Rinka
Kas laukia žemės ūkio 2019 metais?
2018-11-13

Vilnius. Kitais metais turėsime kiek lėtesnį ekonomikos augimą, bet svarbiausia - kad patys sau neišsikastume duobės, teigia SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas.

Nors žemės ūkyje daug ką lemia orai ir viskas gali pasikeisti per kelias dienas ar savaites, būtina stebėti, kaip keičiasi tam tikros sąlygos, teigė banko atstovas praėjusią savaitę alternatyvios prekybos platformos agroverslams „Agroclear“ surengtame seminare.

„Kalbant apie pasaulio ekonomikos augimą, prognozuojama, kad jis bus šiek tiek lėtesnis. Dabar labai madinga kalbėti apie ekonominę krizę, kad vėl viskas bus blogai, bet, manau, yra persistengta su krizės dramatizavimu. Augimas bus lėtesnis, bet tai nieko keisto, nes ekonomika juda ciklais ir normalu, kad po spartaus augimo, turime lėtesnius periodus“, - apie pasaulinę situaciją kalbėjo T. Povilauskas.

3 Paragrafas delaval

Tam veiksnių yra nemažai: bekaistanti JAV ekonomika, žemas nedarbo lygis kai kuriose šalyse, „Brexit“, JAV prezidento prekybinis karas su Kinija. Tokiu atveju augimas gali atsirasti tik iš investicijų, tačiau čia iškyla grėsmė. „Čia tas blogas dalykas, kad kuo labiau visi kalba apie krizę, tuo žmonės ar verslai nori mažiau investuoti. Bet tam, kad augimas tęstųsi – reikia investicijų. Tad kalbant apie krizę reikia būti atsargesniems, įsukama spiralė ir lėtėjimas natūraliai įsibėgėja, visi ima darytis atsargesni. Jei vartojimas lėtėja, investicijos lėtėja, tai ir ekonomikos augimas taip pat lėtėja“, - sako vyr. ekonomistas, sutinkantis, kad „Brexit“, ypač turintiems prekybinių ryšių, taps didžiausiu trumpalaikiu iššūkiu.

SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas susirinkusiems pristatė 2019 m. žemės ūkio sektoriaus prognozes

Vertinant Lietuvos padėtį, čia ekonomikos augimas pernai buvo labai spartus, šiemet lėtėjo, o žvelgiant į ateitį prognozuojamas irgi lėtesnis. „Nieko nėra baisaus. Svarbu, kad nebūtų vadinamųjų disbalansų ir patys sau neišsikastume duobės. Kaip atviros ekonomikos šalies - toks tikslas. Bet jei bus pasauliniai ekonominiai sukrėtimai – jie ateis ir pas mus. Ar esame tą duobę išsikasę? Manau, kad ne. Vartojimas sparčiai auga, kai kurie vartotojai galbūt daro ir nepamatuotus sprendimus, bet nėra tokios psichozės kaip buvo prieš 12-13 metų. Šią sekundę, manau, nieko dramatizuoti nereikia, bet dirbti namų darbus, investuoti ir turėti finansinį rezervą blogai dienai“, - mūsų šalį vertino banko atstovas.

Prognozuodamas trąšų kainas, T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad dabar azotinių trąšų kainos yra kiek padidėjusios ir tai susiję su gamtinių dujų pabrangimu. Manoma, kad, kol laikysis tokia dujų kaina, azotinės trąšos nepigs. Tuo tarpu rinkoje esantys du-trys pagrindiniai kalio trąšų gamintojai, tikėtina, kainų nekels.

Grūdų rinkoje šiemet kviečių kaina yra padidėjusi ir to, anot ekonomisto, reikėjo laukti kone šešerius metus: kol sumažėjęs derlius kilstelėjo kainą. T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kaip šiame sektoriuje auga Rusijos vaidmuo ir jos pagaminamų kviečių kiekis, tad vertinant ateitį svarbu stebėti padėtį ir šioje šalyje: kaip keičiasi orai, pasėlių plotai.

„Žiūrint į 2019 metus, jei nepaves orai, tikėtina, kad derlius vėl bus didesnis. Tačiau istoriškai matome, kad po mažesnio derliaus, sumažėja ir atsargos, reikia laiko jas atstatyti. Tad tikėtina, kad nebus staigaus kainų kritimo. Bazinis scenarijus: jei bus geri derliai, kaina nesmuks taip smarkiai, tiesiog ji bus žemesnė“, - bendras grūdų rinkos prognozes dėstė SEB darbuotojas.

Tuo tarpu Lietuvoje, nepaisant to, kad šiųmetis derlius yra 25 proc. mažesnis, grūdų atsargos elevatoriuose yra didesnės nei prieš metus, nes po pernai metų derliaus birželio pabaigai liko daug atsargų. Ir tai lemia didelį eksporto potencialą. Tačiau rugsėjo eksportas buvo labai silpnas, bet, matyt, pardavėjai nekontraktuoja ir laukia didesnių kainų tarptautinėje rinkoje.

Pasak ekonomisto, dabar padėtis pasaulyje nėra ideali. Sausa Europoje, dalyje Rusijos regionų, labai kenčia Australija, čia stipriai sumažinta kviečių derliaus prognozė. O Lietuvoje po spalio pabaigos lietų padėtis pagerėjo, bet drėgmės dar labai reikia.

„Galima sakyti, kad Rusija, Ukraina, JAV į pavasarį išeina su nemažais plotais ir pakankamai normalia pasėlių būkle. Kol kas manoma, kad kviečių derlius turėtų būti ne mažesnis nei šiemet, o veikiausia - ir didesnis. Tai veikia kaip spaudimas ir automatiškai reiškia mažesnes kainas. Tą rodo ir MATIF sandorių kainos kitų metų derliui“, - seminaro dalyviams pasakojo T. Povilauskas.

Seminaro dalyviai diskutavo apie naujas prekybos galimybes ir ateities tendencijas

Kalbėdamas apie situaciją pieno rinkoje, jis teigė, jog dabar pasaulinėse rinkose sviestas vėl pinga, nugriebto pieno miltelių kaina, nors ir dugne, bet jau ima iš jo pamažu judėti, N. Zelandija vėl stipriai didina pieno gamybą, sandėliuose intervencinių pirkimų pieno miltelių mažėja, bet jų vis dar yra per daug ir tikėtina, kad ES leis juos į rinką. Tad bendrai vertinant situaciją, anot SEB ekonomisto, tikėtina, kad kitais metais žaliavinio pieno gamyba augs ribotai ir kainos bus stabilios.

Tuo tarpu cukraus rinkoje padėtis yra liūdna, Europoje kaina mažiausia per labai ilgą laikotarpį. Įvertinus bendras tendencijas ir situaciją, anot banko atstovo, galima guostis, kad, galbūt, patys blogiausi laikai šiam sektoriui šį rudenį ir pasibaigs. „Žiūrint į kitus metus esu šiek tiek optimistiškesnis, nes manau, kad negali rinka išgyventi tokiomis žemomis kainomis ilgą laiką. (...) Niekas nekalba, kad kaina šoktelės, bet kad ji stabilizuosis ir šiek tiek ūgtels“, - prognozavo T. Povilauskas.

Seminaro dalyviams, be kitų metų žemės ūkio rinkos prognozių, taip pat buvo pristatyta „Agroclear“ platforma agroverslams, skirta sandorių sudarymui internetu. Čia užsiregistravęs vartotojas gali skelbti pirkimą, pardavimą arba aukcioną, sulaukti pasiūlymų, derėtis ir sudaryti sandorį. Apie šią prekybos platformą plačiau skaitykite manoukis.lt artimiausiu metu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai