Rinka
Mėsos perdirbėjai nenori kiaulių marui atiduoti atsikovotų rinkų
2016-01-14

Vilnius. Kiaulių augintojų galvos skausmas - afrikinis kiaulių maras (AKM) - jau dvejus metus yra įkėlęs koją į Lietuvą. Šia liga užkrėsta teritorija apima 19 savivaldybių, o viruso keliama grėsmė nė nežada trauktis. Žemės ūkio ministerija rengia prevencijos priemonių kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje planą.

Veterinarijos specialistai ir kiaulių augintojai jau seniai sutarė, kad egzistuoja dvi didžiausios problemos, kol kas neleidžiančios švęsti pergalės prieš afrikinį kiaulių marą. Tai - biologinės saugos reikalavimų nesilaikantys, dažniausiai maži neversliniai ūkiai, ir šernai.

Šiandien šalyje yra 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 550 000 kiaulių, ir 23 000 mažų neverslinių ūkių, savo reikmėms auginančių apie 80 000 kiaulių. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus, visi versliniai ūkiai yra nuolat kontroliuojami, jie tvarkingai laikosi nustatytų reikalavimų. Maras labiausiai pamėgo būtent neverslinius ūkius, kuriuos sudėtingiausia kontroliuoti. Juose liga pasireiškia dažniausiai dėl biologinės saugos trūkumų ir netiesioginių kontaktų su AKM sergančiais šernais.

Diskutuojant dėl priemonių, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pasiūlė sistemingai stiprinti biologinę saugą visuose kiaulininkystės ūkiuose, o visus kiaulių laikytojus tikrinti mažiausiai du kartus per metus. Siūloma į šią veiklą įtraukti ir privačius veterinarijos gydytojus, kurie geriausiai pažįsta savo aptarnaujamus ūkius. 

Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus Simonis atkreipė dėmesį į kiaulių supirkėjus - tarpininkus, vežančius kiaules. Plane siekiama užtikrinti, kad nevyktų nelegali prekyba gyvomis kiaulėmis, o gyvūnams pervežti būtų naudojamas specialus transportas. Atkreiptas dėmesys ir į gyvulių transporto priemonių plovimą skerdyklose šaltuoju metų laiku - kai kurioms kiaulių skerdykloms reikėtų griežtesnės VMVT kontrolės.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, šalies mėsos perdirbimo pramonė yra įvaryta į kampą. ,,Kai kurie galimi eksporto partneriai įtariai žiūri net ir į I buferinę zoną, ką kalbėti apie II ir III zonas. Medžiotojai turi suprasti, kad mes prarandame eksporto rinkas - užsidarome savo šalies viduje. Kiaulės yra mūsų rankose, o štai šernai - tai jau globalus klausimas", - kalbėjo E. Mackevičius.

Šernų populiacija šiuo metu mažinama medžiojant, mokant išmokas už nušautas šernų pateles, nuolat vykdomas sumedžiotų gyvūnų kraujo tyrimų stebėjimas. Kaip dar viena priemonė galėtų būti ir premijos už rastus nugaišusius šernus. Šernų problemos viena Lietuva nepajėgi išspręsti, tad nekantriai laukiama ir tarptautinių organizacijų sprendimo dėl šernų populiacijos kontrolės ir požiūrio į laukinės gyvūnijos ligas pokyčių.

Kaip informavo ŽŪM ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Rolandas Taraškevičius, kiaulininkystės sektoriaus klausimas visada yra Europos Komisijos darbotvarkėje: versliniams kiaulininkystės ūkiams kompensuojamas kainų skirtumas tarp kiaulių, išaugintų ir parduotų iš III AKM zonos ir kitos teritorijos, neseniai aktyvuotas privatus kiaulienos saugojimas. Šiuo metu Lietuva nekantriai laukia EK sprendimo, kuriuo kai kurie III AKM zonoje esantys Lietuvos rajonai būtų perkvalifikuoti į II AKM zoną, kad būtų mažiau apribojimų prekybai.

ŽŪM inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai