Rinka
Kiaulininkystės laukia linų likimas?
2019-01-29

Vilnius. Padėtis kiaulininkystės sektoriuje darosi kritinė, nes kiaulienos savikaina toliau auga, o pardavimo kaina – krenta, sako Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos (LVKAGA) pirmininkas, ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius.

Komplikuotą sektoriaus padėtį E. Adomavičius pristatė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumui. E. Adomavičiaus duomenimis, sausio pradžioje šalyje auginta 566 318 kiaulių, o tai 4,13 proc. mažiau nei prieš metus. Per tą laiką labiausiai sumažėjo nedidelių kiaulių bandų skaičius (apie 28 proc.). Matyt, tam įtakos turėjo tai, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) fone  buvo griežtinami biosaugos reikalavimai, o atsisakiusiems auginti pasiūlytos kompensacijos.

Šiuo metu yra likę 36 ūkio subjektai, laikantys 51 bandą, kurių kiekvienoje auginama daugiau kaip po 1000 kiaulių.

3 Paragrafas delaval

Šalies skerdyklose pernai paskersta 762 tūkst. lietuviškų ir šiek tiek daugiau kaip 66 tūkst. importuotų (latviškų, estiškų) kiaulių. Taigi išauginama beveik 63 tūkst. tonų kiaulienos, gyventojui per metus tenka apie 22 kg, o deklaruojama, kad suvalgome po 44 kg. Tad apie pusę kiaulienos įsivežame.

E. Adomavičiaus teigimu, panaši situacija Lietuvoje buvo 2007 m., kuomet grūdai brango iki 700-750 Lt/t ir daugiau, o kiaulės pigo. „Tie metai buvo pavadinti krize, nors, palyginti su dabartiniu laiku, situacija buvo švelnesnė. Tada nebuvo AKM. Neturėjome jokių apribojimų, galėjome prekiauti su kuo norime“, - kalbėjo Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos vadovas, primindamas, kad tuomet valstybė ėmėsi gelbėti situaciją, skirdama tam tikrą sumą grūdų pirkimui auginantiems motinines kiaules. Anuomet ir PVM tarifas buvo 5 proc. Tačiau, žemdirbio teigimu, net ir gavus aktyvią paramą, po 2007 m. buvo juntamas kiaulių skaičiaus sumažėjimas.

Problema – brangūs pašarai ir maža supirkimo kaina

Teigiama, kad dirbantys kiaulininkystėje pripratę, jog rinkos situacija primena sinusoidę - dveji metai pusėtini, vieni geri, vieni pusėtini ir vieni blogi - šiuo atveju bent keli veiksniai sunkina situaciją. Visų pirma - pabrangę pašarai.

„Vidutiniškas pašaras, kurį mes naudojame, peržengė 250 Eur/t ribą, o pašarai sudaro apie 70 proc. mūsų išlaidų. Šiandien atsakingai sakau, kad parduodame kiaules tik atgaudami pašarų vertę ir, geriausiu atveju, 45 proc. darbo užmokesčio. Visi kiti kaštai pakimba ir eina iš augintojo sąskaitos. Kas darosi tokiu atveju rinkose? Rinkos dar labiau sukvailioja ir prasideda vadinamieji karai“, - kalbėjo E. Adomavičius.

Jo teigimu, situacija ypatingai pablogėjo IV ketvirtį, nes buvo pradėta šerti brangiais pirktiniais pašarais. Brangūs, bet žemo baltymingumo kukurūzai, į kuriuos dar reikia papildomai pridėti baltyminių žaliavų, kurios niekada nebuvo pigios. Tad vidutinio pašaro kaina siekia 250 Eur/t, o skirto paršiukams  - ir iki 465 Eur/t.

Tokiu atveju, anot jo, augintojas, norėdamas nebankrutuoti, turi mažinti kiaulių, ėdančių tuos brangus pašarus, skaičių. Mažinimas savu ruožtu nulemia dar papildomą kiekį kiaulienos rinkoje.

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius (antras iš dešinės) LŽŪBA prezidiumo nariams pristatė situacija kiaulininkystės sektoriuje

Kita problema – afrikinis kiaulių maras. Pasak LVKAGA vadovo, šios ligos fone galima sukurti įvairių spekuliacijų, ką ir padarė Lenkija. „Nežinau, kas tiksliai susitarta ir kokie bus papildomi tyrimai, kiek jie kainuos ir kas už juos mokės. Bet nemanau, kad tai pagrindinis dalykas. Mes maždaug  4 proc. sumažinome, lenkai apie 18 proc. padidino kiaulių išauginimą. Lenkijoje savų kiaulių yra užtektinai“, - pasakojo E. Adomavičius, pridurdamas, kad dėl AKM dalis lenkiškos skerdienos neišvažiavo į trečiąsias šalis, liko vietos rinkoje, o gaminių pavidalu atsidūrė ir Lietuvoje.

IV ketvirtį dar ir kiek daugiau kaip 10 proc. sumažėjo supirkimo kaina ir sudaro 95-96 Eur už 100 kg. Anot E. Adomavičiaus, ypatingas kainos kritimas buvo jaučiamas gruodį, kai kiaulės buvo parduodamas po 87-90 Eur už 100 kg. „Jei spalį ir lapkritį parduodami kiaulę patirdavome 5-6 Eur nuostolį, tai gruodį nuostoliai pasidaro jau 13-15 Eur už parduotą kiaulę. Štai čia ir yra tos krizinės situacijos žirklės. Anų laikų specifika buvo tokia, kad nuostolį sudarė kainos kritimas, savikainos augimo nebuvo. O dabar, kadangi savikaina kyla ir kaina krenta – tarpas didėja“, - sako augintojas.

Išgyvenimui gali prireikti valstybės pagalbos

Prognozuoti, kiek tęsis esama situacija yra gana sunku, nors aišku, kad grūdų pigimo be naujo derliaus tikėtis neverta, tad, E. Adomavičiaus teigimu, kiaulininkystės sektoriui gali būti sunku išbristi iš situacijos be valstybės pagalbos. „Suprantame, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, bet jei tai tęsis ilgai ir taip plačiai, vargu ar be valdžios pagalbos išgyvensime. O jei dar paūmės AKM, kitų metų sausį galime susidurti su dar blogesniais skaičiais nei dabar. Jei taip bus ilgai, galime labai paspartinti žengimą tuo keliu, kaip buvo linininkystės atveju“ , - LŽŪBA prezidiumui kalbėjo E. Adomavičius.

Jo teigimu, situaciją gerintų rinkos apsauga. „Rinką apsaugoti esant tokiems globaliems įstatymams nėra paprasta ir su tuo reikia sutikti. Bet kaip tai padarė lenkai? Laikas bėga ir tai kapsi jų naudai“, -  svarstė E. Adomavičius.

Jam replikavo LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, teigdamas, kad kitos šalys randa galimybių remti savas rinkas ir per KPP priemones. „Lenkai prioritetinius balus skyrė už vidutinio metinio gyvūnų skaičiaus padidinimą“, - apie sprendimų lankstumo būtinybę kalbėjo E. Pranauskas.

E. Adomavičiaus teigimu, dar viena įmanoma priemonė - supirkimo kainų įstatymo peržiūrėjimas. Galbūt kainą būtų galima sieti su Vokietijos biržos indeksu. Praverstų ir sutrumpintas iki dviejų savaičių atsiskaitymų laikas – taip greičiau atsirastų apyvartinių lėšų.
Neatmestinas ir PVM tarifo mažinimas iki 5 proc., nors tokiu atveju išlieka rizika, kad tuo gali pasinaudoti prekybininkai.

„Gal verta turėti atsarginį grūdų sandėlį? Buvo triukšmaujama, kad kiek galima Jonavoje sandėliuoti – yra valstybės saugykla, jei rimtai pagalvojus, ją galima komercializuoti. Jei matai, kad tais metais ne bėda, parduodi, kažkiek uždirbi. Juk gali būtų bėda ir kažkam kitam, o, neduok Dieve, jei kažkas baisaus būtų, gali prireikti ir žmonių maistui“, - įvairias galimybes svarstė E. Adomavičius.

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministro patarėjas Jonas Pupius priekaištavo, kad pašarų klausimu kartais trūksta ir pačių kiaulių augintojų iniciatyvos, o labai pasistengus galima būtų ir patiems juos importuotis. „Norint gauti licenciją, užtenka įsivežti vieną toną per metus. Latviai pasakojo, kad pas jus, kas bent kažkiek augina, per metus įsiveža bent vieną toną ir turi tą licenciją“ , - patarė J. Pupius.

Suprasdami, kad situacija yra kritinė, LŽŪBA prezidiumo nariai nutarė šį klausimą aptarti ir Lietuvos žemės ūkio taryboje. Asociacijos generalinis direktorius J. Sviderskis priminė, kad problemos buvo išsakytos ir susitikimo pas Premjerą metu. Po jo buvo duotas pavedimas atsakingoms institucijoms sušaukti komisiją, kurioje šis klausimas irgi turėtų būti išsamiai nagrinėjamas. „Argumentų ir skaičių yra svarių, jie parodo tą sunkią situaciją“ , - apie būtinybę neatidėliojant imtis situacijos sprendimo kalbėjo LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai