Rinka
Kiaulinių bulvių sąvoka jau baigia išnykti
2018-08-31

Vilkaviškis/Kėdainiai/Kaunas. Anksčiau kiekvienam buvo aišku, kas yra „kiaulinės bulvės“ – tai patys smulkiausi ar neprekinės išvaizdos gumbai, skirti gyvuliams šerti. Baigia išnykti Lietuvoje kiaulės, niekam nebereikia ir smulkiųjų bulvių gumbų.

Vilkaviškio rajone, Pilviškių seniūnijoje esantis Alvytės ir Raimundo Valuckų ūkis – vienas stambiausių šalyje bulvių augintojų, kasmet auginantis apie pusantro šimto hektarų bulvių. Šiemet didžioji dalis bulvių pasodinta iš sertifikuotos sėklos ir auginama laikantis Nacionalinės kokybės produktų (KNP) ir „GLOBAL G.A.P.” sertifikavimo reikalavimų.

„Pirmiausia, pamirškite sąvoką „kiaulinės bulvės“ – jų nebėra. Mažos, iki 35 mm skersmens, bulvytės turi labai didelę paklausą – jų pageidauja restoranai ir cechai, kurie užsiima skustų bulvių ruošimu. Tai jokiu būdu ne kiaulinės, o brangios bulvės“, – rinkos pokyčius paaiškina Alvytė Valuckienė. Ir čia pat priduria, kad tokių smulkių bulvyčių sunku sukaupti didelį kiekį, nes jos paprastai išbyra pro kombaino sietus. Žinoma, galima juos sutankinti, bet tada iš lauko būtų parsivežta ne tik smulkiųjų gumbų, bet ir papildomai daug daugiau žemės, akmenų – o to nė vienas augintojas nepageidauja.

Vilkaviškio rajono ūkininkė Alvytė Valuckienė

„Be to, šiemet smulkių bulvyčių bus labai mažai – tiesiog dėl sausros bulvės užmezgė daug mažiau gumbų, vidutiniškai po vienu keru nelaistomuose plotuose yra 6–8 gumbai. Dabar, kai prasidėjo lietūs ir dirvoje pagausėjo drėgmės, kai kurių veislių bulvės, kurių bulvienojai dar žaliuoja, mezga miniatiūrines bulvytes, bet jos nespės užaugti – bulvienojai jau šalinami, nes reikia spartinti bulvių brendimą“, – sako A. Valuckienė.

Gyvulių pašarui jau keleri metai buvo parduodamos ne pačios smulkiausios, bet ne prekinės išvaizdos, mechaniškai pažeisto bulvės. „Nors ir parduodavome jas pigiai, bet bent jau nuostolių nebuvo. Deja, kiaulių Lietuvoje sparčiai mažėja, tad ir bulvių niekam nereikia. Tikimės, gal bulves pašarams pirks avių, vištų augintojai“, – viliasi ūkininkė.

Dėl karščių šiemet bulvės prastai augo net ir laistomuose plotuose. Optimali gumbams augti temperatūra – 22 laipsniai šilumos. O kai temperatūra pakyla iki 30–32 laipsnių, gumbų augimas faktiškai sustoja – šiemet tokių karštų dienų buvo ne viena ir ne dvi. Laistomuose plotuose užaugo vidutiniškai neblogas bulvių derlius. Tačiau jo savikaina didelė – A. Valuckienės skaičiavimu, vien laistymui per parą buvo sunaudojama 1 tona kuro.

„Mane tenkintų 20 centų kaina už kilogramą bulvių. Tačiau kaip visada prekybos tinklų akcijos užkraunamos ant ūkininko pečių ir augintojui už kilogramą dabar siūloma vos 17–18 centų. Už tokią kainą sunkiai užaugintų bulvių atiduoti nenoriu“, – sako ūkininkė.

Neprekiniai gumbai kompostuojami

Kėdainių rajone ūkininkaujanti Valerijos ir Alberto Petrovičių šeima taip pat yra patyrę bulvių augintojai. Valerija sako su šiokia tokia nostalgija prisimenant laikus, kai prie rūšiavimo metu pašarui atrinktų bulvių gumbų nusidriekdavo pirkėjų eilės, o kai kurie iš anksto užsakydavo didesnius kiekius. Pašarinių bulvių supirkėjai (dažniausiai tai būdavo perpardavėjai) atvažiuodavo ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš Jonavos, „Tai buvo dar ne taip seniai – 2016-aisiais, net ir 2017-aisiais metais. Deja, šiemet visiškas štilis, toks vaizdas, kad žmonės jau net ir vištų nebeaugina“, – sako Valerija Petrovičienė.

Kėdainių rajono ūkininkė Valerija Petrovičienė

Tad kur jie deda neprekinės kokybės ar pačius mažiausius bulvių gumbus? V. Petrovičienės teigimu, tiesiog „išleidžia į laukus“ – tai reiškia, kad tokios bulvės kartu su žemėmis ir augalų liekanomis maždaug pusmetį kompostuojamos krūvose specialiai įrengtoje aikštelėje ir tada irti pradėjusi organinė masė paskleidžiama laukuose (paprastai pūdymuose – taip dirvožemis pasipildo maisto medžiagų.

„O kartais kasdami bulves techniką sureguliuojame taip, kad smulkiausi gumbai iš karto išbirtų kartu su žemėmis. Mūsų ūkyje taikoma 4 laukų sėjomaina, tad jokių problemų dėl kitąmet laukuose galinčių sudygti pernykščių bulvių nekyla“, – paaiškina V. Petrovičienė. Šiemet jų ūkis laistomuose plotuose kasa palyginti neblogą derlių – apie 40 t/ha.

Ūkininkė pasiguodžia, kad šiuo metu finansiniu požiūriu yra labai sunkus metas, nes trūksta apyvartinių lėšų – pagal sutartis, mokėjimas už produkciją atliekamas po 30 dienų nuo pardavimo termino, tad reikia kažkaip išgyventi iki to laiko.

Kaina ūkyje ir turguje – kaip diena ir naktis

Kauno rajone ūkininkaujantis Algimantas Pėstininkas taip pat pastebi naują tendenciją – nors pačių smulkiausių gumbų nebereikia gyvulių pašarui, tačiau išaugo jų poreikis maistui. „Smulkieji gumbai yra patys skaniausi, jie dar vadinami baby bulvytėmis. Kol kas mes į jas nekreipiame reikiamo dėmesio – iki 30 mm skersmens gumbai tiesiog išbyra į laukus kasimo metu“, – sako A. Pėstininkas. Jis priduria, kad jei būtų rimtas užsakymas, gal ir imtųsi tokių mažųjų bulvyčių prekinio paruošimo. 30 mm bulvės paprastai skiriamos sėklinių kategorijai, 50 mm dydžio gumbai laikomi vidutiniais, 70 mm – stambiais.

„Šiemet mūsų ūkyje derlius prastas – gal tik apie 40 proc. daugiamečio vidurkio. Kol laisčiau, bulvės žaliavo, bet užėjo karštis ir labai didelis vėjas – staigiai nudžiovino bulvienojus. O tada nutrūko fotosintezės procesas ir bulvės nustojo augti. Dabar gumbai jau yra visiškai subrendę. Beje, pastebėjau, kad nors šiemet faktiškai neplito bulvių maras (fitoftora), bet smarkiai išplito sausligė, tai irgi prisidėjo prie derliaus sumažėjimo.

Kauno rajono ūkininkas Algimantas Pėstininkas

Algimantas pasiguodžia ir amžina augintojams ramybės neduodančia problema – dideliu kainų skirtumu: parduodant bulves tiesiai iš ūkio, mokama vos 15–16 centų už kilogramą, kartais bandoma nusiderėti net iki 13 centų, o štai turguje 1 kilogramas tų pačių bulvių jau kainuoja 60 centų. Pačiam ūkininkui stovėti turguje su savo išauginta produkcija tiesiog nelieka laiko – ūkis yra per didelis tokiam prekybos būdui.

„Europinė kilogramo bulvių biržos kaina yra 27 centai. Tačiau mes gyvename pagal džiunglių įstatymus, niekas nenori suprasti, kad jei neliks augintojų, tai neliks ir ką pardavinėti. Kad išgyventume ir pajėgtume sumokėti darbuotojams atlyginimus, turėtume gauti bent jau 20 centų už bulvių kilogramą, o tokiais menkesnio derliaus metais kaip šie – 30 centų“, – skaičiuoja ūkininkas.

Jo manymu, pirkėjai parduotuvėse už bulves moka daug dėl labai išplėtotos tarpininkų sistemos – kol produkcija eina iš rankų į rankas, jos kaina užkyla. Vartotojus A. Pėstininkas kviečia važiuoti tiesiai į ūkininkų ūkius ir nusipirkti produkcijos. „Garantuoju – nustebtumėte, kaip pigiai galima apsirūpinti bulvėmis visai žiemai, jei tik turite kur šaltai jas laikyti“, – sako ūkininkas.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai