Kėdainiai. Šį sezoną dėl gerokai išaugusių sąnaudų, gamtos stichijų pridarytų nuostolių ir sumažėjusių kai kurių daržovių plotų gali pritrūkti lietuviškų bulvių, baltagūžių kopūstų, bet pagal deklaruotus plotus atrodo, kad būsime užversti moliūgais.

Deklaravimo duomenys rodo, kad toliau mažėja mūsų šalies prekiniuose ūkiuose auginamų bulvių plotai, bet itin plečiasi moliūgų auginimo apimtys.

Šiemet Lietuvoje deklaruota 9 435 ha bulvių, lauko daržovių plotai sudaro 6 791 ha, o šiltnamių daržovių – 67 ha.

Bulvių plotai vis dar mažėja

„Bulvių plotai, deja, tebemažėja. Pernai drastiškai sumažėjo – po dviejų karantinų, kai nedirbo mokyklos, darželiai, kitos viešojo maitinimo įstaigos, bulvių plotai sumažėjo 1 200 hektarų. Tikėjomės, kad iš dalies tie plotai atsistatys, bet šiemet bulvių auginama dar 276 ha mažiau.

Dėl tokios situacijos šiemet Lietuvoje labai anksti patyrėme lietuviškų bulvių stygių – ūkių saugyklose gana anksti baigėsi produkcija“, – pokyčius bulvių rinkoje Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė pristatė asociacijos surengtoje lauko dienoje.

Pasak jos, šią vasarą dalis bulvių laukų prarasti arba juose augalai derės menkai dėl liūčių padarytos žalos. Todėl prognozuojama, kad šiemet lietuviškių bulvių rinkos situacija nebus nė kiek geresnė negu ankstesnį sezoną. Tiesa, LDAA nariai bulvių plotų šiemet nemažino, netgi šiek tiek – 28 ha – padidino.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, matant šio sezono situaciją, kažin ar galima tikėtis, kad kitais metais bulvių plotų padaugės

Istorija su moliūgais kartojasi

Pernai irgi kilo skandalas dėl deklaruotų moliūgų plotų: palyginti su kitų rūšių daržovėmis, jų auginama daug, bet produkcijos atitinkamo kiekio rinkoje nebūna. 2021 m. daug kalbėta apie tai, kad moliūgai deklaruojami dėl išmokų, o jų derlius paskui net nenuimamas.

Šiemet situacija kartojasi – deklaruota net 1600 ha moliūgų!

Pasak Z. Cironkienės, kasmet moliūgų plotai didėja po 80 ir daugiau procentų. „Lietuvoje neauginama nei tiek morkų, nei kopūstų, kurie už moliūgus tikrai dažniau vartojami ir kuriuos nuolat matome parduotuvių lentynose ar turguose“, – sakė ji.

Pavyzdžiui, šiemet deklaruota tik 602 ha morkų ir 560 ha kopūstų.

„Moliūgai daugiausia auginami dėl susietųjų išmokų, siekiant pasikelti ekonominį valdos dydį, dėl kitų priežasčių, bet ne dėl prekinės produkcijos, tiekiamos į rinką“, – teigė LDAA direktorė.

Siekiant sustabdyti šią ydingą moliūgų auginimo praktiką, LDAA siūlo keisti kai kurias paramos sąlygas: išmokos turėtų būti susietos su parduodamos produkcijos kiekiais, tada ir valdos ekonominis dydis padidėtų ne tik popieriuje.

Galbūt net vertėtų panaikinti prioritetus daržininkystės ūkių įsikūrimo investicinei paramai, kad visi ūkiai būtų vertinami vienodai.

„Tegul galvoja kiekvienas augintojas, į ką investuoja. Jeigu mano, kad perspektyvu auginti daržoves, rodo prekinę produkciją, tuomet galima kryptingai subsidijuoti, galbūt didesne parama, daržininkystės ūkio kūrimui. Dabar netgi aliejiniai ridikai laikomi daržovėmis ir taip pat pastebime, kad ūkiai bando prasisukti: perka gana pigias sėklas, užsėja jomis didelius plotus, o derliaus nenuima. Iš viso tokių plotų, mūsų paskaičiavimais, galėtų būti apie 1400 hektarų“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Naujajame Strateginiame plane numatyta, kad susietoji išmoka sieks per 400 Eur/ha. Tai dar padidins apetitą siekiančiųjų šios paramos.

Prekinės produkcijos kiekiai nebus didesni

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daržovių plotai pagal deklaravimo duomenis gali būti padidėję 13,5 proc., tačiau, pasak pranešėjos, prekinės produkcijos, ko gero, nepadaugės.

LDAA narių auginamų daržovių prekiniai plotai, kurie apima per 2 tūkst. ha, pamažu didėja. Tiesa, šiemet jie išsiplėtė nedaug – tik 78 hektarais.

„Augintojų apklausos rodo, kad profesionalios daržininkystės plėtrai labiausiai trukdo išaugusios trąšų kainos ir neaiški rinka. Dėl to ūkiai pristabdė plėtrą, nors turi įsipareigojimų dalyvaudami įvairiose programose“, – pastebėjo Z. Cironkienė.

Apžvelgdama kitų rūšių daržovių plotų dinamiką pranešėja pastebėjo, kad kasmet didėja burokėlių plotai, šie metai – ne išimtis. Daugiausia plotus didina LDAA nariai, šiemet daugiau burokėlių augina kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“, kuris juos tiekia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkai. Tiesa, pernai dėl karantino eksportas sutriko.

Svogūnų plotai pasiekė tokį lygį, kad pagal juose užauginamą produkcijos kiekį Lietuva beveik apsirūpina vietiniais svogūnais. Tačiau šiemet jų plotai sumažėjo 19 ha, nors LDAA auginami plotai išliko stabilūs. Pasak Z. Cironkienės, pokyčiai rodo, kad „už svogūnų bando užsikabinti“ jauni daržininkai. Tačiau šias daržoves užauginti nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Morkų plotai dėl karantinų dvejus metus vis mažėjo, šiemet padidėjo 34 ha, bet vis tiek nepasiekė lygio, kuris buvo prieš karantiną. Morkos paklausios ne tik vietinėje, bet ir užsienio rinkoje.

„Blogiausia situacija šiemet, ko gero, bus su baltagūžiais kopūstais. Jų rinkoje trūksta. O šiemet plotai dar sumažėjo 50 hektarų. Be to, dalį kopūstų pasėlių sunaikino liūtys. Taigi, šiemet iš visų lietuviškų daržovių kopūstų trūks labiausiai, palyginti su kitų rūšių produkcija“, – sakė pranešėja.

Daržininkus liūdina mažėjantis lauko salotų plotai: jie anksčiau siekė apie 90 ha, o pastaraisiais metais vis mažėjo – dabar sudaro tik 58 hektarus.

Didelis sezoninių darbuotojų poreikis – viena priežasčių, kodėl ūkininkai atsisako auginti lauko salotas. Vietiniai tokio darbo nenori, o užsieniečių įdarbinimo sistema nelanksti. Kita priežastis – neveikianti paviršinio vandens laistymo tvarka.

Ankstesniais metais buvo proveržis auginant pastarnokus, kurių deklaruoti plotai jau buvo pasiekę beveik 60 hektarų. Deja, šį sezoną jie susitraukė iki 19 hektarų.

„Ši situacija rodo, kad augintojams įsitvirtinti rinkoje sunku dėl to, kad nėra susikooperavę: pavienio ūkio produkcijos prekybos tinklams būna per mažai, o pačiam ūkininkui ją realizuoti sunku. Nepardavus nutariama auginimo atsisakyti“, – svarstė Z. Cironkienė.

Mažėja ir lietuviškų česnakų plotai. Tiesa, vis dar plečiasi smidrų auginimas.

Situacija nepalanki vietos augintojams

„Dabartinės politikos fone situacija lietuviško ankstyvojo derliaus daržovėms buvo labai nepalanki, nes visa lenkiška produkcija, kuri įprastai skirta Baltarusijos ir Rusijos rinkoms, atsiduria Baltijos šalyse – tiek prekybos centruose, tiek ir turgavietėse, kur ją bandoma pateikti ir kaip lietuvišką“, – sakė LDAA direktorė.

„Dėl minėtos situacijos rinkoje šiemet augintojams labai sunkiai sekėsi derėtis su prekybos tinklais dėl pardavimo kainų, kiekių“, – pridūrė Z. Cironkienė.

Be to, ji apgailestavo, kad kontroliuojančios institucijos tinkamai nesuvaldo įvežtinių daržovių, kurios neretai pateikiamos kaip lietuviškos, kontrolės.