Rinka
Pieno ūkio nuopolį pakeis augimas: kada tai įvyks?
2015-12-04

Vilnius. Ar pieno sektoriaus sunkmetis jau baigiasi, ar reikia ruoštis dar prastesniam 2016-2017 m. scenarijui? Kokie pasauliniai procesai turės didžiausios įtakos Lietuvos pieno sektoriaus ateičiai? Apie tai diskutuota sostinėje vykusioje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos metinėje konferencijoje.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, prisiminęs J. Hašeko knygos herojaus kareivio Šveiko posakį, jog karas vyko tvarkingai, kol į reikalus neįsikišo generalinis štabas, pastebėjo, kad pieno sektoriaus situacija nepriklauso nuo Lietuvos valdžios sprendimų - rinka yra kur kas galingesnė. Valdžia gali mėginti švelninti situaciją.

Po pieno kvotų panaikinimo ES pieno perviršis sudaro 1,3 proc. Kita reikšminga aplinkybė - sumažėjęs Kinijos ir Rusijos pieno importas (per 9 šių metų mėnesius, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, Rusija pirkimus sumažino 39 proc., Kinija - 27 proc.).

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis

„Vieni sako, kad mūsų perdirbėjai dirbtinai nedidina supirkimo kainų. Bet pasaulio pieno indeksas irgi krenta. ES pieno supirkimo kainos buvo didžiausio pasaulyje, dabar jos atsidūrė ties vidurkiu. Lietuvos kainos atkartoja ES kainų kritimo tendencijas, bet kadangi jos buvo vienos mažiausių, tai ir jų kritimas suduoda didžiausią smūgį gamintojams", - sakė R. Krasuckis, pridūręs, jog gera žinia yra tai, kad po nuosmukio visada ateina pakilimas. Deja, niekas nežino, kada tai atsitiks.

Pasaulio pieno rinkos ekspertai prognozuoja, kad pieno gaminių poreikis augs (augs bendras gyventojų skaičius bei pieno gaminių vartojimas, tenkantis vienam asmeniui, ypač besivystančiose šalyse). Augantį pieno gaminių vartojimą patenkins tų besivystančių šalių pieno ūkiai, kurie bus konkurencingi regiono ir pasaulio lygmeny. Taip pat prognozuojama, kad ES išliks pieno gaminių eksportuotojų gretose (ES eksportuoja apie 10-11 proc. viso pagaminto pieno).

R. Krasuckis priminė, kad valstybė nepalieka pieno sektoriaus be pagalbos. Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama pieno ūkiams 2015 m. sudaro 18,2 mln. Eur; ES susietoji parama už pienines karves 2015 m. sudaro 23,9 mln. eurų. Išskirtinė parama pieno sektoriui dėl rinkos veikimo sutrikdymo 2014 m. sudarė 22,8 mln. Eur, 2015 m. skirta 29,8 mln. Eur. Parama pieno ūkiams teikiama ir ūkių modernizavimo priemones, kooperacijos skatinimą ir rėmimą. Valstybė vykdo naujų realizacijos rinkų paiešką (išskirtos 5 prioritetinės eksporto rinkos: Kinija, Jungtinės valstijos, Brazilija, Alžyras, Jungtiniai Arabų Emyratai).

Susirėmus alkūnėmis

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus Edvardo Makelio, turime 1,5 mln. tonų pieno, o siekis - iki 3 mln. tonų, nes perdirbėjų pajėgumai leidžia perdirbti tokį kiekį. Iš 1,5 mln. tonų 950 tūkst. tonų pieno sunaudojama pagaminti 90 tūkst. tonų sūrių, vadinasi, likusi dalis realizuojama kaip švieži trumpo galiojimo laiko produktai.

„Buvo teigiama, kad Rusijos sankcijos paveikė 25 proc. lietuviškos pieno produkcijos eksporto sumažėjimą, tačiau 2014-2015 m. eksporto rezultatai rodo, kad poveikis kur kas didesnis. Kitas dalykas, esame toje geografinėje teritorijoje, kur viena greta kitos veikia Europos Sąjungos, Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų rinkos, t. y. tenka dirbti tam tikros trinties sąlygomis, labai smarkiai susirėmus alkūnėmis", - pastebėjo E. Makelis.

Analizuodamas Lietuvos pieno sektoriaus galimybes pasaulio kontekste, E. Makelis pasinaudojo didžiausių pasaulio pieno perdirbėjų 2014 m. apyvartos rodikliais. Pavyzdžiui, prancūzų „Lactalis" apyvarta sudarė 21,9 mlrd. JAV dolerių (augimas + 3 proc.), Naujosios Zelandijos „Fonterra" - 18,7 mlrd. (+24 proc.), Šveicarijos „Nestle" - 18,3 (-2 proc.), amerikiečių DEA - 17,9 (+40) olandų „FrieslandCampina" - 15,0 (-1 proc.), prancūzų „Danone" - 14,8 mlrd. JAV dolerių (-6 proc.). Šių gamybos milžinų biudžetai yra didesni už valstybių biudžetus, net ir labai nežymūs kainų svyravimai neša jiems papildomus didžiulius pelnus arba nuostolius. Šiame kontekste Lietuva yra tik labai mažytė rinkos žaidėja, todėl, norėdami įsiterpti į didžiųjų klubą, turime galvoti apie nišinius produktus.

„Ateityje daugiau eksportuos tos šalys, kurios gamina pigiai, pavyzdžiui, Naujoji Zelandija, kuri neinvestuoja į pastatus, arba Baltarusija, kuri jau du kartus padidino savo eksporto dalį pasaulio rinkoje. Rusijos ekonominės jėgos yra suinteresuotos sankcijų išlaikymu, kad galėtų didinti realizaciją vidaus rinkoje, todėl Lietuva turi vykdyti rinkų paiešką pasaulio mastu", - sakė E. Makelis.

Jo teigimu, per artimiausius 2 metus stebuklų neįvyks. Kainų augimas, jei taip įvyktų, neviršys 2-3 procentų situacija išliks sudėtinga. Rinkos žaidėjai, kurie pastaraisiais metais užėmę palankias pozicijas, iš jų nesitrauks. Yra dar vienas kelias - mokytis efektyviau valdyti sąnaudas.

Ar laukti naujos kainų kritimo bangos

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjo Alberto Gapšio teigimu, situacijai pieno sektoriuje įtakos turės tai, kaip Rusija pasielgs Ukrainos atžvilgiu. Ukrainos pieno produktų apyvarta sudaro apie 600 mln. JAV dolerių. Rusija grasina uždaryti savo rinką Ukrainai. Jei taip įvyktų, būtų didelis galvos skausmas (kai Rusija atsisakė Europos pieno produktų, manėme, kad ims iš kitur, ir viskas išsilygins, bet taip neįvyko - pasaulyje susidarė pieno perteklius).

„Šių metų balandį įvyko didysis pieno kainų kritimas, rugpjūčio pabaigoje kainos atsigavo, bet spalio viduryje vėl užfiksuotas 18 proc. kritimas tarptautiniuose pieno aukcionuose. Gruodžio pradžia rodo augimą, tik ar ilgam? Ukrainos klausimas išlieka aktualus. Kai į Lietuvą ateis „Lidl" prekybos tinklas, padidės lyginamasis pieno produkcijos svoris, mūsų perdirbimo įmonės turės ieškoti, kur parduoti produkciją arba mažinti gamybą", - prognozavo A. Gapšys.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjas Albertas Gapšys

„Kainų reguliavimas situacijos nepakeis, nes lemiantys yra pasauliniai, o ne Lietuvos vidaus procesai. Kooperatyvo „Pienas LT" perdirbimo įmonės veikla turės teigiamos įtakos pieno sektoriui. Valstybė turi imtis papildomo žemdirbių finansavimo. Tiesioginės išmokos gelbsti ūkius šiuo metu, bet kitąmet ir su tiesioginėmis išmokomis gali būti nuostolinga dirbti", - teigė A. Gapšys.

Jis įvardijo šias Lietuvos pieno rinkos tendencijas: didėjanti žaliavinio pieno gamyba ir mažėjančios supirkimo kainos; pieno produktų eksporto mažėjimas bei mažėjanti lietuviškų produktų įtaka vidaus rinkoje; neproporcingi mažėjančios žaliavinio pieno ir mažmeninės pieno produktų kainos.

Pasak A. Gapšio, pieno produktų pasaulinė rinka nulėmė pieno supirkimo kainų mažėjimą beveik visose šalyse. Daugiausia tai susiję su žaliavinio pieno gamybos didėjimu bei vartojimo mažėjimu 2014-2015 metais.

„Tarptautiniame pieno produktų aukcione kainos permainingos, tačiau negalima teigti, kad artimiausiu metu jos didės; pieno kvotų panaikinimas gali sudaryti papildomų problemų pieno supirkimo kainoms. Tai gali paskatinti naują kainų kritimo bangą 2016-2017 metais", - atsargiai prognozavo A. Gapšys.

Situacija pasikeis po 2018-ųjų?

VĮ „Pieno tyrimai" direktorius Saulius Savickis pristatė prognozę, kad po 2018 metų pasaulio rinkoje pieno natūraliai gali pradėti trukti, nes gamyba auga lėčiau negu pasaulio gyventojų skaičius „Tie, kurie orientuojasi į eksportą ir iš to gyvena, susidurs su dideliais iššūkiais. Geriausia išeitis -nišinių produktų gamyba", - sakė S. Savickis.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, vidaus rinka neišgelbės pieno sektoriaus, padidinti vidaus vartojimą kažkiek galima, bet utopiška galvoti, kad tai išeitis.

„Norint žengti į pasaulio rinką, reikėtų didelio kiekio produkcijos, todėl visoms Lietuvos perdirbimo įmonėms būtina eiti su vienu prekės ženklu, t. y. vienytis, o ne skaidytis. Kitas dalykas, pieno ūkį būtina išsaugoti nuo sunaikinimo, nes 40 proc. darbo pajamų žemės ūkyje duoda galvijininkystė: bus gyvulių kaime, išliks ir kaimas. Valdžia apie tai turėtų nuolat galvoti", - kaimo išlikimo ir gyvulininkystės išsaugojimo problemas susiejo J. Kraujelis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai