Rinka
Perdirbėjai: pienininkystės sektorius tampa efektyvesnis, žaliavos kainos gali mažėti
2018-02-05

Vilnius. Per praėjusius metus pieno ūkių skaičius Lietuvoje susitraukė dešimtadaliu, tiek pat sumažėjo ūkiuose laikančių karvių, tačiau primelžto ir supirkto pieno kiekiai beveik nepakito -  tai liudija, kad šalies pienininkystės sektorius tampa efektyvesnis.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras" direktoriaus Egidijaus Simonio, pieno gamyba prekiniuose šalies ūkiuose pernai bendrai susitraukė maždaug 1 proc. - iki 1,4 mln. tonų. Tačiau trijų apskričių - Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus - ūkininkai pieno žaliavos pardavė daugiau nei 2016 metais.

„Iš Lietuvos ūkių superkamo pieno kiekis pradėjo mažėti nuo 2016 metų pavasario. Pagerėjusi situacija pasaulinėje rinkoje stabilizavo pieno supirkimo kainas, todėl Lietuvos ūkiuose nuo 2017 metų vasaros pradėjo didėti  pieno gamyba", - sako E. Simonis.

Pavyzdžiui, per pernykštį paskutinį metų ketvirtį  iš šalies pieno gamintojų natūralaus riebumo pieno buvo supirkta 0,6 proc. daugiau nei 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį. Minimu laikotarpiu natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos ūgtelėjo apie 18 proc.

Per 2017 metus tiek ūkių, tiek juose laikomų karvių skaičius sumažėjo 11,5 proc. Daugiausia iš prekinės pieno gamybos pasitraukė patys mažiausi, vieną dvi karves laikantys, ūkininkai.

„Stiprėja šeimos ūkiai, laikantys daugiau kaip 15 karvių, - teigia E.Simonis. - Todėl kad ir kaip skaudu dėl besitraukiančių iš rinkos mažiausių ūkininkų - rinkos ekonomikos sąlygomis jie negali konkuruoti su didesniais ūkiais, tačiau dėl to pats pieno sektorius tampa efektyvesnis".

Pavyzdžiui, per 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2016 metais, iš mažesnių ūkių pieno supirkimo kiekis susitraukė beveik 3 proc., tuo tarpu iš stambesnių pieno rinkos dalyvių supirkto pieno kiekis išaugo beveik 10 proc.

Europoje vyksta panašūs pokyčiai

Tokie pat kaip ir Lietuvos pieno sektoriuje pokyčiai vyksta ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Latvijoje karvių skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 7 proc., Lenkijoje - 9 proc., Estijoje - 11 proc., Lietuvoje - 14 proc. Per tą laiką, mažėjant karvių ir ūkių skaičiui, visose šalyse pieno gamybos kiekiai išaugo. Žaliavos gamybos augimą lėmė ūkių efektyvumo didėjimas, kai iš vienos karvės padidėjo primilžis.

Europos Komisijos duomenimis, 2016 metais, palyginti su 2012 metais, Estijoje primilžio rodikliai iš vienos karvės išaugo 22 proc. iki 9,1 tonos, Latvijoje - 21 proc. iki 6,4 tonų, Lietuvoje - 6 proc. iki 5,7 tonų, Lenkijoje - 24 proc. iki 5,2 tonų.

Lietuvoje primilžio rodikliai iš vienos karvės augo kukliausiai. Tai lemia specifinė Lietuvos pienininkystės situacija - mūsų šalyje vyrauja labai maži pieno ūkiai. Mažieji, iki 5 karvių laikytojai, sudaro net du trečdalius visų pieno ūkių skaičiaus, tačiau rinkai jie parduoda vos 13 proc. žaliavos kiekio.

Lietuvoje yra apie 25 tūkst. prekinių ūkių, iš kurių superkamas pienas. Latvijoje - 7 tūkst., Estijoje - apie 650. Tačiau mūsiškiame vidutiniame prekiniame ūkyje yra 11 karvių, latvių - 20, o estų - net 136.

Pasak E. Simonio, pieno ūkio dydis yra esminė konkurencijos pranašumo sąlyga - kuo ūkis yra didesnis, gebantis pasiūlyti didelį aukštos kokybės pieno kiekį, tuo mokama didesnė kaina už žaliavą, kadangi jiems mažėja pieno surinkimo kaštai.

„Pusę Lietuvos pieno supirkimo rinkos valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės moka panašią kainą, kokią vidutiniškai gauna ūkiai Europos Sąjungoje", - sako E. Simonis.

Gali mažėti žaliavos kaina

Europos didmeninėje prekyboje per pastaruosius mėnesius stebimas biržoje prekiaujamų pagrindinių pieno gaminių kainų kritimas - prognozuojama, kad dėl to gali mažėti ir žalio pieno supirkimo kainos.

Mūsų šalies pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje.

„Pagal tai, ką stebime eksporto rinkose, kuriose biržinių pieno produktų kainos ritasi žemyn, galima prognozuoti, kad atitinkamai koreguosis ir žalio pieno supirkimo kainos mūsų rinkoje. Kokio kainų kritimo galima tikėtis - nežino niekas, tačiau galima ūkininkus tik nuraminti, greičiausiai, supirkimo kainų korekcijos nebus drastiškos", - sako E. Simonis.

Pasak jo, Europos biržoje prekiaujamų pagrindinių pieno produktų - sūrio, sviesto bei pieno miltų - paklausos augimą stabdo didėjanti minėtų pieno gaminių gamyba Bendrijoje. Lietuvos eksporto struktūroje Europos Sąjunga yra pagrindinė prekybos partnerė - Bendrijos šalims tenka 80 proc. viso pieno gaminių eksporto.

„Panašu, kad pirkėjai biržoje laukia tolimesnio pieno gamybos augimo, todėl prekyba produktais vyksta vangiai, kainos krenta. Dėl sumenkusios paklausos ir mažėjančių pieno gaminių kainų Europos pieno perdirbėjai pagamintą produkciją dabar priversti krauti į sandėlius", - sako E. Simonis.

Per pastaruosius keturis mėnesius Europos biržoje vidutinė didmeninė sviesto kaina sumažėjo 40 proc., nugriebto pieno miltų kaina susitraukė 18 proc., nenugriebto pieno miltų kaina sumenko 21 proc., o sūrio kaina krito 12 proc.

Europos ūkininkai žalio pieno gamybą didina nuo 2017 metų vidurio. Per 2017 metų 11 mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žalio pieno gamyba Bendrijoje išaugo 1,5 proc.
„Didėjanti žalio pieno gamyba ūkiuose atitinkamai lemia didėjančią pieno produktų pasiūlą rinkoje - pastaruoju metu menkstanti jų paklausa daro didelę įtaką kainoms mažėti", - sako E. Simonis.

Parengta pagal Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras" inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai