Briuselis. Rinkos analitikų vertinimu, dėl sausros kai kuriuose ES regionuose šių metų Bendrijos javų derlius, palyginti su praėjusiais metais, gali būti keliais procentais menkesnis. Tiesa, prognozės – skirtingos.

Naujausiose ES žemės ūkio rinkos prognozėse Europos Komisija sumažino kai kurių grūdų derliaus įvertį. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisijos generalinio direktorato („DGAgri“) teigimu, daugelyje Europos vietų besitęsiantys karšti ir sausi orai kelia didžiausią pavojų geram derliui, tad šiemet, palyginti su 2021 m., ES javų derliaus gali sumažėti 2,5 proc.

Tiesa, saulėgrąžų derlingumas ES šalyse šį sezoną turėtų pasiekti naują rekordą.

„2022 m. pavasarį sausros sąlygos buvo keliose ES dalyse. Kai kuriuose regionuose situaciją kiek sušvelnino birželio krituliai, tačiau  drėgmės trūkumas neigiamai paveikė pasėlių derlių“, – ataskaitoje rašo „DGAgri“.

Jeigu tęsis dabartinės nepalankios oro sąlygos, būtent sausra, Briuselio vertinimu, grūdų derlius gali sumažėti net daugiau nei 2,5 proc., kaip prognozuojama dabar.

„DGAgri“ vertinimu, 2022–2023 m. sezoną ES gali būti prikulta 286,4 mln. t grūdų. Gera žinia ta, kad mažesnį derlių kompensuotų 20 proc. didesnės pradinės atsargos (iki 50,1 mln. t).

Žemės ūkio konsultacijų įmonė „Strategie Grains“ kasmėnesinėje derliaus ataskaitoje skelbia, kad šiemet ES užaugins beveik 5 proc. mažiau kviečių, palyginti su praėjusiais metais. Prognozuojama, kad dėl sausų orų 2022–2023 m. Bendrija gaus 278,8 mln. t grūdų – 4 proc. mažiau nei pernai.

Europos prekybos asociacija „Coceral“ anksčiau prognozavo, kad ES grūdų gamyba šiemet sumažės 1,4 proc., palyginti su 2021 m.

Pasak „DGAgri“ apžvalgos, tikimasi, kad gyvulių pašarų ir biokurui gaminti skirtų grūdų paklausa ES sumažės atitinkamai 1,3 ir 3 procentais.

Tad atsargų ir derliaus prognozių balansas artimiausiais mėnesiais, pasak“ DGAgri“, užtikrins pakankamą pasiūlą vidaus vartojimui ir kartu su importo mažėjimu padidins grūdų eksportą iš ES.

Numatoma, kad ES grūdų eksportas, palyginti su 2021–2022 m. sezonu, padidės 14 proc., o tai iš dalies kompensuotų pasaulio grūdų eksporto sumažėjimą, kurį sukėlė užblokuoti Ukrainos jūrų uostai dėl karo ir kai kurių eksportuotojų įvesti eksporto apribojimai.

Kovą, EK leidus pūdyme auginti maistui ar pašarams skirtus augalus, šį sezoną 6 proc. (2,2 mln. ha) padidėjo baltyminių augalų plotai. Prognozuojama, kad dėl išaugusios gamybos ES baltyminių augalų eksportas, palyginti su praėjusiais metais, padidės 19 procentų.

Dėl santykinai mažo vandens ir trąšų poreikio ir iki neregėto lygio kylančių kainų ES ūkininkai saulėgrąžų plotus padidino 7,8 proc. – iki 4,7 mln. hektarų. Skaičiuojama, kad šį sezoną ES saulėgrąžų produkcija pasieks visų laikų rekordą – 11,1 mln. t (+7,8 proc.).

Tikimasi, kad galutinė aliejinių augalų sėklų produkcija (saulėgrąžų, rapsų, sojų ir kitų) šiemet padidės 6,9 proc. ir pirmą kartą nuo 2017 m. viršys 32,1 mln. tonų. EK vertinimu, toks aukštas gamybos lygis leis kompensuoti tiekimo iš Ukrainos praradimą.