Rinka
Daržininkams kvėpuoti rinkoje tapo lengviau
2015-09-16

Babtai (Kauno r.). Daržininkai turi posakį - geriau mažesnis derlius, bet aukštesnė kaina. Tačiau šiemet, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, šis posakis bus netikslus: net ir didelį derlių nuėmę augintojai gali tikėtis jį parduoti brangiai, mat daržovių trūkumas jaučiamas kone visoje Europoje.

Vakar LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute organizuotame seminare-lauko dienoje Z. Cironkienė pateikė naujausius duomenis apie bulvių ir daržovių auginimo ir realizavimo ypatumus šių metų rudenį. „Tikriausiai ir patys daržininkai jaučia, kad šiemet rinkoje kvėpuoti jiems tapo lengviau", - sakė LDAA direktorė pridurdama, kad didesnio rinkos suaktyvėjimo laukiama jau lapkritį, nors paprastai daržovės iš sandėlių aktyviau pajudėdavo tik po Naujųjų metų.

Tradicinė daržininkų susirinkimo vieta – Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Nuo karščių ir sausros kentėjo beveik visa Europa

Vasaros karštis ir sausra nualino ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Čekijos, Italijos, Portugalijos laukus. Iš visos Europos šalių ko gero tik Prancūzijoje, Švedijoje ir Airijoje buvo palankios orų sąlygos ir užderėjo geras daržovių derlius. Sausra nualino ir Ukrainos, Moldovos, Izraelio daržovių laukus. O štai Rusija ir Baltarusija teigia, kad oro sąlygos buvo palankios ir derliaus laukiama netgi didesnio negu paprastai.

Italai, pavyzdžiui, dar rugpjūčio mėnesį intensyviai pradėjo ieškoti daržovių produkcijos Lietuvoje. Atrodo, tik vieninteliai prekybos tinklai nemato problemų dėl sausros ir spaudžia augintojus daryti tradicinius rudeninius urminius išpardavimus. Tačiau kol kas tokių masinių akcijų dar nepavyksta organizuoti, nes augintojai nemato reikalo atiduoti pigiau produkcijos, kuri tikrai turi paklausą. Gera žinia daržininkams ir ta, kad ES pratęsė paramą vaisių ir daržovių sektoriui dėl Rusijos embargo.

Tradiciniame ES šalių penketuke, eksportuojančiame daugiausia bulvių (Olandijoje, Belgijoje, Pancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje) bulvių plotai sumažėjo 3,7 proc., o derlius - 14,1 proc. palyginti su pernai metais (o palyginti su penkerių metų derliaus vidurkiu bulvių derliaus sumažėjimas skaičiuojamas 2,9 proc.).

„2015–2016 m. sezonas turėtų būti geras dar ir dėl to, kad didėja bulvių poreikis perdirbimui", - sakė LDAA direktorė Zofija Cironkienė

Bulvininkystės ūkiai specializuojasi, stambėja, vis daugiau darbų mechanizuojama ir automatizuojama. Bulvių auginimo nereglamentuoja BRO reglamentai, todėl šiam sektoriui nėra ES paramos. „Laikoma, kad tai konkurencingas ir sustyguotas sektorius, todėl nėra poreikio ką nors keisti. Kuo galėtų bulvininkystės ūkiams padėti ES? Nebent surasti galimybių per Kaimo plėtros programą sutvarkyti laistymo sistemas", - siūlo LDAA direktorė. Lietuva pagal sausrų riziką nepakliūva į pavojingiausias, bet nėra ir palankiausioje zonoje, tad laistymo sistemos būtų ilgalaikė investicija, draudžianti nuo rizikų.

Bulvių kaina šiuo metu Lietuvoje yra svyruoja 8 iki 20 eurocentų, Lenkijoje - nuo 12 iki 14 eurocentų, Latvijoje - 20 eurocentų, Estijoje 16, Vokietijoje 16-18, Jungtinėje Karalystėje 21-26 , Olandijoje 15-25, Austrijoje 20-27 eurocentai. Pigiausios bulvės Ukrainoje, kur šiemet jų priauginta labai daug (tradiciškai ten visi augina bulves, kaip kažkada būdavo ir Lietuvoje), o eksporto į Rusiją nėra - ten bulvės kainuoja 9-12 eurocentų.

Kopūstų trūkumas labiausiai jaučiamas Pietryčių ir vidurio Rytų Europoje. Stebina labai aukšta kopūstų kaina Ukrainoje - ten jie šiemet kainuoja nuo 28 iki 54 eurocentų, tai net 4,2 karto (!) aukštesnė kaina negu pernai.

Svogūnų kainos vienos aukščiausių yra Olandijoje - 24-26 eurocentai/kg. Olandų prioritetas eksportui - tolimųjų šalių rinkos - Vakarų Afrika, Tolimieji Rytai, Brazilija, o mėnesio trukmės svogūnų gabenimas jūriniais konteineriais olandų nebaugina.

Seminaro dalyviai apžiūrėjo Algimanto Pėstininko bulvių ir daržovių laukus

„Apibendrinant galima sakyti, kad šis sezonas prasidėjo žymiai geresnėmis daržovių kainomis (išskyrus salotas, kurių kaina smuko dėl padidėjusio augintojų skaičiaus Lietuvoje ir produkcijos gausos). Vienos pastoviausių išlieka burokėlių kainos - 14 eurocentų už kilogramą. Jų paklausa išlieka tolygiai vienoda kone visus metus, ypač burokėlių poreikis padidėja įsibėgėjus pavasariui, kai prasideda šatibarščių sezonas - tą laiką augintojai galėtų išnaudoti labiau", - pastebi Z. Cironkienė.

Kad derlius būtų garantuotas ir per sausrą

Per sausringus laikotarpius itin pasijaučia, ką reiškia dirvožemio kokybė: derlinguose, įtręštuose laukuose net ir per sausrą galima tikėtis didesnio derliaus. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai šiemet vykdo gamybinius ir tiksliuosius organinių trąšų - granuliuoto paukščių mėšlo - bandymus. Vienas iš bandymams pasirinktų ūkių - Algimanto Pėstininko daržovių ir bulvių ūkis Urniežiuose, Kauno rajone.

SDI Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius pristatė naujausius gamybinius bandymus, vykdomus ūkininkų laukuose

„A. Pėstininko ūkį jau galima vadinti instituto filialu, nes bandymai jame atliekami jau ketvirti metai", - bendradarbiavimu pasidžiaugė SDI Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius. Mokslininkas patikino, kad organinės trąšos ne tik didina derlių, bet ir gerina dirvožemį, didina jame humuso kiekį. Daržininkystei plėtoti tinkamiausi dirvožemiai turėtų turėti 3-4 proc. humuso, tačiau tokių humusingų dirvų Lietuvoje jau mažai belikę - apie 13 procentų. Štai kodėl tręšimas organinėmis trąšomis yra labai svarbu.

Mokslininkė Onutė Bundinienė papildė, kad tręšimas granuliuotu mėšlu yra daug paprastesnis ir švaresnis darbas, negu paprasto mėšlo paskleidimas laukuose. „Daugiausia naudingų medžiagų yra paukščių, ypač vištų mėšle, tačiau šviežio jo naudoti augalams tręšti nepatartina", - priminė O. Bundinienė.

Daug metų daržoves ir bulves auginantis ūkininkas Algimantas Pėstininkas sako pastebėjęs, kad derlingoje dirvoje augalai sausrą ištveria geriau, o derliaus nuostoliai būna minimalūs

Algimanto Pėstininko ūkyje bandymams skirtame plote granuliuotu paukščių mėšlu, kurį gamina Kaišiadorių r. veikianti bendrovė „Bio Green", tręštos bulvės Gala. Nustatyta, kad geriausia trąšas išberti iš rudens, nes patręšus jomis laukus pavasarį, ankstyvosioms bulvėms trąšų veikliosios medžiagos gali nespėti suveikti, ypač jei dirvoje trūksta drėgmės.

Koks derliaus priedas gautas dėl trąšų, šiame ir kituose ūkiuose bus suskaičiuotas nuėmus derlių. Tarpiniai skaičiavimai rodo, kad priedas tikrai bus. Bendrovės „Bio Green" direktorius Romualdas Ševelinskas ir vadybininkas Rolandas Bacys patikino, kad realu tikėtis 15 proc. didesnio derliaus, o auginant bulves ir parduodant jas dabartinėmis kainomis, tai būtų 788 eur/ha didesnės pajamos.

„Vienam hektarui patręšti reikia dviejų tonų granulių, o toks jų kiekis kainuoja 440 eurų. Taigi, trąšų atsipirkimas garantuotas", - gyrė trąšas Romualdas Ševelinskas

Ūkininkas A. Pėstininkas sutiko, kad tręšti tokiomis trąšomis laukus verta, tačiau jo manymu reikėtų didesnių jų normų, o tokiu atveju jau reikėtų svarstyti ir kainą - ar ne per brangu. „Žinoma, įvertinant tai, kad organinės trąšos gerina dirvožemį, didina humuso kiekį, kad jų poveikis jaučiamas dar ir kitis metais - tręšti apsimoka", - ūkiškai skaičiuoja žemdirbys, daržoves auginantis 40 ha plote, iš kurių 25 ha užima bulvės.

Bandymai atlikti bulvių Gala pasėlyje, jų rezultatai bus galutinai suskaičiuoti nuėmus derlių

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai