Rinka
Pieno rinkų metamorfozės. Valdo ir sprendimus priima perdirbėjai
2016-02-19

Vilnius. Didžiausią įtaką superkamo pieno kainų svyravimams daro pieno produktų vartojimo pokyčiai, teigia Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas GAPŠYS. Perdirbėjai ir prekybininkai nėra suinteresuoti mažinti vartotojams kainų, nes šalies didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje nesijaučia tikros konkurencijos.

Mažėjantis karvių skaičius dar nėra svarbiausias veiksnys Lietuvos pieno sektoriui. Gamybos ir supirkimo augimas vyksta dėl didėjančio primilžio. Lietuvoje pasiektas karvių primilžis kol kas yra 15 proc. mažesnis už ES vidurkį. Per 2014 m. supirkta 80 proc. primelžto pieno. Kyla klausimas - kiek mums reikia pieno?

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, pieno apsirūpinimo rodiklis (gamybos ir vartojimo santykis) 2014 m. sudarė 170 proc., t. y. 70 proc. primelžto pieno skiriama eksporto produktams pagaminti. Kartu su žaliavinio pieno importo ištekliais perdirbimo įmonės pagamina 2 kartus daugiau pieno produktų negu reikia vidaus vartojimui.

Pieno ir pieno produktų išteklių balansas 2010-2014 m., tūkst. t*


2010

2011

2012

2013

2014

Atsargos metų pradžioje

72

100

155

133

195

Primelžta

1 737

1 786

1 778

1 722

1 795

Importas

346

445

556

625

728

Visi ištekliai

2 155

2 331

2 489

2 480

2 719

Eksportas

1 042

1 118

1 310

1 238

1 430

Suvartota vidaus reikmėms

1 012

1 058

1 046

1 047

1 055

  pašarams

151

144

141

138

137

  nuostoliai

1

1

1,2

1,2

1,6

  gyventojų vartojimo fondas

860

913

905

908

916

Suvartota vienam gyventojui, kg

278

302

303

307

312

Atsargos metų pabaigoje

100

155

133

195

234

Apsirūpinimas, %

172

169

170

165

170

*perskaičiuota į pieną

Pagalpieno ir pieno produktų išteklių balansą atrodytų, kad primelžiamo pieno trūksta ir ketvirtadalį jo tenka importuoti (73 proc. viso kiekio įvežama iš Latvijos). Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad beveik visos pieno perdirbimo įmonės yra netoli sienų su kitomis šalimis ir pieno importas iš stambesnių užsienio šalių ūkių yra ekonomiškai naudingas kasdieninis procesas.

Per 2010-2014 m. importas išaugo dvigubai, beveik 38 proc. augo pieno produktų eksportas. Tačiau praradus Rusijos rinką, kuri sudarė 30 proc. viso eksporto, bei sumažėjus eksporto kainoms, per metus eksportas sumažėjo 32 proc., o superkamo pieno importas 23 proc.

Galimybes apsprendžia rinka

Pieno perdirbimo įmonės turi daugiau gamybinių pajėgumų nei pagamina produkcijos, tačiau galimybes apsprendžia ne pajėgumai, bet rinka (prisiminkime pieno perdirbėjų pareiškimus 2014 m. rudenį - pieno per daug, nes neturime kur realizuoti produkcijos). Šioje situacijoje rinkas valdo ir visus sprendimus priima pieno perdirbimo įmonės.

Pagamintos produkcijos vidaus rinkos kainos beveik nemažinamos (prekybos tinklų pripratinti vartotojai prie nuolatinių kainų, su laikinomis akcijomis), o eksporto produkcijos pajamų mažėjimą kompensuoja mažesnės pieno supirkimo kainos. Tikimasi, kad nauja žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" įmonė gali koreguoti Lietuvos rinkoje pieno supirkimo kainą žemdirbių naudai.

Lietuvoje superkamo pieno kiekių nepastovumas susijęs ne tik su eksporto rinkomis, bet ir su didėjančiu pieno produktų importu. Per 2010-2015 m. pieno produktų importo dalis vidaus rinkoje padidėjo beveik 9 procentiniais punktais. Žinant, kad į šalies rinką gali ateiti daugiau užsienio prekybos tinklų, šis rodiklis gali tik didėti. Jei pieno produktų vartojimas šalyje nedidės, Lietuvos perdirbėjams teks ieškoti rinkų už jos ribų.

Eksportas sudaro daugiau kaip pusę pagamintos produkcijos, todėl pieno supirkimo kainos Lietuvoje keičiasi panašiai kaip ir pasaulinės kainos, o jų svyravimo amplitudės didesnės nei tų šalių, kurios prekiauja daugiau savo rinkoje. Lygindami ES vidutinę pieno supirkimo kainą su Lietuvos, galime teigti, kad krentant pasaulinėms pieno supirkimo kainoms, Lietuvoje šis kritimas ženkliai didesnis.

Iš esmės tokius svyravimus apsprendžia pasiūlos ir paklausos santykis. Esant didesnei superkamo pieno pasiūlai, perdirbimo įmonės moka mažiau. Įmonių poreikius (paklausą) apsprendžia esama rinka: apimtis - pieno produktų vartojimas, kainas - santykio dydis.

Trūksta konkurencijos

Pieno supirkimo kainų svyravimai šiek tiek mažiau įtakos daro mažmeninių kainų struktūroms (kainų grandinėms). Perdirbėjai ir prekybininkai nėra suinteresuoti mažinti vartotojams kainų, nes šalies didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje nesijaučia tikros konkurencijos.

Pieno kainų grandinėje gerai matosi, kas laimi krizės metu. Jei prekybos ir valstybės (PVM) dalys per 2011-2015 m. mažai kito, tai žemdirbių dalis nuo 2014 m. kovo iki 2015 m. rugsėjo sumažėjo net 11 procentinių punktų (beveik trečdaliu), o perdirbėjų dalis tiek pat išaugo.

Pieno (2,5 proc.) plastikiniame maišelyje mažmeninės kainos struktūra 2011-2015 m. %

(Norėdami matyti didesnį vaizdą, bakstelkite paveikslėlį)

Pasaulyje sparčiau didėjant pieno gamybai nei vartojimui aštrėja konkurencija tarp gamintojų ir perdirbėjų ne tik šalyje, bet ir tarptautiniu mastu. Norėdami išlikti rinkoje, gamintojai privalo sugebėti net krizės atvejais parduoti pieną be nuostolių, o esant kainų didėjimui, investuoti į ūkio plėtrą.

Pirmiausia, ūkio sėkmė priklauso nuo „protingų" investicijų, atitinkančių ūkio poreikius. Investicijos vidutiniame ūkyje yra palyginti didesnės negu dideliame ūkyje. Vidutiniame ūkyje investuojama kasmet apie trečdalį gautų pajamų, lemiančių savikainoje didelę nusidėvėjimo dalį. Iš dalies toks kreditinis investavimas nėra pagrįstas. Per 2006-2014 m. karvių primilžiai šiuose ūkiuose padidėjo tik 5 proc., stambių ūkių - 29 procentus.

ES šalių patirtis rodo, kad Lietuvos mažiems ir vidutiniams ūkiams, kurių pajamos nėra pakankamos išlaidoms padengti, bus sunku konkuruoti. Dažniausiai didinamos ūkio pajamos arba pasitraukiama iš pieno rinkos. Tačiau jungiantis į kooperatines bendroves, kurios pačios perdirbs pieną, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Kitas kelias - pieno perdirbimas ūkyje, kuris pieno pridėtinę vertę padidintų 2-3 kartus.

VISĄ PUBLIKACIJĄ SKAITYKITE VASARIO MĖN. ŽURNALE „MANO ŪKIS"

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai