Rinka
Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių vėl matuosis tigro kailiuką
2013-11-21

Vilnius. Lietuvos ūkio augimas ir eksporto rodikliai leis jau kitais metais šaliai pasiekti ikikrizinį 2008 metų lygį, teigia banko DNB analitikai. Anot jų, eksportas yra tas arkliukas, kuris ištempė ekonomikos vežimą iš krizės.

„Pagal apyvartos rodiklius visi į eksportą orientuoti ūkio sektoriai - apdirbamoji pramonė, transportas ir didmeninė prekyba, jau pasiekė 2008-ųjų lygį, o visa Lietuvos ekonomika šį lygį pasieks kitų metų viduryje", - vakar, pristatydama tyrimą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos", teigė DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Žemės ūkis, kaip į eksportą orientuotas ūkis, taip pat priskiriamas prie išlipusių iš duobės.

O į vidaus rinką orientuotos veiklos (statyba, vidaus prekyba, nekilnojamojo turo operacijos), anot analitikų, tik pradeda įgauti pagreitį.

3 Paragrafas delaval

DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė

DNB prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,5 proc., 2014 metais - 3,5 procento. Estijai prognozuojamas ūkio augimas šiemet sieks 1 proc., 2014-aisiais - 3 proc., Latvijos - atitinkamai 4 proc. ir 5 procentus.

Anot banko analitikų, šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 0,7 proc., o 2014 metais padidės iki 2 procentų. Jų teigimu, kitais metais vartojimo kainų pokyčiai daugiausiai priklausys nuo maisto žaliavų ir energijos kainų tarptautinėse rinkose bei Lietuvoje planuojamų mokestinės sistemos pokyčių.

Užduotis - plėsti eksportą

„Gaila, bet jau šiemet pagrindiniam Lietuvos ekonomikos lokomotyvui pradeda trūkti garo - antrąjį pusmetį eksporto augimo tempas lėtėja. Kuklesnį eksporto augimą nulemia, tai, kad stagnuoja pagrindinės eksporto rinkos. ES ūkis dar tik rodo pirmuosius atsigavimo ženklus, o Rusijos, Baltarusijos ir Šiaurės šalių ekonomikos apsukos lėtėja. Neigiamos įtakos eksportui taip pat turės protekcionistiniai Rusijos veiksmai prieš Lietuvos maisto pramonę ir vežėjus, bei aukšta praėjusių metų palyginamoji bazė dėl rekordinio 2012 m. grūdų derliaus eksporto", - pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.

Apžvalgoje teigiama, kad ypač didelį eksporto nuosmukį išgyvena trąšų ir chemijos pramonė - dėl išaugusių dujų sąnaudų ir trąšų kainų tarptautinėje rinkoje.

Kitąmet, analitikų teigimu, ES ūkis turėtų demonstruoti tvaresnį atsigavimą, tai teigiamai paveiks Lietuvos eksporto rodiklius.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad viena iš Lietuvos eksporto rinkos pažeidžiamumo priežasčių -  mažos eksporto rinkos įvairovė: eksporto geografija susijusi su keliomis valstybėmis.

Prastėjančius eksporto rodiklius iš dalies kompensuos atsigaunanti vidaus rinka - tai rodo šviesėjantys gyventojų ekonominiai lūkesčiai, geresni mažmeninės prekybos rodikliai ir kreditų rinkos atsigavimas.

Į tyrimo pristatymą DNB sukvietė savo klientus

„Kitų metų pavasarį didės akcizai etilo alkoholiui ir svaigiesiems gėrimams, tabako gaminiams. Be to, Lietuva nuo gegužės yra įsipareigojusi įvesti akcizą gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras. Tiksli dujų kaina galutiniam vartotojui priklausys nuo šiuo metu vykstančių derybų su „Gazprom" rezultatų", - komentavo I.Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, šiemet vidutinis darbo užmokestis didės 5 proc., o kitąmet - 6 procentais.

„Brangstanti darbo jėga, senstanti visuomenė, didelė emigracija mažina Lietuvos verslo potencialą, todėl įmonėms vertėtų koncentruotis į veiklos našumo didinimą, gamybinių pajėgumų atnaujinimą. Prognozuojame, kad atsigaunant eksporto rinkoms ir ūkio augimui, įmonės investuos daugiau į atsinaujinimą ir plėtrą", - sakė DNB analitikė.

„Situacija pagrindinėse eksporto rinkose rodo, kad teks veikti vangaus ekonomikos vystymosi aplinkoje. Siekiant išlaikyti augimo tempus, būtina eksporto diversifikacija ir ypač naujų rinkų paieška. Rizikos slypi ne tik išorės rinkose, bet ir ūkio viduje (struktūrinis nedarbas, emigracija, visuomenės senėjimas). Kainų aplinka ir spartesnis darbo užmokesčio augimas bus palankūs beuž-simezgančiam vidaus vartojimo atsigavimui. Siekiant išlikti konkurencingais, svarbu didinti veiklos efektyvumą - rasti balansą tarp ekonomiškai pagrįsto darbo užmokesčio augimo ir veiklos modernizavimo investuojant", - sakė apibendrindama I. Genytė-Pikčienė.

Energetikoje svarbiau ne kainos, o kryptys

Tyrimo pristatyme dalyvavęs DNB grupės energetikos rinkos analitikas norvegas Torbjornas Kjusas supažindino su pasaulio energetikos sektoriaus tendencijomis, ieškodamas atsakymo į daugeliui rūpimą klausimą: brangs ar ne energijos ištekliai?

T. Kjuso teigimu, pasaulio naftos rinkos dalis mažėja, o kyla akmens anglies naudojimas, alternatyvios energetikos (saulės, vėjo) dalis, gamtinių dujų rinkos dalis mažai kinta.

Svečias prognozuoja naftos kainų kritimą. Visų pirma taip atsitiks dėl skalūnų naftos revoliucijos Jungtinėse Valstijose (jei anksčiau kalbėta tik apie skalūnų dujas, tai dabar kalbama ir apie skalūnų naftą). Skalūnų naftos yra ne vien JAV ir Kanadoje, milžiniškos jos atsargos slypi Rusijos Sibire ir Kinijoje. Europoje skalūnų energetikos plėtra yra komplikuota dėl aplinkosaugos problemų, tankiai apgyvendintų teritorijų, teisinių kliūčių, nors įmanoma, jog britai, uždraudę skalūnų gavybą, pirmieji įšoks į naudojimo traukinį.

DNB grupės energetikos rinkos analitikas norvegas Torbjornas Kjusas

„Pinganti nafta turėtų atpiginti energiją. Tačiau tokios prognozės labai netvirtos, nes gali nutikti daug nenumatytų dalykų, kurie tokias prognozes apvers aukštyn kojom. O alternatyvių šaltinių plėtra kaip tik priklauso nuo aukštų naftos kainų, nes tai skatina ieškoti pigesnių išteklių", - pastebėjo T. Kjusas.

Kita vertus, saulės energetikos plėtra priklauso ir nuo įrangos brangumo - jei šios energijos gamyba bus brangi, plėtra vyks lėtai.

Analizuodamas JAV ir ES energetikos rinkas, svečias atkreipė dėmesį, kad JAV dujų rinka sparčiai auga, skatinamas dujų naudojimas transporte, tam plečiama suskystintų dujų infrastruktūrą.

JAV galioja draudimas eksportuoti žaliavinę naftą (šis drausimas galioja nuo 1917 metų), o tai pigina naftą šalies viduje. Europiečiams čia sunku konkuruoti, todėl energijai imlią pramonę europiečiai perkelia į JAV. Europiečiams būtų naudingiau, jei amerikietiška nafta, tarp jų ir skalūnų, galėtų pasiekti Europą. „Manau, kad per 5 metus nafta iš JAV gali atkeliauti į Europą", - sakė energetikas.

T. Kjusas pabrėžė, kad kur kas svarbiau už kainas yra tendencijos. Kur nueis rinka per 5 ar 15 metų?

„Neseniai lankiausi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur kyla pirmas pasaulyje miestas, naudosiantis tik atsinaujinančius energijos išteklius. Kam arabams, naftos gavybos lyderiams, atsinaujinanti energetika? Jie masto apie ilgalaikius dalykus: galbūt ne nafta, ant kurios jie sėdi, o kiti ištekliai užims lyderių pozicijas pasaulyje", - iliustravo DNB grupės analitikas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai