Rinka
Pieno sektorius skęsta, nes mažėja norinčių gerti pieną?
2014-11-27

Akademija (Kėdainių r.). Kas laukia pieno sektoriaus 2014-2020 m. laikotarpiu? Dideliam optimizmui pagrindo nėra, mat pastaruoju metu  pasauliniu lygmeniu stebimas skepsis pieno produktų atžvilgiu, o pieno, kaip sveikatai naudingo produkto, įvaizdis yra smukdomas.

Apie tai vakar diskutavo šalies pieno ūkių šeimininkai, susirinkę į konferenciją „Agroakademijoje“. Konferenciją organizavo Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija.

Kaip pastebėjo LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis, pieno gamyboje jaučiamas didelis nuosmūkis. Jei pabandytume pavaizduoti žemės ūkio produkcijos kiekių pokyčius grafiškai, tai grūdų, o ypač rapsų, gamyba ryškiai šauna į viršų, o štai pieno pieno kreivė, trumpam kilstelėjusi viršun 2007-2008 m., smunka žemyn. Pernai Lietuvoje buvo primelžta 1 742 tūkst. t pieno (2007 m. - 1 936,6 tūkst. t).

Renginio moderatoriai - LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis

„Pieno ūkio šeimininkams kyla klausimas: ką daryti - investuoti ar ne? Jei tokia situacija tęsis, tai kokia prasmė plėsti ir modernizuoti ūkius? Turime tikrai gerai sutvarkytų ūkių, tačiau nesutvarkyta tolimesnė grandinė: nesureguliuota, kokia dalis atitenka žemdirbiui ir kokia visiems kitiems" - konstatavo J. Kraujelis.

„Antipieno" politika nepalanki gamintojams

Kodėl krinta pieno kainos, o perdirbėjai tvirtina vis sunkiau surandantys rinką pieno produktams? Dėl to kaltas ne vien Rusijos embargas. Ir tai ne vien Lietuvos bėda. Visame pasaulyje pastaraisiais metais stebimas sulėtėjęs pieno produktų vartojimo augimas.

„Pieno tyrimai" direktorius Saulius Savickis apžvelgė pienininkystės plėtros tendencijas, kurias nemenka dalimi diktuoja vartotojų lūkesčiai: akivaizdu, kad pieno ūkių laukia dideli iššūkiai, tačiau atsiveria ir naujų galimybių

Tiesa, situacija labai skiriasi tarp skirtingų šalių. Tarkime, Indijoje vienam gyventojui pagaminama tik 50 kg pieno ir, nors toje šalyje pieno gamyba sparčiai auga, pieno ten trūksta. Panaši situacija ir Kinijoje. O štai Lietuvoje vienam gyventojui pagaminama 581 kg pieno - tai aštuntoji vieta pasaulyje pagal pieno gamybą.

Visų šalių eksporto srautai nukreipti į tris pagrindines rinkas - Kiniją, Rusiją ir Meksiką. Didžiausias pasaulio pieno produktų eksportuotojas yra Okeanijos šalys.

Viešosios įstaigos „Pieno tyrimai" direktorius Saulius Savickis, kalbėdamas apie iššūkius, laukiančius pieno sektoriaus, atkreipė dėmesį į tam tikrą informacinę kampaniją, kuri nureipta prieš pieno vartojimą. „Pirmasis apie pieno žalą pradėjo trimituoti Izraelis. Ten kalbėta apie hormonus piene, kurie neva spartina paauglių brendimą ir didina kūno plaukuotumą. Per metus pieno vartojimas Izraelyje krito 28 proc.", - situaciją pristatė S. Savickis, pabrėždamas, kad daugiausia įtakos vartotojams turi greitai sklindanti neigiama informacija internete.

Į konferenciją susirinkusius pieno ūkių šeimininkus vienija bendri rūpesčiai ir dėl šiandienos, ir dėl ateities

Pasak S. Savickio, požiūris į pieną pastaraisiais metais smarkiai pasikeitė. Pradėta net diskutuoti, ar tai žmonių, ar tik veršelių maistas, ar sveikatos šaltinis, o gal atvirkščiai - nuodas? „Mes užaugome su teorija, kad pieną gerti sveika, tačiau dabar viskas keičiasi", - konstatavo S. Savickis. Ir pats žodis „pienas" pradeda prarasti savo tikrąją prasmę - jaunoji karta jau neskiria karvių pieno nuo sojų pieno.

Pienas linksniuojamas ir kaip alergiją sukeliantis produktas, ir to negalima paneigti. Tačiau yra galimybė šią problemą spręsti genetikos gerinimo būdu - atsirenkant veršelius be geno, kuris atsakingas už kapa kazeino (būtent ir sukeliančio alergines reakcijas) gamybą. Taip pat galima suformuoti karvių bandas, kurių piene būtų tinkamas sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių santykis. „Sūrių eksprotuotojai jau yra pareiškę pageidavimų atrinkti ūkius , kuriuose melžiamame piene yra tinkamas minėtų rūgščių santykis", - pastebėjo S. Savickis.

Vartotojui labai svarbu pieno kokybė. Gerdamas pieną jis tikisi, kad jis gautas iš sveikos bandos, kad ūkyje užtikrinama gyvūnų gerovė, o visos taikomos technologijos yra draugiškos aplinkai. Į vartotojų lūkesčius ir pageidavimus gyvulių augintojai privalės atsiželgti, nes jei produkcijos niekas nepirks, ūkininkavimas neteks prasmės.

Šiuolaikiniai technologiniai sprendimai

Ne tik gyvulių gerovė, bet ir išmelžiamo pieno kiekis bei jo kokybė daug priklauso nuo technologinių sprendimų fermose. „Kaip surasti kompromisą tarp įvairių kriterijų: mažinti darbo sąnaudas, gerinti darbo sąlygas, gerinti produkcijos kokybę, mažinti aplinkos taršą, gerinti gyvulių laikymo sąlygas ir tuo pačiu mažinti produkcijos savikainą", - klausė Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Rolandas Bleizgys.

„Jei manęs paklaustumėte, koks tvartas geriausias - neatsakyčiau, nes variantų gali būti daugybė", - prisipažino ASU docentas Rolandas Bleizgys

Jis pripažino, kad išmaniosios technologijos plinta žaibiškai, tarsi virusas, o automatizuotos melžimo, šėrimo, kreikimo, mėšlo šalinimo ir bandos valdymo sistemos tampa įprastu dalyku. Iš kitos pusės, visada verta pasvarstyti, ar tikrai reikia absoliučiai viską automatizuoti.

„Tarkime, kokia nauda iš sumaniosios guoliavietės? Ar bus svarbi ta informacija, kurią gausite apie gyvulį, kur ir kaip ją pritaikysite", - siūlė pasvarstyti R. Bleizgys. Jo manymu, optimalus variantas yra „protingai išmanusis" tvartas - nebūtina visko automatizuoti, reikia vadovautis integruota protingo ūkininkavimo technologija.

Mokslininkas prisipažino prieš penkerius metus skeptiškai vertinęs melžimo robotų reikalingumą mūsų šalies ūkiuose, tačiau dabar jo požiūrį pakeitė realūs faktai: Lietuvoje jau veikia dvi dešimtys melžimo robotų. Visame pasaulyje įrengta 25 tūkst. melžimo robotų ir jų populiarumas auga.

Veterinarijos akademijosJosifo Taco melžimo mokymocentro docentas Saulius Tušas daug kalbėjo apie melžimo proceso įtaką pieno kiekiui ir kokybei bei tešmens sveikatingumui: „Profilaktika kainuoja mažiausiai, o naudą duoda didžiausią"

Pažangios pienininkystės sprendimus pristatęs kompanijos „GEA Farm Technologies" atstovas Tadas Jaramičius pabrėžė, kad pagrindinis robotų pasirinkimo kriterijus  - žemdirbių noras gerinti savo gyvenimo kokybę: žmonėms nusibodo būti pririštiems prie ūkio kiekvieną dieną ištisus metus. Ūkis turi būti valdomas efektyviai, o interneto integracija leidžia turėti nuotolinę sąsają su bandos valdymo sistemomis.

T. Jaramičius taip pat akcentavo energijos sąnaudų mažinimą panaudojant įvairias inovacijas. Pavyzdžiui, pamelžto ir aušinamo pieno šiluma per rekuperacines sistemas (naudojant plokštelinius šilumokaičius) gali būti naudojama vandens pašildymui, taip pat gali būti panaudojama ir pačių gyvulių išskiriama šiluma.

„Ar įsivaizduojate mūsų vasarą be šaltibarščių? Arba žemaitišką kastinį iš sojų pieno?" - klausė Tadas Jaramičius, neabejodamas, kad pieno reikėjo ir reikės

Dar viena naudinga inovacija - „GEA CowView" gyvulių lokalizavimo ir elgesio stebėsenos realiuoju laiku sistema (paprasčiau tariant - karvių GPS), kuri ne tik lokalizuoja gyvulį (juk kartais sunku būna atsirinkti reikalingą karvę iš tūkstančio kitų), bet ir patikimai nustato rują bei įspėja apie galimus gyvulio sveikatos sutrikimus.

„Džiugu, kad mokslo ir konsultavimo įstaigos vis daugiau dėmesio skiria ūkininkų ir studentų mokymui", - sakė J. Jaramičius pasidžiaugdamas naujai įrengtu mokymo kabinetu „Agroakademijoje“, kur demonstruojama moderni bendrovės „Biržų žemtiekimas" sukomplektuota mokomoji įranga ir sudarytos galimybės praktiškai mokytis visko, ką reikia mokėti darbuotojams šiuolaikiniuose pieno ūkiuose.

Naujai įrengtas mokymų kabinetas - puiki bazė pieno ūkių darbuotojų įgūdžiams tobulinti

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė Inga Zigmantienė papasakojo apie programos „e-GEBA" efektyvumą gyvulininkystės ūkių valdymui. „Tai išskirtinis įrankis, padedantis kaupti ūkio duomenis, planuoti ūkio veiklą, valdyti turimas atsargas", - vardijo I. Zigmantienė. Be to, programoje yra įdiegtos skaičiuoklės ir ataskaitų formavimas, automatiškai pagal veterinarinius įrašus formuojamas Receptinių vaistų apskaitos žurnalas ir pieno apskaitos žurnalas.

„Pasirašius sutartį, jos galiojimo laikotarpiu individualius mokymus ir konsultacijas programos valdymo klausimais teiksime nemokamai", - pabrėžė LŽŪKT gyvulininkystės specialistė Inga Zigmantienė, siūlydama išbandyti demonstracinę programos versiją, kurią galima rasti tinklalapyje www.egeba.lt.

Bendradarbiauti kvietė ir pagrindinio renginio rėmėjo bendrovės „Biržų žemtiekimas" valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius. „Esame pasiruošę suteikti visą reikalingą įrangą, techniką, konsultacijas. Turime gerų specialistų, kurie tikrai jums padės", - garantavo V. Rinkevičius. Kartu jis priminė, kad pienininkystė, kaip ūkio šaka, duoda didžiulę naudą valstybei, o pažiūrėjus plačiąja prasme, vien mokesčių kiek sumokama per pieno ir jo produktų gamybą.

„Kartais net erzina dažnai valdininkų kartojamos frazės - kaip „padalinti", kaip „įsisavinti" lėšas. O kodėl tiek mažai šnekame apie tai, kaip uždirbti? Juk gerai įdėtas pinigas visada neš naudą. Ir nustokime bijoti mėšlo kvapo. Būkime kaip vokiečiai, kurie sako - tai ne mėšlo smarvė, o pinigų kvapas", - pajuokaudamas renginį užbaigė V. Rinkevičius.

  MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai