Rinka
Ekologiškų grūdų eksportas: didesnė pelno marža parduodant patiems
2016-10-25

Kaunas. Ekologiškus grūdus ūkininkai dažniausiai parduoda superkančioms ir vėliau juos į užsienį eksportuojančioms įmonėms. Kitą alternatyvą - sutartį su užsienio gamintojais sudaryti patiems - siūlo Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, didelį dėmesį skirianti rinkų užsienyje paieškai.

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo Viktoro Bergnerio, tarpininkaujant asociacijai, ūkininkas uždirba gerokai daugiau, sudarydamas ekologiškų grūdų pardavimo tiesioginę sutartį su užsienio įmonėmis.

„Tiesioginės sutartys leidžia prekybinę maržą pasilikti ūkiui, kai kuriais atvejais ji sudaro nuo 30 iki 50 eurų už toną. Realizuojant 100-200 t, tai jau ženklūs pinigai, kurie lieka ūkyje. Pavyzdžiui, 2015 m. lubinų supirkimo kaina Lietuvoje buvo apie 350-360 Eur/t. Ūkininkams patiems sudarius sutartis ir pradėjus eksportuoti grūdus, ūkis gaudavo 420 Eur/t", - sako V. Bergneris.

Pasak Viktoro Bergnerio, 2016 m. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija tarpininkavo sudarant 19 kontraktų tarp mūsų šalies ekologinių grūdų ūkių ir užsienio perdirbimo įmonių

Be to, patys ūkininkai eksportuodami savo produkciją įgyja ir daug naudingos patirties: susipažįsta su kontraktų sudarymo tvarka, teisine dalimi, dokumentacija, ženklinimu, reikalavimais produkcijai, jų vykdymu, ginčų sprendimu ir panašiai. Tačiau, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, pastebėjimu, svarbiausias dalykas, eksportuojant ekologiškus grūdus į užsienį, yra visos grandinės - nuo sėjos iki derliaus nuėmimo, valymo, džiovinimo ir saugojimo - ekologiškumo užtikrinimas.

Per 2015-2016 m. sezoną asociacija tarpininkavo sudarant 19 kontraktų tarp ūkių ir užsienio perdirbimo įmonių, iš viso eksportuota per 1 800 tonų ekologiškų grūdų. Pagrindinės šalys, į kurias grūdus eksportuoja asociacijos nariai, yra Vokietija, Austrija, Belgija ir Olandija. Pastarojoje šalyje realizacijos galimybes padidintų grūdų sertifikavimas pagal jų reikalavimus, nes vietiniai gamintojai jungiasi į asociacijas, o į rinką šiuo metu įleidžiami tik asocijuoti produktai.

Jis pastebi, kad artimiausiu metu gali tekti ieškoti naujų eksporto šalių, nes Vokietijoje ir Austrijoje stipriai auga ekologinių grūdų rinka, t. y. vietiniai ūkininkai patys didina ekologiškų pasėlių plotus. Pavyzdžiui, Vokietijoje vien tik pernai ekologiškai auginamų grūdų plotai padidėjo 24 tūkst. hektarų. Tam įtakos turėjo mažos pieno kainos, todėl nemažai pieno ūkių perėjo į ekologinę gamybą. Panašiai ekologinių pasėlių plotai didinami ir Austrijoje.

Iš Lietuvos 2015 m. daugiausia eksportuota ekologiškų ankštinių augalų (pupų, žirnių, lubinų), taip pat populiarūs buvo žieminiai kviečiai ir kvietrugiai. Panaši tendencija išliko ir 2016 m. Tiesa, 2016 m. žiemą buvo eksportuota nemažai speltų, tačiau šiuo metu rinka yra perpildyta, todėl ir galimybės jas realizuoti menkos. Be ankštinių augalų, šiemet asociacija padėjo ūkininkams eksportuoti ekologiškų žieminių kviečių, kvietrugių, rugių ir avižų. Pastebėtina, kad jau antrus metus auga avižų paklausa.

„Jei vasarą už toną avižų buvo siūloma apie 250 Eur, tai šiuo metu, atskaičius visus transportavimo ir asociacijos mokesčius, augintojui lieka 300 Eur/t. Neabejoju, kad tokia tendencija išliks ir kitais metais. Sumažėjus speltos poreikiui, išaugo kitų grūdų kainos", - aiškina V. Bergneris, tačiau jis neabejoja, kad jau pavasarį speltos paklausa pradės didėti.

Pats didžiausias eksportas vyksta rugpjūtį ir rugsėjį. Birželį ir liepą paprastai išvežama metus išsaugota produkcija siekiant gauti maksimalią kainą. Pasak V. Bergnerio, jau kelerius metus stebima tendencija, kad metus išlaikant produkciją savo aruoduose, ją realizuoti galima brangiausiai. Tiesa, čia susiduriama su viena didžiausių problemų - tinkamų sandėlių ir kokybiškos valymo ir džiovinimo įrangos trūkumu. Jis neabejoja, kad ekologiškų grūdų augintojams geriausia išeitis būtų kooperacija arba vertėtų pamąstyti apie vieno ekologiško elevatoriaus Lietuvoje statybas. Tai leistų derlių ne tik sandėliuoti, bet ir tinkamai paruošti, žinoma, ir pelningiausiai realizuoti. Tokios schemos sėkmingai funkcionuoja Vokietijoje ir Austrijoje.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas pastebi, kad aktuali problema, su kuria susiduriama eksportuojant grūdus tiesiai iš ūkių, - netvarkingos pakuotės ir didmaišiai, taip pat dėl netinkamo laikymo nukentėjusi grūdų kokybė (pvz., didmaišio apačioje į plutą sukietėję grūdai). „Svarbu užtikrinti ne tik grūdų ekologiškumą, bet ir kokybę. Ne mažiau svarbus dalykas yra ir tvarkingos pakuotės, nes tai rodo mūsų darbo kultūrą ir formuoja užsieniečių nuomonę apie mus", - sako už asociacijai priklausančių ekologinių ūkių grūdų eksportą atsakingas V. Bergneris.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai