Rinka
Lietinga javapjūtė kelia rūpesčių žemdirbiams ir supirkėjams
2016-08-16

Jonava/Kaunas. Rugiapjūtei įpusėjus supirkėjai jau daro išvadas apie šių metų derlių ir grūdų kokybę. Ji vertinama ne pačiais aukščiausiais balais - orai nuo pat ankstyvo pavasario grūdiniams ir ankštiniams augalams nebuvo palankūs. Supirkimo kainos šiemet mažesnės už pernykštes.

AB „Jonavo grūdai" komercijos vadovas Mantas Butas sako, kad pirmiausia buvo kuliamos žieminės kultūros, tad didžioji dalis derliaus jau aruoduose. Apie jų kokybę išvados daromos remiantis laboratoriniais tyrimais.

„Derliaus kokybė šiais metais prastesnė. Sausas ankstyvas pavasaris nulėmė grūdų smulkumą, vėliau dėl nuolatinių kritulių javus puolė grybinės ligos", - sako pašnekovas. Tačiau jis neatmeta galimybės, kad, jei likusį javpjūtės laiką nusistovės palankūs orai, vasarinių augalų derlius gali padėtį kiek pataisyti.

Šiuo metu AB „Jonavos grūdai" jau priėmė iš žemdirbių apie 50 tūkst. tonų įvairių kultūrų. Daugiausia kviečių, rapsų, žirnių, kvietrugių. Taip pat šiek tiek miežių, rugių.

„Pernai tokiu metu buvome priėmę apie 35 tūkst. tonų. Palyginti su praeitais metais, šiemet esame priėmę beveik 11 proc. daugiau grūdų", - teigia M. Butas.

Per dieną priimama nuo 3000 iki 4000 tonų. Tai priklauso nuo oro sąlygų. Mat giedromis dienomis galima išnaudoti lauko aikšteles.

„Pernai buvome pasiekę absoliutų vienos dienos darbo valandų grūdų priėmimo rekordą, kuomet priėmėme beveik 6000 tonų. Šiai dienai daugiausiai priimta kviečių", - pasakoja komercijos vadovas.

Šiemt sezonas prasidėjo beveik 10 dienų anksčiau nei pernai. Anot komercijos vadovo, ankstyva pjūtis ne visuomet naudinga ūkininkams ir supirkėjams.

„Reikia vertinti, nuo ko ankstesnė pjūtis priklauso. Jei ūkininkas mato, jog grūdai ar rapsai jau sunokę - kokybei grėsmės nėra. Jei pjaunama tik todėl, kad baiminasmasi blogesnių orų, tuomet gali kilti grėsmė kokybei -  grūdo dydžiui, jo brandai", - sako M. Butas.

Tačiau jis svarsto, kad vis tik vėlesnė pjūtis, ypač drėgnomis oro sąlygomis, gali pridaryti daugiau nuostolių nei kad ankstyva pradžia.

Pasak pašnekovo, javų bei kitų kultūrų kokybę lemia orai bei ligos. Šiemet dėl nuolatinės drėgmės grūdus puola grybinės ligos, fuzariozė, kt. Ankštinius augalus puola vabalai. Dėl ligų gausos kokybinius tyrimus labaratorijoje šiais metais užtrunkama atlikti kiek ilgiau.

Grūdų, žirnių, miežių, kvietrugių ir kitų grūdinių kultūrų drėgnio bazė yra 14 proc. Šiais metais dažniausiai iš laukų važiuoja 18 proc. drėgnio grūdai, žirniai. Neretai perkopia net 20 proc. drėgnį. Rapsų norma - 8,5 proc., tačiau šiemet yra priimta ir 10, ir 12 proc. drėgnio.

Anot M. Buto, šiųmetė javapjūtė ypatinga tuo, kad visus ūkininkų iš laukų atvežamus grūdus tenka džiovinti. Pernai kuliamų javų drėgnis dažnai atitikdavo normą, dėl to juos būdavo galima berti tiesiai į aruodus.

Remiantis LST standartu, grūdams viršijus drėgnį 19 proc., supirkėjai gali mažinti grūdų kokybės klasę. „Šiais sudėtingais metais „Jonavos grūdai" dėl drėgnio kokybės klasės nemažina", - teigia pašnekovas.

Vis tik šios nuolaidos ūkininkų labai neguodžia, nes grūdų supirkimo kainos šiais metais mažesnės nei pernai. Šiuo metu II klasės kviečiai superkami po 137-140 Eur už toną (be PVM). Už toną žirnių mokama apie 220 Eur, o rapsai superkami po 340 Eur (be PVM). Pasak M. Buto, supirkimo kaina nuolat kinta, būna jog per dieną keletą kartų.

„Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių: grūdų derliaus kiekio, grūdų atsargų kiekio pasaulyje, naftos kainos ir kt." - teigia jis.

Žemdirbiai gali likti be pelno

Nuo javapjūtės pradžios Lietuvoje jau gali būti nukulta iki 40 proc. bendro grūdinių augalų ir rapsų ploto. Prognozuojama, kad šiemet derlius gali būti maždaug 15 proc. mažesnis.

„Viskas vyksta normaliai. Šiais metais yra tradicinė lietuviška vasara. Galbūt pastaraisiais metais mes buvome išlepinti ir atpratę nuo tokių lietuviškų orų, tačiau šiemet reikia prisiminti, kokios vasaros vyrauja Lietuvoje", - sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Anot jo, šiuo metu asociacijos nariai gali būti nukūlę beveik 40 proc. grūdų ir rapsų ploto, mažesni ūkiai - daugiau kaip 30 procentų.

„Šiais metais kokybė nedžiugina mūsų. Visų pirma kokybei pakenkė vasaros pradžios sausra. Nors pasėliai atrodė neblogai, bet grūdai subrendo mažesni. Kol kas nėra aišku, kiek grūdams pakenkė dabartiniai lietūs", - sako A. Macijauskas.

Jo žodžiais, šiais metais bendras visų grūdų derlius bus bent 15 proc. mažesnis nei pernai, kaip buvo prikulta 6,5 mln. tonų.

„Augintojams bus nemenkas smūgis, nes jei skaičiuojame, kad pelningumas yra tarp 10-20 proc. gerais metais, tai 15 proc. sumažėjęs derlius gali lemti, jog šiemet greičiausiai pelno negausime. Reikia žiūrėti, koks bus nuostolis - didesnis ar mažesnis. Didelę dalį pelno suvalgo grūdų džiovinimas - jie važiuoja drėgni, o džiovinimas kainuoja brangiai", - teigia A. Macijauskas.

Gali kilti eksporto problemų

Grūdų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai" vadovas Karolis Šimas sako, jog prastesnė grūdų kokybė gali pakenkti jų eksportui.

„Kokybės problemų turime, daugiausia dėl kviečių. Saiko svoris yra žemas. Norint eksportuoti, šis rodiklis turi būti 78, o dabar jis yra vidutiniškai apie 73. Lietuvos standartas yra žemesnis nei eksporto, bet vis dar šie kviečiai patenka į maistinę klasę. Antra problema - ji prasideda dabar, nors lyja kelias savaites, kažkuriuo momentu gali įvykti lūžis ir daugelis kviečių gali tapti pašariniais", - kalba K. Šimas.

Jo teigimu, daugeliui kviečių tampus pašariniais, ūkininkai už juos gaus mažesnes kainas, o grūdų pardavėjams bus sunku surasti pirkėjų dideliems pašarinių kviečių kiekiams.

„Dabar džiovyklos yra užsipildžiusios kelioms dienoms į priekį. Jei nenustos lyti, tai gali būti, kad viso savo derliaus nenuimsime. Teoriškai galime turėti ir visą praėjusių metų 6,5 mln. tonų derlių, bet praktiškai matome, kad rapsų derlius mažesnis, žirnių turbūt irgi nenukulsime visų, o didžiausias klausimas lieka kviečių kiekis. Galime prarasti 100 tūkst. tonų, o galime ir pusę milijono tonų", - teigė K. Šimas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai grūdų derlius siekė 6,521 mln. tonų - 22,5 proc. daugiau nei 2014 metais. Derliaus padidėjimą pernai lėmė 13 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc. didesnis plotas. Lietuviški grūdai tradiciškai eksportuojami į Iraną, Šiaurės Afrikos šalis bei Vakarų Europos valstybes.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai