Technika
Dėl žemės ūkio inžinierių trūkumo kalti archajiški stereotipai
2013-07-04

Kaunas. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas Rolandas Domeika įsitikinęs, kad būtent archajiški stereotipai yra kalti dėl to, kad Lietuvoje nuolatos trūksta kvalifikuotų žemės ūkio inžinierių.

Laikai keičiasi, tačiau žmonių sąmonėje įstrigę vaizdiniai keičiasi kiek per lėtai. Pavyzdžiui, daugelis vis dar tvirtai įsitikinę, kad ūkiuose iki šiol darbuojasi skarelėmis ryšinčios melžėjos bei mėšlinais guminiais „pasipuošę" artojai. Visgi realybė šiek tiek kitokia - pienas šaldytuvus pasiekia beveik be žmogaus fizinio įsikišimo, galvijus šeria kompiuteriu valdoma sistema, ūkininkai vėžinasi šildomomis sėdynėmis ir oro kondicionieriais aprūpinta technika, o turėdami laisvą minutę išmaniuosiuose telefonuose seka dienos aktualijas.

Lietuvos regioninių tyrimų instituto duomenimis, į darbo rinką išleidžiama net ketvirtadaliu mažiau specialistų negu reikalauja šalies ūkis. Gabūs jaunuoliai beveik be konkurencijos iš karto po studijų arba dar besimokydami gauna gerai apmokamus darbus. „Kasmet, praėjus šešiems mėnesiams po studijų baigimo, vykdome telefonines absolventų apklausas. Paskutiniai duomenys tikrai džiuginantys - didžioji dalis ASU studentų dirba su studijomis susijusius darbus", - tvirtina R. Domeika.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Apklausa parodė, kad universitete įgytas žinias kasdieniame darbe naudoja 46 proc. bakalaurų, dar 29 proc. ne tik dirba pagal specialybę, bet ir toliau gilina žinias. O save realizuojančių darbuose, nesusijusiuose su įgyta kvalifikacija - vos 10 procentų.

„Keista, bet didžioji dalis abiturientų mieliau renkasi socialinių mokslų studijas. Tikriausiai apie tai, ką veiks po studijų, ar lengvai ras darbą, ar uždarbis tenkins poreikius, dauguma net nesusimąsto", -svarsto R. Domeika. „Savaime suprantama, inžinerijos studijos yra nelengvos. Ne kiekvienas turi valios ir užsispyrimo, galbūt todėl renkasi lengvesnį kelią. Tačiau tokioje diskusijoje puikiausiai tiktų iki skausmo pažįstama patarlė - mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs", - tvirtina mokslininkas.

Pašnekovas teigia, kad be šios priežasties egzistuoja ir keletas kraštutinių. Viena jų - visoje Lietuvoje mažėjantis abiturientų skaičius, kita - įsitikinimas, kad darbą bus galima rasti tik kaime. „Dalis moksleivių, su kurias teko bendrauti apie žemės ūkio inžinerijos studijas, atvirai prisipažino, kad šios specialybės domina, bet savo gyvenimus jie sieja tik su didmiesčiais. Tai taip pat yra tik įsišaknijęs mitas, nes ruošiami plačios erudicijos specialistai, kurių reikia tiek miestuose, tiek mažose gyvenvietėse. Savo studentams nuolatos kartoju - geras inžinierius reikalingas visur ir visada. Smagu, kad bendraudamas su baigusiais kas kartą įsitikinu šių žodžių teisingumu", - pripažįsta dekanas.

Per 67 Žemės ūkio inžinerijos fakulteto gyvavimo metus paruošta per 10 tūkstančių kvalifikuotų specialistų. Didžioji dalis jų sėkmingai dirba žemės ūkio sektoriuje, kiti įgytas žinias taiko kitose ūkio šakose - transporte, pramonėje, statyboje, valdymo, mokymo bei mokslo įstaigose.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai