Rinka
Rinkai reikia tik gerai įmitusio, jauno gyvulio mėsos
2018-03-08

Radviliškis. Didėjantis avininkystės populiarumas kelia ir rūpesčių - sunku realizuoti mėsą. Ūkių, avių laikytojų skaičius didėja, tačiau kokybiška produkcija gali pasigirti tik nedaugelis šio sektoriaus profesionalų. Bet norint uždirbti, Lietuvos rinkos neužtenka, reikia didinti eksportą.

Norint avių augintojams didinti ūkių rentabilumą ir pelningumą, reikia plačiai atverti eksporto rinką. Tačiau pasakyti lengviau, negu padaryti - Lietuvoje, vasario 1 d. duomenimis, beveik 170 tūkst. avių laikė 10,6 tūkst. ūkininkų, ir tik keli procentai iš jų savo ūkius gali vadinti prekiniais, pajėgiais tiekti avis ir ėrieną Vakarams. Todėl į avininkystei skirtą seminarą „Šeduvos avininkystėje", kurį bendrovė surengė kartu su Avių augintojų asociacija, buvo pakviestas ir avių augintojas bei supirkėjas Antanas Miežanskas, kuris pasakojo, ko reikia rinkai.

Seminare avių augintojai buvo supažindinti ir su rinkos poreikiais, ir mokėsi vertinti avis

Kaip sako „Šeduvos avininkystės" direktorius, patyręs veterinarijos gydytojas Rimantas Kairys, aišku, kad rinkai reikia gerai įmitusio, jauno gyvulio mėsos, t. y. ėrienos, kuri būtų minkšta ir skani. Kaip tokios gauti?

Ieškodamas optimalios skerdenos išeigos ir gerų auginimo rezultatų, A. Miežanskas bandė auginti įvairių veislių avis, iš Suomijos vežėsi landrasus, iš Vokietijos - mėsinius merinosus ir kitus. Nuolat susidurdavęs su avių realizavimo problemomis, jis pats pradėjo užsiimti eksportu ir rado nišą Vokietijoje, su kuria dabar ir bendradarbiauja. „Ta veikla pridėjo ir žilų plaukų, nes pradžia buvo labai sunki. Eksportas - skambus žodis, gali atrodyti, kad kažkas moka didelius pinigus, bet surinkti tinkamą partiją, ją išvežti, pelningai parduoti nėra paprasta ir lengvai įvykdoma užduotis, pakeliui laukia daug visokių reikalų su veterinarija, dokumentais, transportu, logistika ir taip toliau", - pasakojo A. Miežanskas.

Nuolat susidurdavęs su avių realizavimo problemomis, Antanas Miežanskas pats pradėjo užsiimti eksportu ir rado nišą Vokietijoje

Jis stebėjo, kaip ėriukai auginami gilias avininkystės tradicijas turinčiose šalyse (Vokietijoje, Anglijoje), kokie yra auginimo, pardavimo standartai,  kokias klaidas, palyginti su jais, daro Lietuvos augintojai. „Atsižvelgdami į gerą patirtį estai jau seniai suprato, kad auginti tekselių mišrūnus apsimoka ir niekas neišradinėja dviračio - dauguma Estijos ūkininkų juos ir augina. Tekselių mišrūnų ėriukai būna maži, tačiau priesvoris geras ir mėsos išeiga taip pat labai gera. Kadangi jie kompaktiški, į mašiną galima jų daugiau pakrauti. Taigi, estai racionalūs - pamatė gerą rezultatą ir visi tai daro. O Lietuvoje kiekvienas ūkis daro savo išradimus, vis negali atsikratyti Romanovo veislės, kuri jau nepaklausi, ypač eksportui", - pabrėžė A. Miežanskas.

Vokietijoje avių, ėriukų skerdenos yra vertinamos pagal kategorijas. Kol Lietuvoje tokios sistemos nėra, pasak pašnekovo, daugeliui vienodai, ką užaugins ir parduos. Todėl jis siūlo kliautis patikrinta patirtimi, kad ir estų, o ne gaišti laiką. „Žinoma, mėsinių veislių yra ir kitų, nebūtinai tekselių. Svarbiausia - kuo daugiau užauginsime kokybiškų ėriukų, tuo lengviau juos bus eksportuoti", - tvirtino A. Miežanskas.

Avis parduodantys anglai, pasak jo, pateikia visą informaciją - amžius, svoris, veislė, kiekis ir pan. Lietuviai tik pasako, kad parduoda avis. Dažnai nežino nei svorio, nei amžiaus - Lietuvoje dar nėra avių penėjimo tradicijų.

Dar viena problema - mūsų šalyje dominuoja smulkūs ūkiai. „Važiuoti į ūkius surinkinėti po 10-15 ėriukų neapsimoka. Jeigu Lietuvoje būtų bendras avių supirkimo punktas, tada kas kita", - sakė A. Miežanskas.

Būtent tokį žingsnį pasiryžusi žengti UAB „Šeduvos avininkystė", bendradarbiaudama su Avių augintojų asociacija. Nuspręsta steigti avių surinkimo ir karantinavimo punktą, kuriame vienu metu galėtų būti 400-500 avinukų, tam jau numatytos patalpos. Jos bus už kelių km nuo „Šeduvos avininkystės" fermų, taigi, netoli Lietuvos vidurio, tad bus patogu atvažiuoti iš visų Lietuvos rajonų.

„Šeduvos avininkystės" direktorius Rimantas Kairys ėmėsi iniciatyvos steigti avių surinkimo ir karantinavimo punktą

Pirmą labai svarbų žingsnį „Šeduvos avininkystė" žengė 2016-aisiais - įrengė avinukų penėjimo stotį, kurioje kontrolinis avinukų penėjimas vyksta pagal patvirtintą metodiką. Avinukai vertinami pagal produktyvumo, mėsingumo, augimo intensyvumo, palikuonių penėjimosi bei mėsines savybes, kad veislei būtų atrenkami tik patys kokybiškiausi reproduktoriai.

Kartu su LSMU Gyvulininkystės mokslininkais prieš dvejus metus pradėta kurti ir penktoji genealoginė Lietuvos juodgalvių avių linija - ji gerinama su Vokietijos juodgalvių veisle, kad būtų geresnė mėsos išeiga ir geresnės augimo savybės. Šios programos vaisiai jau laksto „Šeduvos avininkystės" fermoje. Pasak „Šeduvos avininkystės" direktoriaus R. Kairio, sausio pabaigoje atvesti guvūs ir gražūs jaunikliai, kurių mamos turi po 50 proc. Vokietijos ir Lietuvos juodgalvių veislės kraujo, jau turi 75 proc. pagerintos Lietuvos juodgalvių veislės kraujo. Taip iki 2023 m. veislė bus išgryninta ir padaryta Lietuvos juodgalvių veisle su geresne mėsos išeiga. Tam prireiks mažiausiai 5 kartų.

„Šeduvos avininkystėje" sausio pabaigoje atvesti guvūs ir gražūs jaunikliai, kurių mamos turi po 50 proc. Vokietijos ir Lietuvos juodgalvių veislės kraujo, jau turi 75 proc. pagerintos Lietuvos juodgalvių veislės kraujo

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai