Rinka
Grūdų augintojai norėtų teigiamų prognozių kitiems metams
2016-11-11

Akademija (Kėdainių r.). Kas laukia augalininkystės sektoriaus ateinančiais metais, ko žemdirbiams tikėtis iš rinkos, ką prognozuoja mokslininkai? Apie tai kalbėta Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje.

Statistikos duomenys rodo, kad nuo 2007 metų Lietuvoje prasidėjusi grūdinių augalų derliaus augimo tendencija išlieka, o vartojimas vis labiau atsilieka. Per pastaruosius keletą metų derlius net tris kartus pranoko galimą suvartojimą. Nesuvartoti grūdai kaupiami sandėliuose arba parduodama užsienyje, t. y. auga atsargos arba eksportas.

Pagrindinės šalys, kviečių gamintojos 2015-2016 m., mln. t


2015 m.

%

2016 m. prognozė

Pokytis, %

ES

160,0

21,8

143,2

-10,5

Kinija

132,2

17,7

128,0

-3,2

Indija

86,5

11,8

90,0

4,0

Rusija

61,0

8,3

72,0

18,0

JAV

56,1

7,6

62,9

12,1

Kitos

241,2

32,8

248,3

2,9

Iš viso

735,0

744,4

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovo Alberto Gapšio, palyginimui galima pasakyti, kad Lietuva vienus metus galėtų prasimaitinti visiškai neaugindama grūdų - vidaus rinkoje išsiverstų iš atsargų.

Lietuvos ir ES grūdų balansas

Atsakydamas į ūkininkų abejones dėl galimai kaupiamų didelių grūdų atsargų šalyje, A. Gapšys teigė, kad Lietuvoje yra galimybė sandėliuoti apie 5 mln. t. grūdų, o 2015 m. pabaigoje grūdų atsargos Lietuvoje, remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, sudarė apie 3 mln. tonų.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovo Alberto Gapšio, grūdų atsargų kiekis turi įtakos kainai: jei eksportuojama neaktyviai, kainos vidaus rinkoje krenta

Lietuvos ir ES grūdų balansų palyginimas rodo, kad 2015-2016 m. Lietuva eksportavo 66 proc. užaugintų grūdų, ES - 12 proc. Lietuvoje pašarams sunaudojama apie 18 proc., ES - 54 proc. derliaus. ES maisto pramonė sunaudoja apie 10 proc. grūdų, Lietuvos - apie 3 proc., ES gyventojų vartojimo fondui tenka 20 proc., Lietuvos - 6 proc. grūdų.

Pagrindinės šalys kviečių eksportuotojos 2015 m.


Šalys

JAV dol., mlrd.

%

1

Kanada

6,2

16,2

2

JAV

5,6

14,5

3

Australija

4,4

11,4

4

Prancūzija

4,3

11,1

5

Rusija

3,9

10,1

14

LIETUVA

0,5

1,3

Pasak A. Gapšio, šie skaičiai verčia sunerimti ir rimčiau galvoti apie gyvulininkystės sektoriaus plėtrą: pagrindinė Lietuvos grūdų realizavimo kryptis yra eksportas, tad jei neauginsime užtektinai gyvulių, nenaudosime didesnio kiekio grūdų pašarams, tapsime visiškai priklausomi nuo eksporto ir situacijos užsienio bei pasaulio rinkose.

Ar kitąmet grūdai brangs?

Ūkininkus domino, ar po Naujų metų grūdai brangs? Anot A. Gapšio, keleto pastarųjų metų patirtis rodo, kad po Naujų metų grūdų kainos krenta, o ne kyla. Prognozuoti sudėtinga. Galima daryti prielaidą, kad jei grūdų atsargų pasaulyje daugės, o eksportas mažės, dėl konkurencijos poveikio kaina gali kristi.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiume aptarti aktualūs grūdininkystės klausimai

Kviečių kainų kritimas pasaulyje iš dalies susijęs su naftos kainų kritimų, o rapsų kainų kritimas šiuo požiūriu nėra toks skausmingas. „Tad gal geriau įvairinti pasėlius, auginti rapsų dalį rapsų apdraudus juos nuo iššalimo", - svarstė ekonomistas.

Ūkininkai replikavo, kad auginančių būtų daugiau, jei būtų palankesnės pasėlių draudimo sąlygos. Kol šalyje yra pasėlių draudimo monopolis, nėra normaliai funkcionuojančios pasėlių draudimo rinkos, situacija nesikeis.

Vidutinės maistinių kviečių supirkimo kainos kai kuriose ES valstybėse 2015-2016 m.spalio mėn., EUR/t

ES šalys

2015

2016

Pokytis, %

Belgija

179,0

169,0

-5,6

Slovėnija

187,7

168,3

-10,3

Vokietija

168,6

165,5

-1,9

Italija

174,7

165,0

-5,5

Prancūzija

164,2

159,8

-2,7

Latvija

136,0

152,6

12,2

Lenkija

156,9

146,1

-6,9

Jungtinė Karalystė

176,2

145,9

-17,2

Ispanija

183,6

145,0

-21

Lietuva

152,9

144,2

-5,7

Suomija

163,0

144,0

-11,7

Kroatija

162

139,9

-13,7

Rumunija

137,2

139,5

1,7

Čekija

156,5

135,8

-13,2

Vengrija

151,1

134,4

-11,1

Austrija

160,5

130,0

-19

Slovakija

151,1

123,0

-18,6

Bulgarija

146,5

122,7

-16,2

Lietuva Europoje Sąjungoje pirmauja pagal užauginamų rapsų eksportą. Net jeigu jų plotai Lietuvoje bus didinami, neturėtų kilti realizavimo problemų.

Būtina auginti vartojimą vidaus rinkoje

Ūkininkai sutiko, kad Lietuva per mažai grūdinių kultūrų suvartoja pašarams, tačiau nurodė ir labai paprastą priežastį - kol tvartą pastatyti ir įrengti bus sudėtingiau ir kainuos brangiau (turint omeny rėmimo politiką) negu grūdų sandėlį, tol kils grūdų saugyklos, o ne fermos. Antra, verstis gyvulininkyste yra sudėtingiau dėl įvairių aplinkosaugos ribojimų, įvežtinės mėsos konkurencijos šalies vidaus rinkoje.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, grūdų panaudojimas pašarams išaugtų, jei Lietuvoje atsigautų kiaulininkystė, jei būtų pašalinti įvairiausi ribojimai.

A. Gapšys pritarė šiai minčiai. Jo teigimu, kiaulienos importui kasmet atitenka apie 0,5 mlrd. eurų. Šios lėšos galėtų atitekti Lietuvos žemės ūkiui, jei būtų skiriama parama šiuolaikinių kiaulininkystės fermų įrengimui, kurioms nebūtų baisus afrikinis kiaulių maras.

Vidutinio grūdų ūkio apibūdinimo rodikliai 2012-2015 m. (ŪADT duomenys)

2012

2013

2014

2015

Ūkių skaičius

394

453

453

444

Žemės naudojimas, ha

99,7

100,4

89,9

87,9

iš jų ariamos žemės, ha

93,2

93,6

83,9

82,7

Sėja, proc.

kviečiai

32,3

35,8

39,9

45,2

miežiai

9,2

9,9

13,5

8,1

rapsai

15,3

15,5

12,3

9,5

Derlingumas, t/ha

kviečiai

5,1

4,8

5,2

5,9

miežiai

3,6

3,4

4,4

4,4

rapsai

2,6

2,3

2,4

3,5

Bendroji augalininkystės produkcija, proc.

96,2

94,3

95,2

96,0

Statistikos duomenimis, kuro kainos nuo 2012 m. sumažėjo 25 proc., mineralinių trąšų - apie 15-20 proc., tačiau apie 15 proc. pabrango augalų apsaugos priemonės, todėl bendrai paėmus augalininkystės sektoriaus gamybos išlaidos greičiausiai nemažės.

A. Gapšio manymu, situacija galėtų keistis į gerą, jei augalininkystės srityje būtų sukurtas kooperatyvas, kaip kad pavyko sukurti kooperatinę įmonę pieno sektoriuje. „Grūdų auginimas vien eksportui yra rizikingas kelias, nes realizuojame vien žaliavinį produktą. Situacija būtų stabilesnė, jei didesnė dalis grūdų būtų perdirbama pačioje Lietuvoje, pavyzdžiui, į malybos produktus", - sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas.

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, neseniai dalyvavęs tarptautinės žemdirbių organizacijos Copa-Cogeca grūdinių ir aliejinių kultūrų darbo grupės posėdyje, pasakojo, kad kai kurios šalys jau kelerius metus iš eilės patiria milžiniškus grūdinių augalų derliaus nuostolius dėl nepalankių klimato sąlygų (Ispanija, Italija, Prancūzija). Daugelis keiksnoja Briuselio biurokratus dėl sprendimo leisti Ukrainai įvežti be muito produkciją į Europą. Tuo džiaugiasi kai kurios šalys, kuriose kelinti metai iš eilės itin blogas derlius.

Prognozės netoli tiesos

Dešimties metų patirtis rodo, kad Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto teikiamų grūdinių augalų prognozių paklaida nėra didelė, neviršija 7 procentų, o prognozės dažniausiai būna mažesnės nei faktinis rezultatas. Jomis vadovaujamasi planuojant grūdų supirkimą, perdirbimą, statistinius balansus bei eksportą.

Lietuvos grūdinių augalų 2011-2015 m. derlius ir jo prognozė, tūkst. t

2011

2012

2013

2014

2015

2016 

Derlius

3304

4737

4564

5324

6521

Prognozė

3049

4120

4392

4916

6424

6560

Prognozės paklaida, %

-7,7

-13,0

-3,8

-7,7

-1,5

Grūdinių augalų pasėlių plotas 2016 m. išaugo 5,5 proc. Palyginti su 2011 metais, pasėlių plotas išaugo 42 proc. Klimato kaita keičia grūdinių augalų auginimo sąlygas.

Paskutinį kartą netinkamos auginimo sąlygos buvo ir mažas derlius gautas 2006 ir 2010 metais. Kai žiemos šiltesnės, geriau peržiemoja žiemkenčiai. Žieminių javų šiemet auginta 56 proc. viso javų ploto.

Palyginimui, 2011 metais žiemkenčių plotai buvo beveik 2 kartus mažesni. „Tai pagrindinė priežastis (žiemkenčių derlingumas maždaug pusantro karto didesnis), kodėl per 2011-2015 metų laikotarpį grūdinių augalų derlius išaugo du kartus", teigia A. Gapšys. Per šį laikotarpį daugiausia keitėsi kviečių pasėlių struktūra, nes šių grūdų pasaulinių kainų augimas skatino didesnę gamybą.

Jau treti metai mažėja kviečių kainos, tačiau jų pasėliai nemažėja ir šiais metais. Šie metai pasižymi tuo, kad ankštinių augalų pasėlių plotai didesni net 1,5 karto. Atitinkamai didėja ir jų derlius.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai