Rinka
Daržininkus vargina rinkos ir įstatymų nestabilumas
2016-02-22

Babtai (Kauno r.). Penktadienį įvykusiame Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ataskaitiniame susirinkime asociacijos valdybos pirmininku antrajai kadencijai perrinktas Šakių r. ūkininkas Martynas Laukaitis (nuotr.). Daržininkų lyderis žadėjo tęsti pradėtus darbus ir spręsti problemas, kurių, deja, nemažėja.

Ataskaitinio susirinkimo metu atsinaujino valdybos sudėtis: senbuvių Algimanto Morkūno, Vidmanto Kvedaro, Virgilijaus Kuprevičiaus, Sauliaus Račkausko gretas papildė dvi aktyvios moterys - Daiva Šateikienė ir Rugilė Malinauskienė.

LDAA direktorė Zofija Cironkienė, ruošdamasi susirinkimui, apvažiavo didžiąją dalį (60) asociacijos narių ūkių su klausimais: kaip ūkininkai vertina ūkio veiklą ir apskritai daržininkystės perspektyvas, ar planuoja investicijas, kokių pasiūlymų turi LDAA veiklai tobulinti?

LDAA direktorė Zofija Cironkienė ir valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis dar vieną kadenciją dirbs kartu

Apibendrinusi daržininkų išsakytas problemas bei pageidavimus, Z. Cironkienė konstatavo, kad apskritai daržininkai savo veiklą vertina kaip pelningą, nors skirtumai tarp metų - didžiuliai: vienų metų pelną gali visiškai „suvalgyti" kitų metų nuostoliai. Nėra nei rinkos, nei įstatymų stabilumo, o reikalavimai gamybai ir produkcijai nuolat didėja.

Kainų nestabilumą iš dalies lemia ir stichiška daržovių plotų plėtra. Iš apklaustųjų 14 augintojų šiais metais žada išlaikyti tuos pačius daržovių pasėlių plotus, 8 planuoja didinti, 6 mažinti, tačiau didžioji dalis - 25 - dar nėra apsisprendę ir sako, kad viskas priklausys nuo situacijos. Dideli kasmetiniai produkcijos kiekių svyravimai ir sukelia aštriausias problemas.

Didesnioji dalis daržininkai planuoja investuoti į naujas saugyklas ar jau turimų saugyklų renovaciją, į auginimo bei derliaus nuėmimo technologijas, prekinį paruošimą ir fasavimą, laistymo sistemas ir t. t. Tačiau nemažai ir tokių augintojų, kurie investuoti neketina: bijo skolų bankams ar nemato investicijų prasmės, nes yra įsitikinę, kad rinka jau dabar yra perpildyta.

Daržininkai, kurie numatę siekti paramos, pageidautų individualaus požiūrio į kiekvieną ūkį ir siūlytų atsisakyti konkursų, nes tai iškelia projektų rengimo kaštus, be to, specializuotai technikai surinkti 3 pasiūlymus kartais yra tiesiog neįmanoma. Taip pat ūkininkai siūlo atsisakyti reikalavimo didinti ūkio pelningumą, nes dėl neprognozuojamų daržovių kainų šuolių pelningumas visiškai nepriklauso nuo augintojo pastangų. Ir apskritai daržininkystės ūkiuose pelningumą reikėtų skaičiuoti išvedant 5-7 metų vidurkį. „Būna metų, kuriuos galima pavadinti kosminiais - kai kainos išauga dvigubai. Po tokių metų padidinti pelningumą faktiškai neįmanoma", - sakė LDAA valdybos narys Saulius Račkauskas.

Daržininkai turėjo nemažai klausimų žemės ūkio ministerijos pareigūnams

Yra daržininkų, kurie žada pirkti žemės iš pienininkystės ūkių (mat ne vienas jų artimiausiu metu planuoja atsisakyti gamybos), tačiau plėtrai tokiu atveju trukdo reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas. Kaip visuomet, daržovių augintojai pasigenda profesionalaus šios srities konsultanto, paregtų auginimo metodinių rekomendacijų, technologinių seminarų-diskusijų, kurias galbūt galėtų vesti savo patirtimi negailintys pasidalyti pažangiausi ūkininkai.

Vasario mėnesį pirmą kartą LDAA dalyvavo tarptautinėje specializuotoje parodoje Berlyne „Fruit Logistica" vasario 3-5 dienomis. Kaip pastebėjo Martynas Laukaitis, parodoje pavyko užmegzti nemažai naudingų kontaktų, iš kurių 4-6 yra labai konkretūs, kur galima pradėti dirbti kad ir šiandien. „Galbūt atsigaus eksproto kryptis į Rytus, tačiau kada - neaišku. Todėl reikia plėsti produktų asortimentą Vakarų rinkai", - sakė M. Laukaitis. Kaip pavyzdį, kas gali keistis, ūkininkas pateikė faktą, kad kai kurios vakarietiškos šalys labiausiai vertina mažas, 35 mm skersmens, bulves, o dideles „cepelinines" laiko tiesiog pašarinėmis. Taigi, reikėtų keisti prekinės kokybės standartus.

Susirinkime dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pagyrė Lietuvos daržovių augintojų asociaciją kaip vieną geriausiai dirbančių ir pabrėžė, kad šiam sektoriui numatyta ir jau taikoma nemažai privilegijų bei prioritetų: didesnis paramos intensyvumas, papildomi balai vertinant projektus. Ministrė pabrėžė, kad patvirtintos naujos taisyklės supaprastintai paramai iki 50 tūkst. eurų, o paraiška gauti paramai pusiau natūriniams ūkiui iki 15 tūkst. eurų taip pat yra nesunkiai užpildoma kiekvieno nuovokesnio žemdirbio jėgomis.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pripažino, kad daugelio problemų sprendimas vilkinamas dėl išsikerojusio biurokratizmo

„Skatinčiau žemdirbius jungtis į gamintojų organizacijas. Žuvininkystės sektoriuje yra net kelios gamintojų organizacijos, o žemės ūkyje kažkodėl to nėra. Ūkininkai turi matyti finansinę naudą iš kooperacijos", - sakė V. Baltraitienė akcentuodama, kad naujasis kooperacijos įstatymas turi būti priimtas vos prasidėjus naujai Seimo sesijai. „Akivaizdu, kad daržininkystės ūkių savininkai nebetiki kooperatyvo idėja", - pripažino Z. Cironkienė.

LDAA pirmininkas M. Laukaitis dėkojo ministrei už geranoriškumą ir įsiklausymą į augintojų problemas, tačiau pastebėjo, kad labai sunku diskusijas paversti konstruktyviais sprendimais tolimesniuose sluoksniuose. Atrodytų, bendras sprendimas randamas, tačiau kaip jį įgyvendinti techniškai - tai tampa neišsprendžiamu galvosūkiu. Vidmantas Kvedaras jam pritarė, sakydamas, kad problemos šiemet liko kone lygiai tokios pat kaip ir pernai.

Ministrė pasiteisino, kad visa tai - dėl didžiulio biurokratizmo: ministerijos darbuotojai nenori spręsti, vengia pasirašyti konkrečius dokumentus, nes niekas nenori prisiimti atsakomybės ant savo pečių. „Deja, taip yra. Nebijau to pasakyti girdint darbuotojams. Pavedi darbą, o po mėnesio išgirsti atsakymą - dar derinama", - atvirai kalbėjo ministrė, ragindama žemdirbius drąsiai priminti apie neišspręstas problemas telefoniniu skambučiu ar elektroniu laišku.

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas kalbėjo apie permainas rinkliavų rinkimo srityje

Dėl iškilusių klausimų skambinti jam tiesiogiai paragino ir Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas „Suprantu, kad šioje auditorijoje yra žmonių, kurie Valstybinės augalininkystės tarnybą prisikirtų prie bizonų: neva atvažiuoja tik pasėlių trypti", - pajuokavo S. Fedotovas sakydamas, kad iš tikrųjų VAT specialistai dirba labai atsakingai, stengiasi įsigilinti į žemdirbių problemas, į kiekvieno ūkio situaciją. Taip pat S. Fedotovas priminė, kad jau yra parengti kelių įstatymų pakeitimų projektai, kurie bus iš esmės naudingi ūkininkams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai