Technika
Melžimo robotai šeimos ūkiui tapo būtinybe
2016-02-29

Lazdijai. Dar viename pieno ūkyje įdiegtos šiuolaikinės technologijos - melžimo robotai sumontuoti Teizų ūkininkų Renaldo ir Jūratės Židžiūnų ūkyje. Du „DeLaval VMS" robotai įsikūrė naujoje 250 vietų karvidėje, kuri buvo pastatyta labai greitai - gegužę pradėtos statybos baigtos rugsėjį.

„Smagu", - sako R. Židžiūnas, žvelgdamas į naująją šviesią ir erdvią fermą, laimingus gyvulius. Šeimos gyvenimas, kai karves pradėjo melžti robotai, pasikeitė. Nors į fermą, pasak Renaldo,  būtina ateiti kas rytą, bet darbas kitoks - pažiūrėti kompiuterį, paskambinti sėklintojui, veterinarijos gydytojui... Prieš 12 metų pradėję kurti pieno ūkį nuo kelių karvių, dabar Židžiūnai melžia jų 140 (iš jų 118 melžia robotai), iš viso ūkyje yra 250 galvijų. Šeima samdo du darbininkus, dirba 220 ha žemės, sėja pašarines žoles, javus. Pernai įsėjo 50 ha naujų pievų, bet sausra jas išdegino, tad pristigo žolinių pašarų, teko pirkti. „Sutartis su aukštesnėmis jėgomis nesudaryta", - ramiai padėtį vertina Dzūkijos ūkininkas.

Prie roboto visa Židžiūnų šeima - Renaldas, Jūratė ir jų vaikai Greta, Agnė ir Gustas

Ūkininko teigimu, produktyvumo padidėjimas, įdiegus robotus, jau juntamas. Produktyviausios karvės melžiasi 3-4 kartus. „Šiaip karvėms, išskyrus pačius robotus, daug naujovių nebuvo - guoliavietės, šepečiai, mėšlo skreperiai, ventiliatoriai, automatinis koncentruotųjų pašarų atidavimas buvo ir senosiose fermose. Ir karvės labai lengvai įprato prie robotų, nereikėjo jų varyti, laisvu noru išbandė melžimą robotais ir joms tiko", - džiaugiasi Renaldas. Tik 6 karvės neįprato prie roboto, dar šešių robotas negali melžti dėl spenių. Tad pavasarį, kai apsiveršiuos, šias karves teks brokuoti.

Židžiūnų teiktas projektas ES paramai gauti, kaip ir daugumos pastaruoju metu melžimo robotus diegusių ūkininkų, buvo patvirtintas prieš krizę. Prasidėjus krizei, kilo daug klausimų, ką daryti, tačiau Jūratė ir Renaldas ryžosi eiti į priekį ir investuoti. „Atsisakyti investicijų į šiuolaikines technologijas būtų nelogiška, nes, norint dirbti toliau, ūkį reikia modernizuoti. Ir savo sveikatą reikia taupyti, be to, darbuotojų nuolat trūksta", - kalbėjo Renaldas.

Naujasis tvartas - erdvus ir šviesus

Jūratė antrino, kad robotus statė dėl darbo jėgos trūkumo, dėl darbo palengvinimo. „Manau, robotai ir skirti tokiems šeimos ūkiams, jie jau ne prabanga, o būtinybė. Dabar dirbame ir švariau, ir fiziškai lengviau. Buvo ir baimės, kaip viskas veiks, kaip tvarkysimės, bet noras dirbti šiuolaikiškai buvo didesnis. Atgal grįžti jau nenorėtume", - kalbėjo J. Židžūnienė, daug metų pati ir melžusi karves ir iki šiol ūkyje turinti daugybę pareigų, nors namuose reikia ir tris vaikus prižiūrėti - šeimoje auga paauglės dukros Greta ir Agnė bei ketvirtus metukus einantis Gustas.  

Beje, panašioje situacijoje jie buvo atsidūrę ir prieš pirmąją pieno krizę - tada buvo patvirtintas jų projektas technikai pirkti. Viską apsvarstę nutarė neatsisakyti projekto. „Surizikavome ir laimėjome", - šypsosi Jūratė.

Viso projekto (naujo tvarto ir robotų) vertė siekia apie milijoną eurų. Bankas paskolą suteikė tik 5 metams, ilgesniam laikui skolinti nesutiko. Jeigu nesišvaistysime, sako Renaldas, išsimokėsime. Tik investicijas artimiausiu metu gal teks pristabdyti, nes dar ne visos ankstesnės paskolos grąžintos. Vis dėlto ketina rašyti dar vieną projektą paramai - reikia dviejų silosinių ir mėšlidės, bet tai bus gerokai mažesnės investicijos.

Iškilminga akimirka: perkirpta simbolinė naujosios fermos juostelė

Už pieną su visais priedais Židžiūnai šiuo metu gauna 19 cnt/l. Savikainos, aišku, tai nesiekia, tačiau šeima gyvena iš anksčiau sukauptų resursų. „Pieno supirkimo kaina tragiška, bet Lietuvos žemdirbiai tuo ir talentingi, kad sugeba išgyventi ekstremaliomis sąlygomis", - teigė Jūratė.

Jūratė ir Renaldas dėkojo gyvulininkystės specialistei Linai Navickienei, kurią pavadino savo ūkio pradininke - ji pastūmėjo į pieno ūkį, kai jie 2004 m. pravėrė jos, tuometės LŽŪKT konsultantės, duris. L. Navickienė sakė, kad jau tada matė, kad ši ūkininkų šeima toli eis. „Dabar visiems sunku, bet ne visą laiką taip bus. O jūsų ūkio pamatai tvirti", - ir dabar ūkininkų optimizmą didino pozityviai  mąstanti specialistė.

Bendrovės „Pieno upės" vadovas Ramūnas Arnašius pieną iš Židžiūnų ūkio perka jau 12 metų, prieš tai pirko iš Renaldo tėčio. 2004 m. jie priduodavo po 120 kg per dieną, po metų - jau po 220 kg, šiandien - per 2 tonas. „Tai - labai darbštūs žmonės, o jų pienas - labai geros kokybės", - pabrėžė R. Arnašius.

Patys Židžiūnai negailėjo gerų žodžių „DeLaval" įmonei, kurią pasirinko vos pradėję ūkininkauti.  Jūratė vardijo: prieš 12 metų nupirktas pirmasis pieno aušintuvas, 2006 m. sumontuota melžimo aikštelė, 2012 m. - šėrimo stotelės, o 2015 m. lapkričio 23-ąją - du „DeLaval VMS" robotai. Ateities planuose - ir „DeLaval Optimat" robotizuota automatinė šėrimo sistema, kuriai buvo pritaikytas ir naujasis tvartas.

Robotas - tai kantri ir pakanti melžėja

„Su robotu ūkyje viskas kardinaliai keičiasi", - Židžiūnų ūkio šventėje, atidarant naująją fermą su melžimo robotais, teigė „DeLaval" generalinis direktorius Albinas Šulinskas. Melžimo robotas užtikrina aukščiausią pieno kokybę ir vadinamąsias aukso vertės melžimo taisykles: gerai paruošia tešmenį, numelžia čiurkšles, kontroliuoja gyvulį ir dėl didesnio melžimų skaičiaus pagerina karvių sveikatingumą.

„DeLaval" generalinis direktorius Albinas Šulinskas pasveikino Jūratę ir Renaldą Židžiūnus

Anglišką raidžių trumpinį VMS A. Šulinskas juokais iššifravo „visų melžėjų svajonė". Produkcija, teigė A. Šulinskas, su „Delaval VMS" robotu gali padidėti 15 proc. - tai įrodyta tyrimais. „Robotas - tai kantri melžėja, kuri nesinervuoja, visas karves priima vienodai, o ne rinkdamasi pagal jos charakterį, kaip neretai elgiasi žmogus. Tad robote gyvulys nepatiria streso, netraumuojamas, jo gyvenimas tampa labiau komfortiškas", - roboto privalumus vardijo A. Šulinskas. Jis sako girdėjęs atvejų, kai karvės robote ir užmiega.

Be to, jo teigimu, robotai padeda atrasti ar sutvirtinti jaunosios kartos ryšį su ūkiu, nes naujos technologijos jiems įdomios ir priimtinos, ypač kai daug darbo gali atlikti analizuodamas rodiklius kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane.

Melžimo robotas suteikia daugiau komforto ir ūkininkams, ir karvėms

„DeLaval" pienininkystės ekspertas ir mokymų vadovas dr. Genadijus Vorobjovas pristatė bandos valdymo programą „DelPro 4.5", kurioje galima analizuoti apie 100 įvairiausių ataskaitų nuo pieno primilžio iki kiekvieno tešmens ketvirčio mastito indentifikavimo.

Fermos atidarymo šventėje buvo pristatyta dar viena naujovė - pažangi analizės sistema „Herd Navigator", identifikuojanti kiekvieną dėmesio reikalaujančią karvę ir pateikianti aiškią informaciją, ką daryti. Analizuojami keturi parametrai, leidžiantys identifikuoti mastitą, reprodukciją, metabolizmo sutrikimus ir baltymų balansą pašare.

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai