Vilnius. Nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir Lietuvos draudimo vežti baltarusiškas kalio trąšas, kai kurios Lietuvos įmonės vis dar importuoja tūkstančius tonų rusiškų trąšų – joms Europos Sąjungos (ES) sankcijos taikomos tik iš dalies.

Didieji šalies trąšų prekybininkai importą iš Rytų nutraukė dėl karo Ukrainoje, tačiau kai kurios įmonės jas iš Rusijos perka siekdamos didesnio pelno, teigia rinkos dalyviai. 

Šiemet sausį–liepą į Lietuvą įvežta 55,6 tūkst. t trąšų iš Rusijos, kurių vertė – 16,1 mln. Eur, tai yra 61,7 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai (145,3 tūkst. t už 74,5 mln. Eur), BNS nurodė Valstybės duomenų agentūra ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Anot jų, per 2022-uosius iš Rusijos į Lietuvą įvežta 203,7 tūkst. t trąšų už 104,5 mln. Eur – 2,3 karto mažiau nei 2021 metais (463,9 tūkst. tonų).  

Muitinės departamentas BNS pranešė, kad ES sankcijos Rusijoje pagamintoms trąšoms taikomos su išimtimis – nuo 2022 m. liepos 10 d. apribojimai netaikomi konkrečiam kiekiui kalio chlorido ir kitoms trąšoms, kuriose yra šios medžiagos, taip pat azoto, kalio ir fosforo trąšoms.

„Rusiškas trąšas galima importuoti į ES, bet ne daugiau kaip nustatyti kiekiai per metus. Jei per metus būtų importuotas nurodytas kiekis, daugiau importuoti tais metais būtų draudžiama. Kitais metais vėl galėtų importuoti nustatytą kiekį“, – nurodoma Muitinės departamento komentare.

Remiantis sankcijas nustatančiu ES tarybos reglamentu, per metus iš Rusijos į Bendriją galima importuoti 837,6 tūkst. t kalio chlorido ir 1,6 mln. tonų kitų trąšų, kuriose yra kalio chlorido, azoto, kalio ir fosforo.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Stalgienė BNS teigė, kad per septynis šių metų mėnesius į Lietuvą įvežtų rusiškų trąšų kiekis sudaro 3 proc. viso į Bendrijos šalis importuotų rusiškų trąšų. Eurostato duomenys rodo, kad jų į ES įvežta beveik 1,9 mln. tonų.

Muitinės departamentas teigia nežinantis, kur keliauja į Lietuvą įvežtos rusiškos trąšos, neatmetama, kad jos gali būti išvežamos į kitas šalis. 

„Sankcijos rusiškoms trąšoms netaikomos, todėl muitinė nekontroliuoja, ar jos lieka Lietuvoje, ar vežamos į kitas valstybes. Trąšos per Lietuvą gali būti vežamos į kitas šalis“, – teigiama komentare.

Rinkos dalyviai: rusiškomis trąšomis prekiaujama dėl didesnio pelno

Žemės ūkio ir didmeninės prekybos bendrovės „Agrokoncernas“ vadovas Edgaras Šakys BNS teigė, kad įmonė rusiškų trąšų nepardavinėja ir nesiruošia to daryti, kol nesibaigs karas Ukrainoje.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“, kuri yra viena didžiausių didmeninės trąšų prekybininkė Lietuvoje, trąšų prekybos vadovė Lina Magilevičienė taip pat teigė, kad grupė atsisakė rusiškos ir baltarusiškos produkcijos, kuri anksčiau užėmė didelę dalį jos asortimento.

Anot jos, rusiškų ir baltarusiškų trąšų tiekėjus pakeitė Europos, Maroko, Egipto, JAV ir Kinijos bendrovės. 

„Agrokoncerno“ vadovas teigia, jog įmonė dirba su Vokietijoje, Skandinavijos, Šiaurės Afrikos tiekėjais. Jis teigė nežinąs, kokios kitos rinkos dalyvės iki šiol prekiauja rusiškomis trąšomis.

Anot „Linas Agro Group“ atstovės L. Magilevičienės, Lietuvoje prekyba rusiškomis trąšomis tebevyksta, kai kurios įmonės taip nori pasididinti pelną.

„Kad į rinką tiekiamos rusiškos ir baltarusiškos trąšos, tikrai girdisi ir matosi. Kai kurios įmonės, tikėdamosios didesnio pelno, vis dar tiekia tas trąšas į rinką. (...) 50 ar 100 Eur/t skirtumas – dideli pinigai. Kainodara, manau, sunku konkuruoti – ji apylygė, bet jos yra vežamos. Nežinau, kaip kitos įmonės moka, nes dar yra bankiniai reikalai, bankai mato, kad rusiškas produktas“, – BNS sakė L. Magilevičienė.

Trąšos į Lietuvą keliauja per Klaipėdą 

„Linas Agro Group“ perkamos trąšos į Lietuvą atkeliauja per Klaipėdos uostą. Anot L. Magilevičienės, kai kurių didžiųjų pasaulio trąšų prekybos įmonių atstovybės, reaguodamos į mažėjantį tiekimą iš Rytų, ima steigti savo atstovybes Lietuvoje, kad sudarytų geresnes sąlygas produkcijai įsigyti.

„Didieji treideriai ima steigti atstovybes Baltijos šalyse ir bando tiekti patys į uostus trąšas, kad galėtume mažesniais kiekiais iš sandėlių Klaipėdoje pirkti. Reaguoja į permainas ir ateina į šią rinką“, – sakė L. Magilevičienė. 

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika BNS teigė, kad uoste pastebimos  permainos, sandėlius nuomojasi didžiosios pasaulio trąšų prekybos bendrovės – „Yara“ ar „Helm“.    

„Tokie didieji, kaip „Yara“ ar „Helm“, naudojasi Klaipėdos uosto sandėlių paslaugomis, kaupia tam tikrus kiekius ir paskui mažesniais pardavinėja. Kai kurios beveik tiesiogiai, bet dažniausiai – per atstovus. Vienos kompanijos seniau taip veikia, kitos tik dabar atranda“, – BNS aiškino V. Šileika.

E. Šakys taip pat sako, kad mažesni rusiškų trąšų logistikos kaštai šiuo metu yra didžiausias pranašumas, nes pačios produkcijos kaina mažai skiriasi.  

„Dabar turbūt yra labai panašu, kad iš Rusijos važiuotų. Rusai veža į Indiją, kitas Azijos valstybes, dalyvauja konkursuose, todėl ir bando išvežti į tas valstybes, kurios kitaip žiūri į juos. Visi nori konkuruoti, todėl viskas labai panašiai dėliojasi, nebėra kažkokių stebuklų. Mums tik laivais brangiau kainuoja atvežti, o veiklioji medžiaga beveik tą patį kainuoja“, – kalbėjo E. Šakys.