma Suomijos ūkininkų, jis turi nuosavo miško, be to, teikia paslaugas - valo žiemą sniegą nuo kelių. Kadangi ūkininkauja mažiau derlingame regione, laiko gyvulius - turi 20 melžiamų karvių bandą.

Mišraus ūkio savininkas Aku-Peka Vainola pripažįsta, kad Suomijos klimato sąlygos nepalankios žieminiams javams augti

Augina ūkininkas žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, avižas. Kai kuriais metais sėja ir rapsų. Ypač gailisi pernai rudenį pasėjęs 40 ha žieminių kviečių, kurių pasėlis šiuo metu prastokai atrodo. „Sėjant sausa buvo, todėl pasėlis labai prastai dygo, o sausį, kai ant pasėlių mažai sniego buvo, šaltis iki -20 oC paspaudė", - rūpesčiais dalijasi A. Vainola.

Žieminių pasėlių būkle nepatenkintas ir Danas Bakstromas (Dan Bächström), skiriantis jiems 80 ha iš 365 ha dirbamos žemės. Augina ūkininkas rapsus, avižas, žieminius ir vasarinius kviečius, sėja šiek tiek rugių. Pastarųjų pasėliai šiemet ypač didelį nerimą kelia: vokiški hibridinės veislės rugiai neatlaikė suomiškos žiemos išbandymų. Paprastai sėja D. Bakstromas vietinių arba švediškų veislių javus.

Danas Bakstromas (pirmas kairėje) - stambaus Suomijos mastu ūkio savininkas, nes dirba 365 ha, investavo į stacionarią džiovyklą

Grūdų iš karto po javapjūtės neparduodantis ūkininkas šalia senosios du dešimtmečius naudojamos džiovyklos prieš porą metų įsirengė naują 36 kub. m tūrio stacionarią Antti džiovyklą. Kartu įsigijo ir 3 konusinius po 200 t talpos grūdų saugojimo bokštus, iš kurių viename yra ventiliavimo įranga. Ūkininkas yra sudaręs sutartis su didžiausiomis Suomijoje grūdus superkančiomis įmonėmis, jos šiek tiek moka ūkininkui už grūdų laikymą ir pačios išsiveža derlių iš ūkio.

Grūdų džiovyklas Suomijoje gamina ir vietinei rinkai, taip pat eksportui tiekia trys kompanijos, viena jų - šeimos įmonė „Antti-Teollisuus Oy". Šalies pietvakarinėje dalyje Salo mieste 1952 m. įkurta gamykla jau ne vienus metus užima lyderio pozicijas - Antti džiovyklos užima 60 proc. vietinės rinkos.

Su suomiško ūkininkavimo ypatumais Lietuvos ūkininkai susipažino per bendrovės „Rovaltra" (jos direktorius Romualdas Trainaitis dešinėje) organizuotą kelionę į „Antti-Teollisuus Oy" gamyklą

Vasarį dešimčiai Lietuvos ūkininkų kelionę į „Antti-Teollisuus Oy" gamyklą Suomijoje ir kelis vietinius ūkius suorganizavo bendrovė „Rovaltra", suomiška grūdų ruošimo įranga Lietuvoje prekiaujanti nuo 2012 metų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai