Rinka
Ekologija Lietuvoje neišsiveržia iš užburto rato
2013-06-17

Klaipėda. Per dvidešimt metų ekologinis ūkininkavimas mūsų šalyje neišsiveržia iš užburto rato. Ekologiški produktai tesudaro 0,5 proc. visų suvartojamų maisto produktų. Ūkininkui tenka ne tik išauginti ekologišką produkciją, surasti jai rinką, bet ir išsiugdyti vartotoją.

Apie tai, kad ekologiškai ūkininkaujantieji yra tarsi voverė rate, liudijo ir Klaipėdos rajone surengta apskritojo stalo diskusija, siekusi išjudinti ūkininkų, perdirbėjų ir vartotojų partnerystę. Nors ir buvo kviesti, į ją neatvyko nė vieno Klaipėdos rajono darželio ar mokyklos atstovai. Žemės ūkio ministerija yra patvirtinusoi Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programos 2013-2014 mokslo metų strategija, kurioje akcentuojama, kad prioritetas teikiamas Lietuvoje išaugintiems išskirtinės kokybės ir ekologiškiems produktams.

Sertifikavimo įstaiga „Ekoagros" prieš sertifikavimo sezoną išplatino informaciją apie planuojamą galimybę ikimokyklinukams ir pradinukams dalijamų produktų sąrašą papildyti ekologiškomis vaisių ir daržovių sultimis bei ekologiškais obuoliais, kriaušėmis ir morkomis.

3 Paragrafas delaval

Pasak „Ekoagros" Telšių filialo direktoriaus Dariaus Šion, į informaciją sureagavo vos keturi ūkiai. Jų savininkai pranešė, kad, atsižvelgdami į derliaus apimtis, galėtų tiekti apie 6150 kg obuolių ir 500 kg kriaušių.

„Ekoagros" Telšių filialo direktorius Darius Šionteigė, kadekologiškai ūkininkaujantieji vangiai reagavo į informaciją apie planuojamą galimybę ikimokyklinukams ir pradinukams dalijamų produktų sąrašą papildyti ekologiškų vaisių ir daržovių sultimis bei ekologiškais obuoliais, kriaušėmis ir morkomis

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis sakė, kad beveik visa užauginta ekologiška produkcija eksportuojama. „Parduodi rugius vokiečiui, jis pagamina miltus, atveža į Lietuvą ir čia parduoda. Gaunasi užburtas ratas: yra daug ūkininkų, ūkininkaujančių ekologiškai, tačiau kalbama, kad neturime ekologiškos produkcijos. Sakoma, kad trūksta ekologiškų daržovių, tačiau jų nėra kur parduoti. Ekologiškiems vaisiams į mokyklas ir darželius kelią prasiskinti trukdo Viešųjų pirkimų įstatymas, o ekologišką pieną pilame į bendrą pieno talpą. Realybė tokia, kad ūkininkas privalo ne tik užauginti ekologišką produkciją, bet ir išsiugdyti vartotoją", - kalbėjo S. Daniulis.

Jam antrino Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė Edita Karbauskienė. „Nors Lietuvoje ekologiškai ūkininkaujama du dešimtmečius, ekologiški produktai nepasiekia vartotojo, vartojimas labai mažas. Pagal strategiją norima, kad ekologiškų produktų vartojimas Lietuvoje pasiektų 7 proc. Tuo tarpu statistika liudija, kad kol kas jis tesiekia 0,5 proc., ekologiškos produkcijos pirkėjų labai mažai", - teigė E. Karbauskienė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė Edita Karbauskienė

Būtent LEŪA iniciatyva Vaisių vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programos taisyklėse atsirado pakeitimas, kad prioritetas teikiamas Lietuvoje išaugintiems ekologiškiems ir išskirtinės kokybės produktams. LEŪA gręžiasi į mažuosius vartotojus, kurie, kaip žinia, tinkamai ugdomi darželyje ar mokykloje, tampa ugdytojais šeimoje.

„Labai gaila, kad didžioji dalis ekologiškos žaliavinės produkcijos iškeliauja į užsienį. Grūdais maitiname vakariečius arba šeriame jų gyvulius. Norėtųsi, kad šalies perdirbimo įmonės, kurios negamina ekologiškos produkcijos, išnaudotų šią nišą ir plėstų savo asortimentą. Ši situacija taip sujaukė gyvenimą, kad daržininkystės ir sodininkystės sektoriuje sparčiai mažėja ekologiškos produkcijos augintojų. Todėl gali atsitikti taip, jog ateityje, kai įmonės užsinorės perdirbti ekologišką produkciją, gali trūkti žaliavos", - teigė E. Karbauskienė.

Jei 2007 m. ekologiškai ūkininkavo 2855 ūkininkai, tai 2012 m. - 2511. Tiesa, sertifikuotas plotas stabiliai auga (2007 m. - 125,5 tūkst. ha, 2012 m. - 162,7 tūkst. ha). 

Anot S. Daniulio, ekologiškai ūkininkaujantieji yra labai priklausomi nuo valdžios, kuri keičiasi kas ketveri metai. „Pasikeitus valdžiai, keičiasi ir požiūris", - piktinosi LEŪA pirmininkas.

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidmantas Buivydas sakė pirmiausia esąs ūkininkas, ūkininkaujantis 20 metų. „Pasakysiu atvirai, Žemės ministerija gina stambųjį verslą. Jei kadencijos pradžioje į rajoną atvykęs ministras dar kalbasi su žemdirbiais, vėliau jau važiuoja tik į stambias perdirbimo įmones. Iš to ir galima spręsti, kieno interesus ministerija gins. Smulkiuosius ūkininkus, smulkųjį verslą esame sužlugdę. Gerai, kad atsidarė sienos ir galime išvežti savo produktus. Aš ir pats eksportuoju ir esu patenkintas. Vien dėl to veiklą gali vykdyti ekologinių ūkių savininkai", - teigė V. Buivydas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidmantas Buivydas teigia, kad Viešųjų pirkimų taisyklės parengtos taip, kad gintų stambųjį verslą

V. Buivydas yra ir savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas. „Galiu drąsiai paliudyti, kad Viešųjų pirkimų taisyklės parengtos taip, kad gintų stambųjį verslą. Pavieniai asmenys negalime būti tiekėjais, 15 metų ligoninei tiekę pieną, rajono ūkininkai buvo priversti nutraukti sutartį, nes sąlygose numatytas bendras produkcijos tiekimas", - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Apskritojo stalo diskusijoje gamintojams atstovavusi UAB „Javinė" vyr. technologė Jūratė Godelienė patvirtino renginio metu išsakytas mintis. „Kaip bebūtų keista, beveik visas žaliavas perkame iš užsienio. Bendrovė neturi malūno - tasai, kuris veikė ir malė, šiuo metu uždarytas. Produkcijos nepabranginome, nors iš užsienio atgabentos žaliavos kainuoja dvigubai brangiau, nei tos, kurias pirkdavome Lietuvoje", - sakė J. Godelienė.

UAB „Javinė" vyr. technologė Jūratė Godelienė tvirtino , kad užsienio atgabentos žaliavos kainuoja dvigubai brangiau, nei tos, kurias pirkdavo Lietuvoje

Išskirtinis „Javinės" bruožas - beveik visi gaminiai kepami pagal originalias įmonėje sukurtas receptūras, nenaudojant sintetinių priedų ir konservantų. Per metus bendrovė pagamina apie 20 tonų gaminių, tačiau gamybos apimčių didinti negali dėl aukštų žaliavos kainos.

Kintų seniūnijoje ekologišką sodą puoselėjantis Remigijus Petkus pripažino, kad Vokietijos vartotojams kasmet parduoda 3,5 t ekologiškų obuolių

Kintų seniūnijoje ekologišką sodą puoselėjantis Remigijus Petkus pripažino, kad Vokietijos vartotojams kasmet parduoda 3,5 tonos ekologiškų obuolių. „Ir kaina gera, ir rūpesčių dėl realizacijos neturiu", - sakė R. Petkus.

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, tačiau yra veiksnių, kurie riboja jų vartojimą Lietuvoje", - apibendrino Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prof. dr. Angelija Bučienė

Analogiška diskusija jau buvo surengta Kauno regione ir keliaus per visus šalies regionus. LEŪA viliasi, kad ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, perdirbėjai, pardavėjai ir vartotojai surems pečius, o visų grandžių partnerystė leis ekologiškos produkcijos gamintojams ištrūkti iš užburto rato.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai