Rinka
Ūkininkų pasirinkimas: sėklos lietuviškos, trąšos atvežtinės
2014-02-19

Kaunas. Kol pavasaris trypčioja prie netrukus prasiversiančių žiemos vartų, ūkininkams pats metas pasirūpinti sėklomis ir trąšomis. Tai vieni svarbiausių darbų, kuriuos žemdirbiams reikia nuveikti, kad rudenį būtų galima džiaugtis geru derliumi.

Kiekvienas ūkininkas žino, kad nors mūsų šalis ir nedidelė, iš gausios pasiūlos žemės ūkio augalų veisles rinktis reikia atsakingai, atsižvelgiant į regiono, kuriame jos bus auginamos, savitumą.

Kasmet naujos veislės

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Šiemet Nacionalinis augalų veislių sąrašas, kurį kasmet sudaro Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT),  papildytas 74 naujomis veislėmis. Septyniuose augalų veislių tyrimo skyriuose ir įvairiose laboratorijose pernai buvo ištirta 580 Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų veislių.

Anot VAT Augalų veislių skyriaus vedėjos Sigitos Juciuvienės, į Nacionalinį augalų veislių sąrašą pasiūlyta įrašyti tik tas augalų veisles, kurių duomenys akivaizdžiai geresni arba bent vienu požymiu pranašesni už tuose pačiuose tyrimuose tirtų standartinių veislių duomenis.

„Vasarinių augalų veislės tiriamos dvejus metus, o žieminių - trejus, kad kuo visapusiškiau atsiskleistų veislės savybės ir žemdirbiai galėtų įvertinti jų tinkamumą auginti savo ūkiuose", - teigė S. Juciuvienė.

Be sertifikuotų sėklų neišsiverčia

Panevėžio rajone, Miežiškių kaime, ūkininkaujantis Alvydas Abukauskas turi 40 hektarų ūkį, kuriame dominuoja daržovės. Be jų aukštaitis augina šiek tiek kvietrugių ir kviečių. „Sėklas renkuosi atidžiai, nes noriu, kad jos duotų gerą derlių ir darbas nenueitų perniek", - teigė ūkininkas.

A. Abukauskas pirmenybę teikia Rusijos selekcininkų sukurtoms javų veislėms, nes esą Europos Sąjungos (ES) šalyse išvestų veislių auginimas jo laukuose nepasiteisino. Ūkininkas sėja savo ūkyje išaugintas ir paruoštas sėklas, kurias kas kelerius metus atnaujina sertifikuotomis. „Kiekvienais metais pirkti sertifikuotas sėklas mažiems ūkiams neapsimoka", - įsitikinęs A. Abukauskas.

Trąšas stengiasi pirkti pigesnes, nelabai kreipdamas dėmesį į gamintoją. A. Abukausko nuomone, jų poveikis labai panašus, o kaina skiriasi.

Edmundas Samauskas turi ekologinį ūkį (130 ha) Varėnos rajone, Padaugės kaime. Derlingumu nepasižyminčiose Dzūkijos žemėse ūkininkas augina avižas (Jaugila), rugius (Duoniai), spelta kviečius, žirnius (Tonga). „Auginčiau ir grikius, bet siūlomos veislės netenkina", - apgailestavo ūkininkas. E. Samauskas sėklas atnaujina kasmet pirkdamas iš kitų ūkio. Sertifikuotų sėklų jis perka nedaug, apie 10 proc. viso sėjai reikalingo kiekio. Kadangi E. Samausko ūkis ekologinis, trąšos taip pat tik eklogiškos - organinės ir žaliosios. Jų ūkininkas neperka, o naudoja tai, kas susikaupia ūkyje.

Kėdainių rajono ūkininko Virmanto Ivanausko valdos - 800 hektarų. Pagrindinės kultūros - kviečiai ir rapsai. „Renkuosi įvairias veisles, kad, susidarius nepalankioms gamtos sąlygoms, kuo mažesni nuostoliai būtų" - teigė V. Ivanauskas. Rinkdamasis sertifikuotas sėklas, ūkininkas didžiausią dėmesį kreipia į daigumą, derlingumą ir dygimo energiją. Anot jo, tai svarbiausi dalykai, norit išauginti gerą derlių.

Ūkininkas daugiau renkasi lietuviškas veisles. V. Ivanausko nuomone, jos geriau prisitaikę prie mūsų gamtos sąlygų. Naudoja ir savame ūkyje išaugintas sėklas, tačiau atlieka tyrimus, ir sertifikuotas perka iš sėklininkystės ūkių. Paprastai aruodą atnaujina kas dveji metai, nupirkdamas po 100 tonų sėklų.

Trąšas perka atsižvelgdamas į kainą. „Ne visada lietuviškų trąšų kaina nukonkuruoja atvežtinių", - tvirtino V. Ivanauskas.

Gediminas Ališauskas, Pakruojo rajono Striukų kaimo ūkininkas, dirba 930 hektarų žemės. Daugiausia sėja žieminių kviečių (400-500 ha), žieminių ir vasarinių rapsų (200-300 ha), likusią dalį žemės užsėja miežiais. Sėklą sėjai G. Ališauskas renkasi įvairiai. Dalį - iš kaimyninių ūkių, dalį iš savo, o dalį perka sertifikuotos sėklos.

„Miežius kasmet atnaujinu sertifikuota sėkla", - teigė didelę ūkininkavimo patirtį turintis G. Ališauskas. Javų veisles renkasi sukurtas ir Lietuvos, ir užsienio selekcininkų. Svarbiausia, kad jos gerai augtų mūsų klimato sąlygomis ir užaugintų puikų derlių.

G. Ališausko trąšų pasirinkimą, kaip ir daugelio kitų ūkininkų, lemia kaina. „Visų sudėtis labai panaši, o dėl prasto derliaus gali būti kaltos ne trąšos, bet gamtos sąlygos", - įsitikinęs ūkininkas.

Ankštinių sėklų deficitas

Didysis sėklų pirkimas jau eina į pabaigą. „Populiariausios, ankštinių augalų - žirnių ir pupų sėklos buvo išparduotos praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje", - teigė UAB „Baltic Agro" Sėklų grupės vadovas Henrikas Selezenevas. Anot jo, šiemet pastebimas sėklų užsakymų stambėjimas.

„Gal ūkiai stambėja, gal daugiau perka sertifikuotos sėklos, o gal paprasčiausiai tai vyksta dėl sėjomainos", - svarstė H. Selezenevas. Specialisto teigimu, žemdirbys, pirkdamas sertifikuotą sėklą, gauna tikslią informaciją apie jos kokybę, o tai labai svarbu norint teisingai nustatyti sėjos tankį, kuris yra gero derliaus garantas.

UAB „Litagra" Prekybos vadovas Ričardas Babelis sakė irgi pastebėjęs, kad šiais metais jaučiamas ankštinių kultūrų sėklų išaugęs pirkimas. Jo nuomone, šių augalų populiarumą nulemia perpus sumažėję vasarinių rapsų plotai, nes nebus galima naudoti beicuotų sėklų. „Operatyviai reagavome į rinkos pokyčius, todėl žirnių sėklų mūsų įmonėje neturėtų pritrūkti", - teigė R. Babelis.

Vyrauja atvežtinės trąšos

Trąšomis ūkininkai taip pat baigia apsirūpinti. „Beveik 80 proc. ūkininkų trąšomis apsirūpina rudens pabaigoje-žiemos pradžioje. Dabar perka tik tie, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo jų nusipirkti", - teigė UAB „Baltic Agro" Specialiųjų trąšų grupės Pabaltijyje vadovė Renata Laurė.

Anot jos, ūkininkai kuo anksčiau pirkdami trąšas laimi, nes vėliau tenka mokėti brangiau. „Mūsų trąšų pramonė negamina arba per mažai gamina ūkininkų daugiausiai naudojamų azotinių ir NPK trąšų, todėl jie turi pirkti atvežtas iš Skadinavijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, be to, jų ir kaina dažnai būna mažesnė", - aiškino R. Laurė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai