Rinka
Šaltalankiai šiemet brangūs ir paklausūs
2015-09-02

Kaunas. Šaltalankių sunokintos uogos jau keliauja perdirbimui. Ankstyvesnių veislių šaltalankių augintojai suskubo nuimti derlių, kol jo nesugadino kenkėjai. Ir nors auginantys vėlyvesnes veisles derlių kol kas matuoja akimis, vieni ir kiti sutaria, kad šaltalankių derlius šiemet tikrai neblogas, o uogų kaina - džiuginanti.

Derlius suskaičiuotas

Pasak Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentės Daivos Kvedaraitės, dauguma kultūrinių šaltalankių veislių augintojų jau nuėmė arba baigia nuimti paskutines uogas. Šiemet šaltalankiai pradėti skinti truputį anksčiau nei paprastai, nes sausringa vasara juos greičiau sunokino. Tuose regionuose, kur trūko lietaus, šaltalankių uogos subrendo smulkesnės ir kiek sausesnės.

„Mūsų ūkyje derliaus nuėmimo darbai baigti. Priskynėme šiek tiek daugiau nei paprastai, nors tikėjomės dar daugiau uogų. Dar buvo galima šiek tiek derliaus nuimti, bet nuo kaitros uogos subliuško, pernoko. Kaip ir visiems augalams, taip ir šaltalankiams, pritrūko drėgmės", - sako D. Kvedaraitė, pasidžiaugdama, kad šiemet jau turi pakankamai įrangos užšaldyti ir nupurtyti visą nuskintų uogų kiekį. Didžiąją jų dalį parduos, o likusią panaudos gamyboje. 

Šiaulių rajone ūkininkaujančio Lino Jackaus uogų ūkyje šaltalankiais apsodintas 5 ha plotas taip pat beveik nuskintas. „Dauguma derliaus nuimta, kažkiek dar skinama. Uogos ne tik ankstyvesnės, bet ir rūgštesnės, kai kurios padžiūvusios. Šiaulių pusėje kaitros netrūko, medžiai ir tie nuo sausros gerokai apdžiūvę. Šiemet visko mūsų laukuose mažiau, ne tik šaltalankių," - sako ūkininkas.

Mažeikių rajone šaltalankius auginanti Vilma Žalkauskienė derlių kol kas skaičiuoja „akimis". Į uogienojus kartu su šeimyna patrauks artimiausiomis dienomis. Pasak ūkininkės, uogų yra daug ir jos atrodo gana gražios. „Mūsų ši vasara nenuskriaudė, kartais sulaukdavom ir lietučio. O dabar, kai lietaus pagausėjo, uogos visai atsigavo. Ir sulčių daugiau, ir aliejaus", - džiaugiasi mažeikiškė.

Pernai didžiąją dalį derliaus dėl vadinamosios šaltalankių musės praradęs Akmenės rajono ūkininkas Linas Šliauteris šiemet išvengė tokių nuostolių. „Derlius labai geras, kai kur, sakyčiau, rekordinis. Nors nuo šaltalankių muselių šiek tiek uogos nukentėjo, bet tikrai ne taip, kaip pernai", - sako L. Šliauteris, prisimindamas pernykščius nuostolius, kuomet iš daugiau kaip 100 ha tepriskynė 20 tonų uogų. Šiųmetinis derlius bent 5 kartus didesnis. Ūkininkas nuo muselių invazijos ginasi rinkdamasis kuo vėlyvesnes šaltalankių veisles, nes kenkėjai aktyvūs šiltuoju sezono metu.

Kaina sukasi apie 1 eurą

Šakelėmis nuskintų uogų supirkimo kaina visoje Lietuvoje daugmaž vienoda - apie 1 eurą už kilogramą. Pernai supirkėjai siūlė 2 litus. Visgi augintojai didesne uogų kaina per daug nedžiūgauja, teigdami, kad išaugo mokesčiai už paslaugas ir darbą.

„Daugiau gaunam, daugiau sumokam. Viskas brango. Mokėdavom darbininkui už valandą 5 litus, dabar mokam 2 eurus. Ir tas pelnas kažkur išsivaikšto", - sako Linas Jackus, neslėpdamas, kad supirkėjai kainų klausimu vieningi - ar skambintum vienam, ar kitam, visur išgirsti tą pačią kainą.

60 ha šaltalankių ūkio savininkės V. Žalkauskienės įsitikinimu, su mažu kiekiu uogų į platesnę rinką patekti sunku. „Kai turėjome 30 ha šaltalankiais užsodintą plotą, buvo sudėtinga rasti geresnę rinką, per mažas uogų kiekis. Dabar už ekologiškas skintas su šakelėmis uogas mes gauname daugiau kaip 1 eurą", - pasakoja ūkininkė, neslėpdama, kad kaina būtų gerokai aukštesnė, jeigu įsigytų momentinio šaldymo įrangą ir uogų nukratymo aparatą. Tada galėtų pardavinėti nuo šakelių atskirtas uogas. Šeima tikisi įsigyti šią įrangą dalyvaudami ES paramos programoje. Vėlesni ūkio planai - uogų perdirbimas ir gamyba. Kol kas sultis ir aliejų šeima spaudžia savoms reikmėms.

Perdirbimas - viliojanti perspektyva

„Šaltalankių produktų paklausa didelė. Pernai, kai kenkėjai sunaikino derlių, daug žmonių teiravosi, kur dingo sultys", - sako jau septynerius metus šaltalankių perdirbimu ir gamyba užsiimantis L. Šliauteris. Uogininkas šaltalankių produktus realizuoja Lietuvoje, o šiemet ieško rinkos Skandinavijoje. Jis pastebi, kad vis daugiau šaltalankių augintojų siekia įsigyti šaldymo bei uogų atskyrimo nuo šakelių įrangą, bando spausti sultis, gaminti aliejų.  

Gamyba užsiimama ir šaltalankių augintojų asociacijai vadovaujanti D. Kvedaraitė. „Kol kas perdirbame nedideliais kiekiais, bet džiaugiamės, kad procesas vyksta. Gaminame sultis, šaltalankių girą, arbatą, džemą ir panašius produktus. Į prekybos tinklus nevežame, norint, kad pagamintumėme produktą, reikia jį užsisakyti, nes, pavyzdžiui, sulčių mes kol kas nepasterizuojame. Norime, kad vartotojas gautų produktą su visais vitaminais, su visomis gerosiomis savybėmis", - sako D. Kvedaraitė.

Gamybą skatina ar trukdo?

Nors uogų perdirbimas ir gamyba turi viliojančią perspektyvą, ūkininkai nerimauja dėl per dažnai keičiamų ekologinio ūkininkavimo taisyklių. Jie sako dėl to rizikuojantys netekti išmokų. „Šiemet vėl iškilo nesklandumų. Liepos mėnesį išėjo įstatymas, pagal kurį ūkininkui iš 1 ha privalu parduoti pusę tonos uogų. O jeigu aš visas uogas perdirbu, naudoju gamybai, tai kaip man jas parduoti? Steigti atskirą savo įmonę, parduoti uogas, o paskui jas pirkti gamybai?", - ironizuoja L. Šliauteris. Keistai jam atrodo ir dar vienas reikalavimas: iš šaltalankių pašaknų šalinti lapiją. Tik kaip tai padaryti, jeigu šaltalankiai pasodinti kaip gyvatvorė?

ŽUM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, tokie dalykai išsprendžiami, svarbu, kad derlius išties būtų užaugintas ir nuimtas. „Čia norėta užkirsti kelią tiems, kas gauna tris uogas iš hektaro. Tokia buvo visų ekologų nuostata - nemokėkit už nesėjamus ir nenuimamus derlius. Jei žmonės nori gauti ekologinę išmoką, turi užauginti derlių. Jeigu naujose taisyklėse yra kokių netikslumų, šitą dalyką vienaip ar kitaip išspręsime. Reikia užpajamuoti, kad gamybai naudojamos ūkio uogos ir viskas bus gerai. „Ekoagros" sertifikavimo metu turėtų matyti šią situaciją. Jeigu ūkininkai pajėgūs užaugintą produkciją perdirbti ir panaudoti gamybai - labai sveikintinas dalykas. Jokių kliūčių tam nebus", - teigia R. Krasuckis. 

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai