Rinka
Rekomenduojamų veislių sąrašas: būti ar nebūti?
2015-02-25

Akademiją (Kėdainių r.). Apie būtinybę sudaryti Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą žemdirbiai prabilo dar 2010 m., kai po nepalankios žiemos žuvo nemenka dalis žiemkenčių. Tik nebuvo iki galo susitarta, kas bus šio sąrašo sudarytojas.

Veisles, kurias būtų galima įtraukti į sąrašą, siūlo ir prašymus įrašyti į sąrašą pateikia veislės selekcininkas arba jo atstovas. O šių veislių ūkinio vertingumo tyrimus atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT). Visa tai buvo nuspręsta dar 2011 m., kai rugsėjo mėnesį VAT ir Žemės ūkio rūmai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. VAT įsipareigojo ištirti veisles, o ŽŪR - sudaryti tarybą, kuri spręstų, kurias iš ištirtųjų veislių įrašyti į Rekomenduojamų veislių sąrašą.

Rezultatai kol kas nedžiugina

Kokie rezultatai? Kaip informavo VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė, 2012 m. buvo gautos 8 paraiškos įrašyti veisles į Rekomenduojamų veislių sąrašą: 2 kviečių ir 6 žieminių rapsų. Vėliau dalis paraiškų buvo atsiimta. Šių metų sausį buvo pateikti tik trijų veislių ūkinio vertingumo tyrimų duomenys, gauti 2013/2014 tyrimų metais Tai žieminiai kviečiai Anthus ir žieminiai rapsai Rohan bei Primus.

VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė pabrėžė, kad įstaiga yra pasirengusi atlikti visus reikalingus tyrimus

„Deja, žieminiai kviečiai Anthus yra išbraukta iš mūsų Nacionalinio augalų veislių sąrašo ir atrodo, kad išeina ir iš ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrojo katalogo. Tad šios veislės era kaip ir baigėsi. Rohan ir Primus sąrašuose yra, tai tikrai geros veislės ir galbūt būtų galima svarstyti apie jų įrašymą į Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą", - pastebi S. Juciuvienė.

Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Artūras Maziliauskas mano, kad Rekomenduojamų veislių sąrašą turėti būtų puiku, tačiau dabartinis rezultatas nenuteikia džiaugsmingai: dabar į jį pretenduojančios tos trys veislės yra niekuo ne geresnės už kitas. Taigi, nors nuo 2011 m. prabėgo nemažai laiko, faktiškai nepajudėta iš starto pozicijos.

ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Artūras Maziliauskas sąrašo būtinumu neabejoja, tačiau jo sudarymo principus dar reikėtų pergalvoti

„Pačia idėja nenusivyliau ir sąrašo reikalingumu neabejoju. Tačiau kelerių metų VAT įdirbio rezultatą vargu ar galima paskelbti kaip sąrašą - vos trys veislės, iš kurių viena jau išbraukta iš sąrašo. Reikia pagalvoti, kaip pabandyti minimą sąrašą sudaryti vadovaujantis truputį kitokiais būdais", - sako A. Maziliauskas užsimindamas, kad galbūt vertingiau būtų daryti žemdirbių apklausas, kokios veislės kuriame šalies regione yra pačios populiariausios, geriausiai žiemojančios ir gausiausiai derančios.

Tiesiog imti ir atrinkti rekomenduojamas veisles pagal seniau darytų tyrimų duomenis būtų neteisinga, nes anksčiau žiemojimo sąlygos buvo visiškai kitokios. Visos veislės turi būti tiriamos vienu metu, tik tada sąrašas įgautų prasmę. Jei veislė prieš penkiolika metų atrodė labai gerai, tai dar nereiškia, kad ji puikiai augs ir derės dabar.

Taigi, Rekomenduojamų sąrašas įgautų prasmę tik tada, kai kiekvienas save gerbiantis selekcininkas už savo lėšas pateiktų savo atstovaujamas veisles naujiems tyrimams, pagal kurių rezultatus būtų atrenkamos pretendentės į sąrašą. Iš čia matyt ir visas nesusipratimas: sąrašo reikia ūkininkams, tačiau už tyrimus privalėtų mokėti selekcininkai, kurie nėra itin suinteresuoti tokio sąrašo egzistavimu.

LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas įsitikinęs, kad atsakomybę už Rekomenduojamų veislių sąrašą prisiimti būtų nelengva

Kaip pastebėjo Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas, pasirašyti po tokiu sąrašu būtų didžiulė atsakomybė ir vargu ar jos kas nors norėtų imtis. „Nebijojau į Afganistaną važinėti, bet po Rekomenduojamų veislių sąrašu parašo nedėčiau", - atvirai kalbėjo V. Ruzgas pridurdamas, kad nesėkmės (tarkime, iššalimo) atveju koks nors įpykęs žemdirbys galėtų sąrašo rengėjus užtampyti po teismus. Žodžiu, sutarta dar visiems kartu pasvarstyti, kokiais principais galėtų būti atrenkamos rekomenduojamos veislės.

Apmokestinti ir Lietuvos selekcininkai

Kaip informavo S. Juciuvienė, įgyvendinus visus ES vienodų teisių, prekių judėjimo ir kitus principus, nuo šių metų apmokestinti ir Lietuvos selekcininkai. Iki šiol už visas veisles, įrašytas į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, turėdavo mokėti tik užsienio selekcininkai, o dabar teks mokėti ir mūsiškiams. Dėl šios priežasties selekcininkai paprašė išbraukti iš sąrašo 187 veisles: daugiausia tai sodo augalų veislės.

Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2015 m. yra 237 vasarinių ir žieminių javų veislės (iš jų 75 kukurūzų), 111 žieminių ir vasarinių rapsų veislių, 80 cukrinių runkelių, 25 bulvių veislės. Naujas Nacionalinis augalų veislių sąrašas jau įkeltas į VAT svetainę. Maždaug po mėnesio jis bus išleistas atskiru leidiniu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai