Rinka
Lietuviški česnakai lengviau skinasi kelią pas ūkininkus nei į prekybos centrus
2013-10-09

Kaunas. Česnakų augintojams šiuo metu – pats darbymetis. Sandėliuose valomi ir rūšiuojami šiųmečio derliaus česnakai, o žieminiai sodinami. Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas česnakų auginimu.

Pastaraisiais metais šiltėjantys rudenys pakoregavo česnakų sodinimo grafikus. „Dabar pats laikas atlikti šį darbą, sodinti galima iki spalio 20-25 d. Senesnėje literatūroje žieminių česnakų sodinimą buvo rekomenduojama užbaigti iki spalio vidurio, o dabar terminas prasitęsė maždaug 10 dienų“, – sako Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Karklelienė.

Pasak mokslininkės, česnakai mėgsta geras, nepiktžolėtas, daug humuso turinčias dirvas. „Šalies ūkininkai gana dažnai kreipiasi rekomendacijų dėl šių daržovių auginimo, pastebimas padidėjęs susidomėjimas įvairiuose Lietuvos regionuose: Ignalinos, Vilkaviškio, Marijampolės, Prienų rajonuose“, – teigia R. Karklelienė.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Dažno nestabdo tai, kad šalies prekybininkai reikalauja didelių kiekių ir nelinkę vargintis dėl kelių šimtų kilogramų česnakų. Maža to, anot prekybos centrų atstovų, vietinės produkcijos prekinė išvaizda neprilygsta importinei – kiniškų česnakų lukštas baltas ir švarus, o mūsiškių atrodo prasčiau. Stambesni česnakų augintojai jau yra suradę savo nišą rinkoje, o smulkieji kooperuotis neskuba. Jų sąskaita pelnosi supirkėjai.

Mokslininkė sako, kad ūkininkai nemažai keliauja ir atranda, kur galima tiekti šias daržoves. Susidomėjusių daugėja ir dėl to, kad česnakai mūsų šalyje gerai dera, ypač jei pasirenkama vietoje išauginta sėkla.

„Jau yra ir naujų česnakų veislių, tačiau mes rekomenduojame lietuviškus Žiemius arba rinktis tokius, kurie išauginti kaimyninėse šalyse panašiomis sąlygomis. Mūsų klimato sąlygomis nelabai tinka ispaniška ar iš Pietų Prancūzijos atvežta dauginamoji medžiaga, tačiau pasiteisina Lenkijoje, Rusijoje išauginta sėkla“, – tvirtina mokslininkė.

Vincentas Lataitis Joniškio r. ūkininkauti praėjo 1992 m. nuo 25 ha. Dabar tokį plotą užima vien svogūnai, kuriuos augina jau 15 metų. Joniškietis turi svogūnų nuėmimo, valymo bei rūšiavimo techniką, renovavo sandėlius, juose įrengė modernią džiovinimo ir vėdinimo įrangą.

270 ha dirbantis V. Lataitis, kaip pats sako, ūkyje atlieka bandymus su česnakais ir ateityje ketina juos auginti. „Svogūnai ir česnakai – giminingos kultūros, česnakams tinka ta pati įranga ir technika, panaši auginimo technologija, laikymo sandėliuose sąlygos. Tai būtų daržovių paįvairinimas ūkyje“, – sako V. Lataitis.

Lietuvoje daugiausia sodinama žieminių česnakų, nes jų derlingumas didesnis, galvutės stambesnės. Didesnius česnakų plotus šalyje augina kėdainiškis Saulius Dambrauskas, Zenonas Rožėnas iš Radviliškio r., Jonas Manikas iš Biržų r. (pastarieji du ūkininkai ketina juos plėsti, nes turi rinką ir užsiaugino elitinės sėklos), Romas Šlekys, ūkininkaujantis Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Apie tai, kad ir kiti ūkininkai norėtų į savo plotus įsileisti česnakus, liudija ir tai, kad į vieną profesionaliausių šios daržovės augintoją kėdainiškį S. Dambrauską šiemet kreipėsi gerokai daugiau žmonių dėl dauginamosios medžiagos.

Tikslios informacijos, kiek Lietuvoje auginama česnakų, nėra, nes ši kultūra nedeklaruojama atskira eilute, o prie kitų daržovių. Manoma, kad jie pasėlių struktūroje gali užimti nuo 10 iki 100 hektarų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai