Rinka
Suomiams neleista įsigyti antros salyklo įmonės Lietuvoje (papildyta)
2015-10-16

Vilnius. Suomijos grūdų perdirbimo bendrovė „Viking Malt", Lietuvoje valdanti salyklo bendrovę, negalės įsigyti salyklo įmonės „Maltosa", kurią valdo grūdų prekybos ir logistikos įmonių grupė „Šiaurės vilkas".

Konkurencijos taryba pranešė ketvirtadienį atsisakiusi leisti „Viking Malt" įsigyti 100 proc. „Maltosos" akcijų. „Dėl koncentracijos pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje bus itin apribota konkurencija", - rašoma tarybos pranešime spaudai.

„Viking Malt" ir UAB „Maltosa" yra vienintelės pilzeno salyklo gamintojos Lietuvoje, tiekiančios salyklą alaus darykloms. Šiuo metu bendrovės aktyviai konkuruoja tarpusavyje, o tai garantuoja konkurencingas pilzeno salyklo pardavimo kainas Lietuvos alaus gamintojams. Pilzeno salyklas priskiriamas prie pagrindinių alaus gamyboje naudojamų žaliavų.

Konkurencijos tarybos nuomone, bendrovių susijungimas panaikintų esamą veiksmingą konkurenciją, todėl po koncentracijos susijungęs ūkio subjektas galėtų pakelti pilzeno salyklo kainas. Tai reikštų išaugusias Lietuvos alaus gamintojų sąnaudas ir, tikėtina, didesnes alaus kainas vartotojams.

„Jau keletą metų jaučiame augantį koncentracijų skaičių rinkoje. Vien per pastaruosius penkis metus išnagrinėjome apie 200 koncentracijų, 98 procentams iš jų - suteikėme leidimus. Detaliai išnagrinėjome salyklo gamintojų koncentraciją ir atsisakėme duoti leidimą, nes esame įsitikinę, kad dėl įmonių susijungimo konkurencija rinkoje sumažėtų, o kainos galėtų pakilti", - sako Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas.

„Viking Malt“ vadovas: Konkurencijos tarybos sprendimas - trumparegiškas

Konkurencijos tarybos sprendimas, užkirtęs kelią Suomijos kapitalo salyklo gamybos bendrovei „Viking Malt" įsigyti Švenčionėlių salyklo įmonę „Maltosa", yra trumparegiškas, nes neįvertino visų rinkos aspektų, sako „Viking Malt" vadovas. Pasak Dariaus Vilko, tarybos tyrėjai į koncentraciją žvelgė nacionaliniu lygiu, o „Viking Malt", kuri eksportuoja 60 proc. produkcijos, sandorį vertina regionine prasme.

„Mes manome, kad tai regioninis verslas, nes salyklas keliauja į skirtingus kontinentus. (...) Mums nekyla jokių abejonių, kad tai nėra nacionalinis verslas, bet taryba nepasistengė pažvelgti šiek tiek plačiau. Manyčiau, kad Konkurencijos tarybos sprendimas labai trumparegiškas, nes valstybės atžvilgiu tai daugiau žalos negu naudos. Pirmiausia šiuo sprendimu sustabdė investicijas į šitą pramonės šaką. Regioniniu mastu užkirto kelią įmonės plėtrai, kur galėjome tapti stipriu žaidėju ir konkuruoti Lenkijoje, Danijoje ar Čekijoje. Aišku, eksporto galimybes stipriai susiaurino", - kalbėjo „Viking Malt" vadovas.

Anot jo, dabar bus bandoma ieškoti naujų argumentų, kurie padėtų įtikinti ekspertus.

„Dar konkretaus sprendimo nepriėmėm, kokiu keliu eisime. Galbūt bandysime dar įtikinti, antrą kartą kreipsimės, gal su stipresniais argumentais. (...) Bandysime įstatymų rėmuose, ką galime padaryti. Noras yra įsigyti dėl asortimento plėtros ir kiekybinės plėtros. Mums tai naudinga, mes svarstom eksporto plėtros galimybes", - BNS teigė D. Vilkas.

Pasak jo, sandorio vertė siekia kelias dešimtis milijonų eurų. Gegužę, kai tarybai pateiktas „Viking Malt" prašymas įsigyti 100 proc. „Maltosos" akcijų, pastarosios akcininkės „Šiaurės vilko" grupės vadovas Vilius Kaikaris BNS teigė, kad sandorio vertė siekia aštuonženklę sumą.

Leidimo sandoriui nesuteikusi taryba penktadienį pranešė, kad dėl jo galėtų sumažėti konkurencija pilzeno salyklo rinkoje, dėl ko galėtų pabrangti alus. Taryba nurodė įvertinusi „Viking Malt" pasiūlytus įsipareigojimus, tačiau jie neužtikrintų konkurencijos.

D.Vilkas teigė, kad bendrovė siūlė įsipareigoti tam tikrą laiką nedidinti salyklo gamybos kainų.

„Siūlėme užfiksuoti kainą. Manėme, kad tarybai yra svarbu užtikrinti konkurencijos lygį ir kad nepiktnaudžiautume dominuojančia padėtimi. Siūlėme 2-3 metams įsipareigoti nedidinti perdirbimo kainos", - aiškino „Viking Malt" vadovas.

Pasak jo, Suomijos „Viking Malt" valdo 3 salyklo gamyklas Lietuvoje, Suomijoje ir Švedijoje. Didžiausi Lietuvos gamyklos klientai yra pasaulinės alaus gamybos bendrovės - Prancūzijos alkoholinių gėrimų grupė „Castel", Pietų Afrikos „SABMiller", kurią perka Belgijos „InBev", Danijos „Carslberg" grupė bei Suomijos „Olvi".

Konkurencijos tarybos duomenimis, 2014 metais „Viking Malt" pagal parduoto pilzeno salyklo kiekį užėmė 50-60 proc. rinkos, o „Maltosa" - 30-40 proc. Didžiausią likusios rinkos dalį užima Lenkijos „Danish Malting Group Polska" (10-15 proc.).

Konkurencijos tarybos, BNS inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai