Rinka
Kainų sūpuoklėse patyrę daržininkai laikosi tvirtai
2013-08-27

Panevėžio r. Kaip neįmanoma nuspėti orų, lygiai taip pat sunku prognozuoti ir daržovių kainas. Patyrę daržininkai žino, kad paprastai po gerų kainų metų reikia laukti daržovių perprodukcijos ir jį neišvengiamai lydinčio kainų kritimo. Bet šiemetinio pardavimo sezono pradžia augintojus nuteikia optimistiškai.

Nepaisydami ne itin palankių oro sąlygų – tris savaites vėlavusi sėja, paskui prasidėję karščiai ir sausra – daržovių augintojai džiaugiasi, kad ilgus metus kaupta patirtis leis išauginti visai neblogą derlių. Beje, itin gausus derlius paprastai augintojų nedžiugina: tai reiškia, kad prireiks daugiau darbo rankų jį sudoroti, brangiau kainuos išlaikyti sandėliuose, o perprodukcija paprastai numuša kainas, tad dideliu pelnu taip ir netenka pasidžiaugti. Geriausias variantas – vidutinis derlius ir aukštos kainos.

Stambiausio šalies bulvių augintojo laukuose

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai praėjusį penktadienį susirinko į tradicinį didįjį vasaros seminarą. Šįkart jis buvo organizuotas vieno stambiausių šalies augintojų – Panevėžio r. Perekšlių kaime ūkininkaujančio Gintauto Domino ūkyje, kuriame bendras dirbamos žemės plotas siekia 1,7 tūkst. ha. Iš daržovių G. Domino ūkyje auginamos bulvės ir svogūnai.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Gintauto Domino laukuose – 40 bulvių veislių bandymų apžiūra

Bulvių pasėliai užima 250 ha, svogūnų auginama penkiskart mažiau – šiek tiek per pusšimtį hektarų. Ūkyje nuolat dirba šimtas darbuotojų, o produkcijos tiekimas nenutrūksta visus metus.

Ūkyje yra įrengtos modernios saugyklos su kontroliuojama temperatūra – jose telpa 10 tūkst. tonų daržovių. G. Domino teigimu, kiekvienam daržininkui labai svarbu turėti, kur laikyti išaugintą produkciją. „Išauginimas – tai dar tik 30 proc. sėkmės. Likusiąją dalį sudaro geras jos išlaikymas sandėliuose ir sėkminga realizacija“, – ūkininkas įsitikinęs, kad tai, ką užauginai, tiesiog privalu išsaugoti. Užtikrinti sandėliavimo kokybę itin svarbu dar ir todėl, kad neretai bulvės iš ūkio masiškai pradedamos pardavinėti tik pavasarį, kai kitų augintojų sandėliai ištuštėja.

Degustacinis skirtingų bulvių veislių stalas paruoštas skaniausios bulvės rinkimams

G. Dominas rengiasi investuoti į bulvių skutimo ir tolimesnio apdorojimo linijas. Tai būtina norint išvengti didelių nuostolių. Pirkėjų visiškai nedomina mažesnės negu 5 cm skersmens bulvės, nors būtent tokios bulvės yra ir skanesnės, ir maistingesnės. Kasmet maždaug 20 proc. bulvių dėl smulkumo nerealizuojamos.

„Utilizuojame iki 2 tūkst. t smulkių bulvių, nes jų niekas neperka. Todėl pats laikas investuoti į skutimo liniją“, – įsitikinęs G. Dominas

Bulvės auginamos maistui ir traškučių gamybai. Pernai maistinių bulvių buvo parduota 8 355 t, traškučiams – 1 432 t, svogūnų pernai realizuota 1 823 t. Maistinių bulvių vidutinė kaina pernai buvo 0,63 Lt/kg, traškučiams skirtų – 0,46 Lt/kg, svogūnų vidutinė kaina – 0,56 Lt/kg. Ūkininkas skaičiuoja, kad 2012 m. derlių pavyko realizuoti geresnėmis kainomis negu 2011 m., kai buvo visiška kainų duobė, tačiau pernykštės kainos toli gražu nepasiekė 2010-ųjų kainų. Tuomet kilogramas bulvių parduotas vidutiniškai po 1,02 Lt, o svogūnų – po 1,18 Lt. Pernai maistinių bulvių pelningumas iš vieno ha siekė 15 255 Lt, svogūnų – 23 024 Lt.


„Nors pelnas gali pasirodyti didelis, bet daržininkystė reikalauja labai didelių investicijų. Kasmet rizikuojame, įdėdami didžiulius pinigus į žemę ir nežinodami, ar jie sugrįš. Labai daug investuojame ir į pastatus, techniką, įrenginius. Visada reikia labai kruopščiai sekti investicijas, ar investuodamas eini aukštyn, ar žemyn“, – sako ūkio šeimininkas.


„Vitera Baltic“ agronomė Elena Survilienė ir BASF prekybos vadybininkė Roma Laurinkienė informavo daržininkus apie naujus produktus daržovių apsaugai ir tręšimui


Ūkyje ir bulvių, ir svogūnų auginamos 5–6 veislės. Taip mažiau rizikos, nes vienais metais geriau uždera vienos veislės, kitais – kitos. Šiemet jau pardavė 800 t ankstyvųjų Solist veislės bulvių – jos vidutiniškai užderėjo po 35 t/ha (skaičiuojamas jau realizuotas derlius). Ūkyje daržininkas šiemet išbando 40 veislių skirtingų bulvių – augina jas nedideliais ploteliais ir iš jų atsirinks pačias geriausias. Visi bulvienojai dar žali, gumbai sparčiai auga. Bandomos ir skirtingos svogūnų veislės, tarp kurių ir karščiausia firmos „Bejo Zaden“ naujiena – hibridas Hylander, visiškai atsparus miltligei (veislės kūrėjai garantuoja 100 proc. atsparumą).

Svogūnų pasėliai šiemet retoki, o planuojamas derlius – apie 40 proc. mažesnis negu pernai

„Šiemet svogūnų sėja smarkiai vėlavo. Paprastai juos pasėdavome iki balandžio 10 dienos, o šiemet baigėme gegužės pirmosiomis dienomis. Po sėjos žemė uždžiūvo, todėl pasėlis retas. Pernai kasėme po 75 t/ha, o šiemet, duok Dieve, kad 40 t/ha būtų“, – sako G. Dominas. Ūkyje kruopščiai laikomasi sėjomainos, ir svogūnai, ir bulvės į tą patį lauką sugrįžta po 4–5 metų.

Daržovių kainos šiemet

LDAA direktorė Zofija Cironkienė, apžvelgdama europinę daržovių rinką, akcentavo Vokietiją, kurios augintojai skundžiasi nedideliais ir rauplėmis sergančiais bulvių gumbais. Na, Lietuvos daržininkams tai tik į naudą – yra tikimybė, kad būtent į Vokietiją bulvių srautus nukreips lenkai, paprastai kišantys koją mūsų augintojams.

Olandijoje bulvių perdirbimo fabrikai atsilieka nuo grafiko, atrodo, derlius ten bus mažiausias per pastaruosius metus. Jungtinėje Karalystėje prognozuojamas neblogas bulvių derlius – 40–45 t/ha, tačiau ir ten yra rauplių. Prancūzijoje planuojama užauginti 500 tūkst. t bulvių (toks yra metinis Lietuvoje užauginamų bulvių kiekis!) daugiau negu 2012 m. ir iš viso kasti per 5 mln. t bulvių.

Rugpjūčiui einant į pabaigą, kg bulvių mūsų augintojai pardavė už 0,40–0,45 Lt. Panaši kaina buvo ir Belgijoje – 0,41–0,53 Lt, o štai Vokietijoje už bulvių kg augintojams mokama dvigubai daugiau – 1,10 Lt. Brangios bulvės buvo ir Olandijoje – kainavo 0,86–1,38 Lt. Kitose šalyse kainos išsidėstė taip: Čekijoje – 1,06 Lt, Austrijoje – 0,86 Lt, Latvijoje – 0,78 Lt, Jungtinėje Karalystėje – 0,66–0,75 Lt, Estijoje – 0,62 lito.

Svogūnų kainos palyginti stabilios. Už kg svogūnų (priklausomai nuo galvučių dydžio) mokama: Vokietijoje – 1,10–1,17 Lt, Olandijoje – 0,93–0,97 Lt, Lenkijoje – 0,83–0,90 Lt, Lietuvoje – 0,90–1,10 lito.

Morkų Europos rinkoje yra pakankamai (tik Belgijos morkų augintojai negali pasigirti gerais derliais), todėl kainos neaukštos: Vokietijoje – 1,59–1,186, Lenkijoje – 0,65–0,83, Latvijoje – 1,14, Olandijoje – 0,52–0,59, Lietuvoje – 1,00–1,20 lito. Tiesa, ne vienas mūsų morkų augintojas žada kasti menkesnį morkų derlių – pavasarį susidarė kieta žemės pluta, kurios gležni morkų daigeliai neįveikė, tad pasėliai labai išretėję.

Vasarai baigiantis kopūstų kainos išliko palyginti aukštos: Lietuvos daržininkai juos pardavinėjo po 0,65–0,90 Lt/kg, Lenkijos – 0,83–0,90 Lt/kg, Latvijos – 0,97 Lt/kg, Estijos – 1,17 Lt/kg, Vokietijos – 0,69–1,03 Lt/kg.

Burokėlių kaina Lietuvoje buvo 0,40–0,60 Lt/kg, Lenkijoje – 0,48–0,66 Lt/kg, Estijoje – 0,92 Lt/kg, Latvijoje – 1,17 Lt/kg. Patys brangiausi – Vokietijoje (daugiau kaip 2 Lt/kg), tačiau šioje šalyje burokėlių auginama nedaug, jie čia laikomi kone egzotiniais augalais.

Sektorius mažas, bet labai svarbus

Jeigu palygintume deklaruotų pasėlių plotus pernai ir šiemet, tai matytume, kad bulvių pasėlių sumažėjo: nuo 19 750 ha iki 16 743 ha. Sumenko ir deklaruoti kopūstų plotai – tiesa, ne tiek daug, kiek bulvių – nuo 527 iki 503 ha. Morkų, burokėlių ir svogūnų plotai padidėjo: morkų – nuo 549 iki 636 ha, burokėlių – nuo 431 iki 483 ha, svogūnų – nuo 400 iki 414 ha. Visos kitos daržovės (pastarnokai, salierai, moliūgai, česnakai ir pan.) šiemet auginamos 1 843 ha plote. Taigi, bendras deklaruotų daržovių plotas (skaičiuojant be bulvių), siekia beveik 4 tūkst. hektarų.

Palyginti su kitų žemės augalų plotais, daržovių sektorius yra nedidelis. Tačiau pagal išauginamos produkcijos kiekius (augintojai faktiškai patenkina vidaus rinkos poreikius) ir sukuriamų darbo vietų skaičių tai yra svari žemės ūkio sritis.


Lauko dienoje daržininkams reikalingą techniką pristatė nemažai kompanijų, tarp kurių ir nuolatinis LDAA renginių rėmėjas – „Biržų žemtiekimas“

Ko labiausiai trūksta daržininkams? Pasak LDAA valdybos pirmininko Vidmanto Kvedaro, labai liūdna, kad šalyje nėra nė vieno nepriklausomo daržininkystės konsultanto. „Taip išeina, kad mūsų pagrindiniai konsultantai yra firmos. Bet juk jų pagrindinis tikslas – parduoti“, – apgailestauja V. Kvedaras. Skaudu ir dėl to, kad Lietuvoje taip ir neįdiegta ligų bei kenkėjų monitoringo sistema, kuri jau funkcionuoja Estijoje.

Akivaizdu, kad stambiems ūkiams jau nereikia kooperuotis, bet būtina sujungti į kooperatyvus smulkiuosius daržovių augintojus. „Jei Lietuva turėtų 2–4 daržininkų kooperatyvus, mūsų derybinės pozicijos su prekybos tinklais būtų visai kitokios“, – seną tiesą priminė V. Kvedaras. Jis turėjo priekaištų ir žemdirbių mokymams, kurie, pasak jo, dažnai būna popieriniai, neatnešantys ūkininkui jokios naudos.


Ir LDAA direktorė Zofija Cironkienė, ir ŽŪM kanclerė Dalia Miniataitė pritaria, kad tokios laukos dienos – viena geriausių žinių sklaidos formų


Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė pripažino, kad iš tiesų sunku surasti konsultantų, kurie žinotų daugiau, negu žino šiandieniniai modernių daržininkystės ūkių šeimininkai. Jos manymu, būtent tokios lauko dienos yra viena geriausių mokymų ir žinių sklaidos formų. Kanclerė ragino daržininkus drąsiau dalyvauti bendruose projektuose su mokslininkais ir konsultantais, nes tai reali galimybė įdiegti ūkiuose inovatyvias technologijas.

„Šiandien dar neturime galutinės nuomonės dėl lėšų perskirstymo tarp I ir II ramsčių, laukiame socialinių partnerių nuomonių“, – D. Miniataitė pasiūlė daržininkams nuomonę dėl 2014–2020 m. programavimo laikotarpio lėšų paskirstymo pateikti raštu.

LDAA tikisi didesnio paramos intensyvumo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, nes tai paskatintų kooperaciją ir jaunų žmonių atėjimą į daržininkystės sektorių. „Vien modernizavimo programoms mūsų sektoriui reikėtų apie 25 mln. Lt kasmet“, – daržininkų viltis išsakė Z. Cironkienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai