Briuselis. Daugumos pasėlių derliaus prognozė ES šį sezoną išlieka panašios į 5 metų vidurkį arba jį tik šiek tiek viršija, skelbiama naujausioje Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centro (MARS) ataskaitoje, išleistoje liepos pabaigoje.

Bendras ES javų derlingumas šį sezoną gali siekti 5,46 t/ha ir tai atitinka 5 paskutiniųjų metų vidurkį. Kviečių derlingumas irgi turėtų būti panašus į daugiametį ir siekti 5,59 t/ha.

Didesnio nei vidutinis javų derlingumo tikimasi Airijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje. Maždaug tokio pat derlingumo kaip pastarųjų 5 metų vidurkis laukiama Prancūzijoje, Beniliukso šalyse, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje. Mažesnis už vidutinį prognozuojamas javų derlingumas Ispanijoje ir Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje, Baltijos šalyse.

MARS analitikų skaičiavimu, miežių bendras derlingumas ES šalyse gali būti 3 proc. mažesnis negu 5 metų vidurkis ir sudaryti 4,74 t/ha. Tikėtina, kad gerokai (-14 proc.) sumažės vasarinių miežių derlingumas, kuris gali sudaryti tik 3,62 t/ha. Tad bendrą miežių derlių gelbės 2 proc. didesnis žieminių miežių derlingumas – 5,91 t/ha.

Vasarinių miežių derliaus prognozė daugiausiai sumažinta dėl blogesnių jų derliaus perspektyvų Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Baltijos šalyse, kadangi visame šiame regione jaučiamos neigiami sausros padariniai. Derlingesni vasariniai miežiai šį sezoną – Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Vengrijoje.

Šiemet ES laukiama truputį didesnio nei 5 metų vidurkis kukurūzų grūdų (+1 proc., 7,53 t/ha), rugių (+4 proc., 4,12 t/ha), kvietrugių (+2 proc., 4,29 t/ha), sojų (+4 proc., 2,86 t/ha), rapsų (+3 proc., 3,2 t/ha) derlingumo.  

Tačiau prognozės dėl saulėgrąžų derlingumo ne tokios optimistiškos – tikimasi -5 proc. sumažėjimo (iki 2,12 t/ha), palyginti su 5 metų vidurkiu, daugiausia dėl to pablogėjusių derliaus kiekių Rumunijoje, kuri yra pagrindinė saulėgrąžas auginanti šalis ES.

Pasak MARS analitikų, pagrindinė pablogėjusio derliaus lūkesčių priežastis yra akivaizdžiai sausesnės nei įprastai ir daugiau nei vieną mėnesį užsitęsusios sąlygos didelėje Vakarų, Centrinėje Europos dalyje, taip pat žemyno šiaurinėse šalyse, rytinėje Rumunijoje.

Dėl sausrų visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje visų pagrindinių pasėlių rūšių derlingumas šį sezoną prognozuojamas mažesnis negu 5 metų vidurkis.

Pietinės Iberijos pusiasalio dalys ir šiaurinė Italija patyrė stiprių karščio bangų, karštis pakenkė žydintiems vasariniams augalams – sukėlė žiedų sterilumą ir padarė negrįžtamą poveikį būsimam derliui.

O vakarinėse Bulgarijos dalyse, Rumunijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Vengrijoje javapjūtei trukdė kritulių perteklius, kuris pakenkė ir grūdų kokybei.