Rinka
Pernai ūkių kreditavimas suaktyvėjo
2016-04-20

Vilnius. Ūkių kreditavimo situacija po 2014-ųjų sąstingio iš esmės keičiasi. Nors kredituotų ūkių skaičius 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo tik 25 ūkiais (iš viso kredituoti 4437 ūkiai), tačiau suteiktų kreditų suma išaugo beveik 109 mln. eurų arba 56 proc., nurodoma Žemės ūkio paskolų garantijų fondo metinėje apžvalgoje.

Pasak apžvalgos autoriaus, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitiko ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, tokiam pokyčiui įtakos turėjo realiai pradėta įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa. Tai patvirtina ir 10-ties metų ūkių skolinimosi analizė, rodanti, kad poreikis skolintis lėšų investicijoms išauga tais metais, kai ūkiai kviečiami teikti paraiškas paramai. Pavyzdžiui, 2008 m. pradėjus įgyvendinti 2007-2013 m. programą, skolinimasis šoktelėjo 40 proc. Prognozuojama, kad ir šiais metais skolinimasis bus aktyvus.

Suteiktų kreditų sumas pernai padidino visos kredito įstaigos, o daugiausia jas komerciniai bankai, kreditavę 3163 arba 71 proc. kredituotų ūkių. Bankai suteikė 270 mln. eurų kreditų, o tai sudaro 89 proc. ūkiams skirtos kreditų sumos. Pagal ūkių kategorijas, daugiausia kredituota ūkininkų ūkių - 4118. Tai sudarė beveik 93 proc. visų kredituotų ūkių. Jiems suteikta 189 mln. eurų kreditų, o tai sudaro daugiau kaip 62 proc. visos visiems ūkiams suteiktos kreditų sumos.

2012-2015 m. kredituotų ūkių skaičius ir jiems suteiktų kreditų sumų pokyčiai

2012

2013

2014

2015

2015 m. palyginti su 2014 m. (+/)-

Proc.

Vnt. ar mln. Eur

Ūkių, gavusių kreditus, skaičius

 4 094

 4 483

 4 411

4 437

 +0,6

 +26

Iš jų:

Komercinių bankų

2 471

2 898

2 995

3 163

+5,6

+168

Kredito unijų

1 623

1 585

1 416

1 274

-10

-142

Ūkiams suteiktų kreditų suma, mln. eurų

192,8

197,5

194,3

303,2

+56

+108,9

Iš jų:

Komercinių bankų

158,9

166,9

167,4

270,5

+61,6

+103,1

Kredito unijų

33,9

30,6

26,9

32,7

+21,6

+5,8

Apžvalgoje pažymėta, kad, vertinant ūkių kreditavimą, daryti išvadas iš vienų metų rezultatų neatsargu. Būtina vertinti ir tai, kiek ūkiai naudojasi skolintomis lėšomis, kiek jie jų turi sukaupę iš ankstesnių metų, kaip sekasi grąžinti.

Analizuojant ūkių kreditavimo pokyčius 2012-2015 m. pažymėta, kad iš 2015 m. deklaravusių pasėlius 138,9 tūkst. ūkių metų pabaigoje komercinių bankų ir kredito unijų kreditais (suteiktais pernai ir ankstesniais metais) naudojosi 9051 ūkis. Tai sudaro vos 6,5 proc. visų ūkių, užsiimančių žemės ūkio gamyba. Pernai ūkių, kurie naudojosi kreditais, skaičius šiek tiek sumažėjo (217) palyginti su 2014 m., tačiau palyginti su 2008 m. (kai ūkių kreditavimas buvo intensyviausias), jis padidėjo 2441 ūkiu arba 36 proc.

Komercinių bankų kreditais naudojosi 5855 ūkiai arba 64,7 proc., o kredito unijų - 3196 ūkiai. Pagal ūkių statusą, kredito įstaigų klientų gretose dominuoja ūkininkai. Jie sudaro beveik 97 proc.

Pasak J. Kraujelio, bankai ir kredito unijos turi galimybę didinti klientų, ypač ūkininkų, skaičių bent iki 15 tūkst. ūkių. Nors šiemet pagausėjo ir suaktyvėjo politinių partijų iniciatyvos remti smulkiuosius ūkius, tačiau kredito įstaigos tokias iniciatyvas vertino kritiškai. Tai, anot J. Kraujelio, nesunkiai paaiškinama, nes daugiau kaip 66 tūkst. ūkių dirba vidutiniškai vos po 2,7 ha, o beveik 100 tūkst. ūkių - po 4 ha. Paramos investicijų įsisavinimui, pasinaudojant skolintomis kredito įstaigų lėšomis, gali tikėtis tik vienas kitas toks ūkis.

„Susidaro užburtas ratas - ūkis savų lėšų iš tokio ploto didesnėms investicijoms (pvz., kad ir mažam traktoriui su inventoriumi) nesukaupia, skolintis bijo, nes neaišku, iš ko reikės grąžinti. Kredito įstaiga bijo rizikuoti skolinti, nes statistika rodo, kad per 10 metų tokio dydžio ūkių „dingo" daugiau kaip 130 tūkst. Todėl per paskutiniuosius kelerius metus ir investicijos, ir jų kreditavimas buvo orientuotas į stambesnius, jau veiklą vykdančius, ūkius. Realiai taip išliks ir iki 2020 m.", - prognozuoja J. Kraujelis.

Skolų likučiai nėra dideli

2015 metų pabaigoje ūkiai naudojosi 481,7 mln. eurų pernai ir ankstesniais metais pasiskolintų lėšų. Tai 47,1 mln. eurų daugiau negu jų turėjo 2014 m. pabaigoje. Komercinių bankų suteiktų kreditų buvo 404,1 mln. eurų arba 83,9 proc. visos kreditų sumos ir 43,3 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Kredito unijų suteiktų kreditų ūkiai turėjo už 77,6 mln. eurų arba 16,1 proc. nuo visos kreditų sumos.

Skolintų lėšų sumos, skaičiuojant vienam ūkiui, kuris naudojosi kreditais, nėra didelės - apie 48-53 tūkst. eurų. Tai priklauso nuo ūkio dydžio. Pvz., 2015 m. pabaigoje vienam ūkininko ūkiui jų teko apie 35 tūkst. eurų, o vienai bendrovei - 300 tūkst. eurų. Skolintų lėšų likučiai ūkiuose pernai nors ir padidėjo, tačiau skaičiuojant vidutiniškai viename ūkyje jų padidėjimas yra daug mažesnis už ūkio dydžio (stambėjimo), ypač ūkininkų ūkių, pokyčius.

Ūkiai kreditus grąžina

Per 2015 m. ūkiai grąžino 256,1 mln. eurų kreditų. Tai sudarė 58,9 proc. 2015 metų pradžioje turėtų kreditų. Kadangi didelė dalis kreditų imama investiciniams projektams, tokia grąžinamų kreditų suma nekelia abejonių ūkių patikimumu, tuo labiau, kad 2013-2014 m. vidutiniškai per metus buvo suteikta po 195 mln. eurų kreditų.

Daugiausia ūkių naudojasi DnB banko kreditais - 3319 ūkių arba 36,6 proc. Tai šiek tiek daugiau ūkių negu kreditavo kredito unijos. Keturiems komerciniams bankams (DnB, SEB, Swedbank, Šiaulių bankas) teko 59 proc. kredituotų ūkių ir 77 proc. suteiktų kreditų.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 2015 m. garantavo 151 ūkio kreditą. Tai 50 ūkių daugiau nei 2014 m. Kreditų su garantija suma padidėjo 13,1 mln. eurų ir pernai sudarė 9,3 proc. visos kreditų sumos.

„Tikėtina, kad pradėta intensyviai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa nesumažins ūkių poreikio skolintis lėšų, ypač investicijoms", - teigia J. Kraujelis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai