Rinka
Smulkiems pieno ūkiams perdirbėjai niekada daug nemokės
2016-02-05

Kaunas. Lietuvos Pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir didžiųjų pieno perdirbimo įmonių atstovai, nuskambėjo aiški mintis - smulkiems pieno ūkiams perdirbėjai niekada daug nemokės. Perdirbėjai nedviprasmiškai išsakė savo poziciją, jie pasisako už stambius ūkius.

LPGA tarybos posėdyje diskutuojant dėl nuolat mažinamų pieno supirkimo kainų, kurios dabar yra mažiausios Europoje, ir kalbant apie ateitį, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis sakė, kad smulkūs ūkiai niekada negaus didelės kainos. Reikia stambinti ūkius, tada ir kaina didės. Pasak jo, nors yra 74 proc. smulkių ūkių, jie parduoda tik 15 proc. pieno, o pagrindinis kiekis ateina iš stambių ūkių.

Raseinių r. ūkininkas Viktoras Ročka stebėjosi perdirbėjų žodžiais. „Lietuvoje yra 51 tūkst. smulkių ūkių, laikančių iki 20 karvių. Daugiau kaip 20 karvių turi tik 2,5 tūkst. ūkių. Sunaikinkime tą 51 tūkstantį ūkių, atimkime iš jų duonos kąsnį - tai bus socialinis sprogimas. Nors jų ir naikinti nereikės - patys susinaikins, jeigu bus toks visų mūsų požiūris į juos. Žmonės pasiutę, nors kai kurie jau ir pykti nebegali, juokiasi iš savo gyvenimo, nes yra traktuojami kaip vergai ar baudžiauninkai, gaudami po 12 cnt už litrą pieno. Ir visiems gerai - stambiesiems, nes daugiau gauname, perdirbėjams - nes mažiau smulkiesiems mokėti reikia", - ironizavo vienas stambiausių Raseinių r. ūkininkų, pridūręs, kad, kritus kuro kainoms, ir transporto išlaidos už surenkamą pieną sumažėjo.

Ūkininkas Viktoras Ročka (dešinėje) griežtai nepritaria smulkiųjų ūkių žlugdymui

Raseinių rajone, pasak V. Ročkos, ant pirštų galima suskaičiuoti stambius ūkius, pagrindą sudaro smulkieji. „Lietuva ne Prancūzija ar Naujoji Zelandija, čia visada buvo ir bus smulkių ūkių. O tas jų darbštumas, užsispyrimas, įsikabinimas į 10 karvučių... Tokius ūkininkus reikia palaikyti, o ne žlugdyti", - kalbėjo V. Ročka.

Jam pritarė ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, paskaitęs ūkininkės Virginijos Brazaitienės iš Vilkaviškio r. laišką. Ši ūkininkė, turėdama 4 karves, 12 ha, mokanti mokesčius, per mėnesį už pieną uždirbo 118 eurų. Išgyventi negali, darbo kaime gauti irgi negali. Todėl ji klausia, ką jai daryti? Jos manymu, išeitis galėtų būti atnaujinta ankstyvo pasitraukimo iš gamybos programa.

„Ir tokių ūkininkų - daugybė. Jie atsisakys ūkininkauti, negaus pajamų, nemokės mokesčių, bet prašys socialinių pašalpų, kurioms uždirbti turėsime mes. O jaunimas ir toliau emigruos. Todėl, jeigu nutariame, kad nereikia smulkių ūkių, ką mes galime pasiūlyti kaimo žmogui? Akcentuojame gyvulininkystę, o kur einame?" - kalbėjo A. Stančikas.

ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas pastebėjo: „Būkime biedni, bet teisingi  - jeigu nebūtų smukių ūkių, ir stambiesiems būtų mokama mažesnė kaina. O jeigu pieno kainos skirtumas sudaro 26 proc., tai nėra vien transportavimo išlaidos, patiriamos surenkant nedidelius pieno kiekius."

Žemės ūkio rūmų vadovai Andriejus Stančikas (dešinėje) ir Bronius Markauskas gynė smulkiųjų interesus

Jeigu antrus metus tebesitęsianti krizė užtruks dar trejus metus, kaip prognozuojama, mirtis į kai kuriuos ūkius, pasak B. Markausko, ateis ir jau ateina.

LPGA tarybos nariai vėl svarstė galimybę surengti išplėstinį posėdį ir jame tartis dėl galimų protesto akcijų, be kurių, jų manymu, jokių teigiamų poslinkių pieno ūkiai nesulauks.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai