Rinka
Gyvulininkystės ūkiai nemato prasmės triūsti už grašius
2014-01-09

Vilnius. Rusijos verdiktas neįsileisti atvėsintos jautienos tapo skaudžiu ekonominiu kirčiu šalies pieno gamintojams. Nors apribojimai atšaukti prieš beveik keturis mėnesius, nei kaina, nei paklausa negrįžo į buvusį lygį, ūkininkams vis dar neapsimoka auginti veršelių.

Žemdirbių netenkina ir dabartinė pieno supirkimo kaina - pritaikius moduliaciją, dažnas pieno ūkis tapo nerentabilus. Šalyje drastiškai mažėja karvių - šiuo metu jų tepriskaičiuojama vos 310 tūkst.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas, pats turintis pieno ūkį,  Jonas Vilionis teigia, kad situacija varo į neviltį.

3 Paragrafas delaval

„Niekas nepasikeitė, pieno gamintojai neturi jokios įtakos, nesudarinėja sutarčių, kur ir už kiek parduoti. Perdirbėjai naudojasi situacija ir mažina kainas. Anksčiau, pardavę bulių, gaudavome 620 Lt, paskui kainos krito iki 350, o šiuo metu mokama 420 Lt. Matematika paprasta - tris bulius parduodi, o vieną atiduodi veltui. 130 tūkst. veršelių kasmet išvežama iš Lietuvos, o po to veršiena grįžta,  ir už šios mėsos gabalą parduotuvėje jau turime mokėti 68 Lt. Lietuvoje yra energetinė, karinė nepriklausomybė, statome terminalus, tačiau neturime maisto nepriklausomybės - įsivežame 1,5 tūkst. tonų pieno, neapsirūpiname kiauliena, iš Lenkijos gabenamės daržoves, vaisius. Esame buferinė valgytojų zona", - nusivylimo neslepia J. Vilionis.

Pieno gamintojai su nostalgija prisimena laikus, kai Lietuva turėjo galimybę veršelius eksportuoti į Turkiją. Kai tik veršeliai buvo pradėti gabenti į šią šalį, kainos iš karto pakilo ir aplenkė net šešias ES šalis. Turkijos rinkos uždarymas buvo pirmasis smūgis gamintojams, o Rusijos atsisakymas pirkti lietuvišką atšaldytą mėsą viltis apie pelningą verslą sužlugdė galutinai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyrius vedėjo, tyrėjo Alberto Gapšio teigimu, blogiausia yra tai, kad augintojai neturi alternatyvos, jie „pririšti" prie eksporto į Rusiją. Į Vakarus tesugebame išvežti mėsinių galvijų mėsą, tačiau jos eksportuojama palyginti nedaug.

Pasak rinkos tyrėjo, užsienis Lietuvos augintojais dar nepasitiki. „Tie, kurie perka veršelius, veža juos į kitas Europos šalis. Belgija ar kita šalis tampa tarpine stotele, kurioje jie atšeriami pieno produktais, o vėliau pelningai parduodami", - teigia A. Gapšys.

Jo žodžiais, Lietuvoje taip pat netrūksta antrinių pieno produktų, pašarų bazė pakankama, turime dvigubai daugiau grūdų negu reikia patiems, todėl galvijams ir kiaulėms auginti sąlygos geros, atsivežti reikia tik mineralinių priedų ir baltyminių medžiagų.

Jauni ūkininkai dar nepraradę vilties ir entuziazmo patys bando ieškoti išeities ir rinkų, užmegzti kontaktus su kitomis šalimis. „Tačiau jauniems ūkininkams įkurti ūkį labai sunku, ne kiekvienas turi pakankamai pinigų: reikia ir galvijų nusipirkti, turėti fermas jiems laikyti, pašarų pasigaminti ar įsigyti, apyvartinių lėšų. Be valstybės paramos išsiversti labai sudėtinga išplėtoti", - atkreipia dėmesį rinkos tyrėjas.

Anot jo, jeigu niekas ir toliau į šią problemą nekreips dėmesio, veršeliai tebekeliaus į Vidurio Europą, o Lietuvos ūkininkai, užuot gavę pelną už išaugintą veršieną, bus privesti pasitenkinti grašiais, o naudą iš to turės „penėtojai", gera kaina lietuviškus gyvulius pardavę Izraeliui, Ispanijai, Italiją, Graikijai.

„Kartais ūkininkai kaltinami, kad jie neieško rinkų. Tai netiesa, rinkos gana dažnai lietuvaičius suranda pačios, tačiau netrukus atsiranda trikdžių eksportui, nes šalies mėsos sektorius suinteresuotas, kad žaliava būtų kuo pigesnė, nes jos užauginama dvigubai daugiau negu reikia šalies rinkai", - tvirtina A. Gapšys.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje per metus atvedama apie 300 tūkst. veršelių, o skerdžiama 100-150 tūkst.

„Gyvulininkystės verslas, nepaisant Žemės ūkio ministerijos deklaracijų, nyksta. Ūkininkai, gaudami mažą pelną arba realizuodami užaugintus galvijus savikaina, nemato prasmės kiekvieną metų dieną sunkiai triūsti ūkyje ir keičia kryptį į augalininkystę ar iš viso atsisako žemės ūkio veiklos", - pastebi rinkos tyrėjas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai