Rinka
Karantino centras atveria naujas galimybes gyvulių augintojams
2015-05-06

Panevėžys. Bendrovė „Panevėžio veislininkystė" atvertė naują veiklos puslapį - joje pradėjo veikti gyvulių karantino centras. Tai naujovė Lietuvoje, kuri gerokai padidino gyvulių eksporto galimybes. Be to, karantino centras suteikia šansą „Panevėžio veislininkystei" pagaliau dirbti pelningai.

Valstybės valdoma uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio veislininkystė", ne taip seniai į savo valdybą įtraukusi ir du galvijų augintojų atstovus, įgyvendino 4,4 mln. litų vertės modernizavimo projektą, pagal kurį buvo įrengtas naujasis gyvulių karantino centras ir šiuo metu dar rekonstruojamas Algirdiškio parodų centras. Didžioji lėšų dalis gauta iš ES fondų.

Turtint karantino centrą, atsirado galimybių gyvulius iš Lietuvos eksportuoti į trečiąsias šalis

Realiai veikti pradėjęs vasarį, vakar karantino centras buvo oficialiai atidarytas. Šiuo metu centre papildomai sukurtos trys naujos darbo vietos, ateityje, manoma, jų bus daugiau. Atnaujintas Algirdiškio parodų ir renginių, susijusių su veislininkyste, centras turėtų būti atidarytas vasaros pabaigoje.

Kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle" vadovas ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos bei „Panevėžio veislininkystės" valdybs narys Nikolajus Dubnikovas teigė, kad centras labai svarbus visų stambių gyvūnų augintojams. „Reikia tik džiaugtis, kad veiklos beveik nevykdę „Panevėžio veislininkystei" priklausantys objektai visai neišnyko, o buvo numatyta vizija ir atsirado finansų jai įgyvendinti. Be karantino centro gyvulių eksportas į trečiąsias šalis (ne Europos Sąjungos) yra neįmanomas. Iki šiol tokio karantino centro, kuris būtų pritaikytas stambių galvijų karantinavimui, Lietuvoje nebuvo, todėl ir eksportas nevykdavo, nors mūsų auginamiems galvijams paklausa buvo", - aiškino apie karantino centro būtinybę N. Dubnikovas. Lietuvoje yra keli privatūs karantinavimo punktai, tačiau jie pritaikyti tik veršeliams ir kitiems smulkiems gyvūnams.

Pradėjus vykdyti projektą, „Panevėžio veislininkystės" vadovu buvo paskirtas Nerijus Gricius, kuris ir prižiūrėjo karantino centro įrengimą nuo pradžios iki pabaigos. Jis įsitikinęs, kad naujoji veikla padės įmonei išbristi iš skolų. „Pelną gauname nuo pat pirmosios karantino centro veiklos dienos, - pareiškė N. Gricius. - Iki šiol įmonė dirbo nuostolingai, o karantino centro veikla sustabdė nuostolio didėjimą."

N. Dubnikovas taip pat neabejoja, kad centras turi būti rentabilus: „Turint materialinę bazę ir fizines galimybes, galvijų auginimo verslui atsiveria kitos galimybės."

Bendrovės „Panevėžio veislininkystė" direktorius Nerijus Gricius (kairėje) ir valdybos narys Nikolajus Dubnikovas daug prisidėjo, kad naujasis karantino centras pradėtų veikti

Pasak N. Griciaus, galvijų pirkėjai jau atrasti. Padedant vokiečiams, užmegztas bendradarbiavimas su viena didžiausių pasaulyje gyvulių supirkimo bendrove iš Vengrijos. Į Baltarusiją jiems vežami gyvuliai dėl patogiausios logistikos. „Bet jeigu užsidarytų Baltarusija, vežtume gyvulius kitur, nes jų poreikis yra didelis. Taigi galimybės didelės - galime išvežti visus gyvulius, kiek tik Lietuvos ūkininkai jų duos. Nes šie supirkėjai, kurie plukdo galvijus tūkstančiais laivais iš Amerikos, visus mūsų gyvulius gali paimti. Aišku, mes neturime tikslo išvežti visų gyvulių iš Lietuvos, bet tai yra papildoma galimybė ūkininkams užsidirbti iš galvijų pardavimo", - tvirtino „Panevėžio veislininkystės" vadovas. Karantino paslaugą taip pat užsako tarptautinės kompanijos, kurios Lietuvoje superka gyvulius ir juos išveža į ne ES šalis.

Naujajame karantino centre vienu metu gali būti karantinuojama 220-230 galvijų, nors technologiškai yra galimybės priimti iki 280 galvijų.

Karantino centro atidaryme lankėsi LMGAGA tarybos narės ir ūkininkės Laura Mišeikienė (kairėje) ir Stanislava Pratašienė

Nuo vasario, kai karantino centras pradėjo veikti, iš Lietuvos jau išvežta 200 galvijų. Šiuo metu yra karantinuojama apie 130 pieninių veislių telyčių, kurios ruošiamos eksportui. Karantino laikas priklauso nuo priimančios šalies reikalavimų, bet standartiškai karantinas trunka 21 dieną.

Įgyvendintas projektas „Panevėžio veislininkystei" suteikė antrą gyvybę, nes abu bendrovės objektai jau buvo griūvantys, vyko diskusijos, ką su jais daryti. „Mano manymu, gerai, kad bendrovė nebuvo privatizuota, nes pradėjęs veikti karantino centras mus, gyvulių augintojus, pakylės į kitą lygį", - įsitikinęs N. Dubnikovas.

Šiuo metu karantinuojama apie 130 pieninių veislių telyčių

Algirdiškyje po rekonstrukcijos bus pristatomi ir vertinami įvairūs ūkininkų gyvuliai, suteikus jiems tam tikrą kategoriją, bus sukuriama didesnė pridėtinė vertė. Pagal bendrovės viziją, netolimoje ateityje čia turėtų vykti gyvulių aukcionai. O birželio 30 d. Algirdiškyje turėtų pradėti veikti gyvulių surinkimo centras. N. Dubnikovo teigimu, tai bus tarsi importo-eksporto vartai gyvuliams, kurie turėtų būti vežami ne į trečiąsias šalis, o į Europos valstybes. Ūkininkams čia bus pristatomi gyvuliai ir naujos veislės. Birželį žadama pristatyti naują mėsinių galvijų veislę Lietuvoje - Tirolio pilkuosius.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Nerijui Griciui padovanojo pasagą, kad ji neštų sėkmę ir įmonė išbristų iš skolų. Ministrė linkėjo, kad „Panevėžio veislininkystė" savo darbais prisidėtų prie viso žemės ūkio kilimo ir kad po metų įmonės balanse pagaliau būtų pliusas

Karantino centro atidaryme apsilankiusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasidžiaugė naujomis galimybės irkalbėjo, kad reikia ne tik savus gyvulius išvežti, bet ir ieškoti galimybių Lietuvai tapti gyvulių tranzito valstybe, nes esame palankioje padėtyje - tarp Europos Vakarų ir Rytų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai