Rinka
Ūkių kreditavimo augimo neverta tikėtis
2014-03-12

Vilnius. Ūkių kreditavimo pagyvėjimo 2014 metais tikėtis neverta, nes Kaimo plėtros programos įgyvendinimas įsibėgės 2015 metais. „Stambūs ūkiai dėl žemės ribojimų neims kreditų, ypač ilgalaikių, o bankai jų nenorės duoti. Valdžios norai remti smulkiuosius taip pat atsimuš kaip į sieną - ir smulkieji, ir bankai vieni kitų bijo ir bijos. Be to, daug kas turi abejonių ir dėl euro", - prognozuoja Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas,  Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas Jeronimas Kraujelis.

Šalyje kredituotų ūkių skaičius, palyginti su 2012 metais, padidėjo 389 ūkiais arba 9,5 proc., o suteiktų kreditų suma padidėjo 16,1 mln. Lt. arba 2,4 proc. „Tačiau tai ne augimas, o akivaizdus sulėtėjimas, nes 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, kredituotų ūkių padidėjimas buvo šoktelėjęs 31 proc., o kredito sumos - 17 proc.," - teigia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas,  Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas Jeronimas Kraujelis.

Jo sudarytoje Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) ūkių kreditavimo 2008-2013 metais apžvalgoje teigiama, kad pernai kredito įstaigos (komerciniai bankai ir Centrinei kredito unijai priklausančios kredito unijos) suteikė kreditų 4483 ūkiams už 681,8 mln. Lt.

3 Paragrafas delaval

J. Kraujelis pažymi, kad po krizinių 2009-2010 metų, kai ūkių kreditavimas buvo ypač sumažėjęs (tik 1846 ūkiai), dabar jis sugrįžęs į 2008 metais turėtas pozicijas. Tačiau kreditų suma pernai dar buvo mažesnė 20,5 proc. Tam įtakos turėjo 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programa - 2008 metai buvo pirmieji šios programos įsisavinimo metai, todėl kreditų poreikis buvo ypač išaugęs, o 2013 metais didesnė Lietuvos kaimo plėtros programos projektų dalis jau buvo įgyvendinta, todėl kreditų poreikis investicijoms buvo minimalus.

Pernai daugiausia ūkių kreditavo komerciniai bankai 2898 ūkius arba 64,6 proc. visų kredituotų ūkių (kredito unijos - 1585 ūkius). Didžiausias kreditų sumas taip pat skyrė komerciniai bankai - 576,2 mln. Lt. arba 84,5 proc. ūkiams skirtos sumos (kredito unijos - 105,6 mln. Lt.). Sumažėjo vidutiniškai vienam ūkiui skirta kredito suma: komercinių bankų - nuo 222 tūkst. Lt. (2012 m.) iki 199 tūkst. Lt. (2013 m.), kredito unijų - atitinkamai nuo 72 tūkst. Lt. iki 67 tūkst. Lt.

2013 metais daugiausia kredituota ūkininkų ūkių - 4212 ūkių. Tai 93,9 proc. nuo visų kredituotų ūkių. Jiems suteikta 494,6 mln. Lt. kreditų - 72,5 proc. nuo visos kreditų sumos. 63 proc. ūkių kreditavo komerciniai bankai (2637 ūkius), kredito unijos - 37 proc. (1575 ūkius).

Pernai kredituota 271 žemės ūkio bendrovė. Joms suteikta 187,2 mln. Lt. kreditų. 98,9 proc. (261 bendrovei) kreditų suteikė komerciniai bankai.

Daugiausia ūkių kreditavo DNB bankas - 1899 ūkius, kuriems suteikė 297,6 mln. Lt. kreditų. Tai sudaro 65,5 proc. viso komercinių bankų kredituotų ūkių skaičiaus ir 51,6 proc. kreditų sumos. Toliau rikiuojasi SEB, Swedbank, Šiaulių, Medicinos bankai.

Apžvalgoje nemažai vietos skirta ūkių aktyvumo naudojantis kredito įstaigų lėšomis vertinimui, taip pat duomenims, kaip ūkiai grąžina paimtus kreditus.

Š. m. pradžioje kreditais naudojosi 8819 ūkių. Nors tai 889 ūkiais daugiau nei prieš metus ir net 2209 ūkiais daugiau nei 2008 metų pabaigoje, tačiau tai tik vos 9 tūkst. ūkių iš 150-ties tūkst., gaunančių europinę paramą. Komercinių bankų kreditais naudojosi 62,6 proc. minėto ūkių skaičiaus ir šis skaičius padidėjo, o kredito unijų kreditais besinaudojančių ūkių skaičius sumažėjo.

Prasidėjus 2014-iesiems ūkiai naudojo 1 mlrd. 303 mln. Lt. kredito įstaigų lėšų. Tai 24 mln. Lt. mažiau nei prieš metus ir net 490,6 mln. Lt. mažiau nei 2008 metais. 80,3 proc. šios sumos sudaro komercinių bankų lėšos (1 mlrd. 46 mln. Lt.). Suma didelė, tačiau, palyginus su 2008 metais, ji mažesnė net 557 mln. Lt.

Ūkiai kreditus grąžina ir įtampos šiuo klausimu nėra. 2013 metais buvo grąžinta net 705,5 mln. litų pernai ir ankstesniais metais suteiktų kreditų. Nuo susikaupusios sumos metų pradžioje grąžinta suma sudaro daugiau kaip 53 proc. 2010 metais šis rodiklis siekė 30,5 proc. Kadangi apie 60 proc. kreditų yra ilgalaikiai (3-5 metams), tai geras rodiklis, padedantis išlaikyti ūkių ir kredito įstaigų pasitikėjimą.

„Ūkių kreditavimo pagyvėjimo 2014 metais tikėtis neverta. Tai lemia keletas priežasčių. 2014-2020 metų Kaimo plėtros programos įgyvendinimas įsibėgės 2015 metais. Aktyviausi kreditų ėmėjai buvo stambesni ūkiai. Dėl žemės apribojimų jų veiklos tęstinumui iškilo daug pavojų. Todėl nei jie ims kreditus, ypač ilgalaikius, nei bankai jiems duos. Valdžios norai remti smulkiuosius taip pat atsimuš kaip į sieną - ir smulkieji, ir bankai vieni kitų bijo ir bijos. Daug kas turi abejonių ir dėl euro", - komentavo J. Kraujelis.

ŽŪPGF, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai