Rinka
Dar kartą apie bazinius rodiklius ir žaliavos supirkimo kainą
2018-07-12

Kaunas. Viena iš pagrindinių Lietuvos pieno sektoriaus problemų yra žemos supirkimo kainos. Siūlymas priartinti bazinius pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius prie natūralaus pieno rodiklių ir taip išvengti faktinių ir popierinių kainų painiavos kai kuriems rinkos dalyviams kelia įtarimų, kad kainos dar labiau nugarmės žemyn.

Mūsų šalyje pienas superkamas pagal bazinius pieno rodiklius, kurie skiriasi nuo natūralaus pieno faktinių rodiklių, nustatomų atlikus pieno tyrimus. Gamintojams mokama faktinė nesumažinta kaina už natūralų pieną. Lietuvoje galiojantys baziniai pieno rodikliai – tai 3,4 proc. riebalų ir 3,0 proc. baltymų. Tai pieno kainos skaičiavimo atskaitos taškas.

Baziniai rodikliai patvirtinti prieš 20 metų. Per tą laiką pasikeitė šalyje gaminamo pieno sudėtis. Pavyzdžiui, 2018 m. balandžio mėnesį natūralaus pieno vidutinis riebumas sudarė 4,2 proc., baltymingumas – 3,24 proc. Skirtumas tarp natūralaus pieno faktinio ir bazinio baltymingumo sudaro 0,24 procentinio punkto, o tarp natūralaus ir bazinio riebumo – 0,8 procentinio punkto. Šie skirtumai vieni didžiausių Europos Sąjungoje.

Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė pažymi, kad atotrūkis tarp bazinių ir natūralaus pieno (faktinių) rodiklių yra didelis, todėl pirmiausia siūloma koreguoti bazinius rodiklius, t. y. „kilstelėti“ juos arčiau faktinių rodiklių, kad sumažėtų atotrūkis. Vienas iš siūlymų – nustatyti 4,0 proc. bazinį pieno riebumą ir 3,2 proc. baltymingumą. R. Savickienė pateikia pavyzdį, iliustruojantį būsimus kainodaros pokyčius. Tarkime, sutartyje nustatyta 15 centų supirkimo kaina. Šiuo metu taikomas 1,25 perskaičiavimo koeficientas, vadinasi, uždirbta suma padidėja 25 proc. Perskaičiavimas nuteikia ūkininką optimistiškai. Kilstelėjus bazinius rodiklius, perdirbėjai 16 proc. padidina bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą, o perskaičiavimo koeficientą nustato mažesnį, pavyzdžiui, 1,03. Todėl ūkininkui gali atrodyti, kad jis uždirbs mažiau, tačiau faktiškai kaina beveik nesikeičia. „Tačiau kai kurie pieno gamintojai nuogąstauja, kad pasikartos euro įvedimą primenanti istorija, t. y. kad sąžiningų perskaičiavimų era greitai baigsis, o pieno gamintojai liks apgauti“, – sako R. Savickienė, pabrėždama, kad kompromiso paieškos trunka jau labai ilgai, o sėkmė nėra garantuota.

Greta naujų bazinių rodiklių nustatymo klausimo gvildenamas ir kitas siūlymas – susieti su rodiklių keitimu ilgalaikes pieno supirkimo sutartis, kai už pieną būtų mokama atsižvelgiant tik į kiekį, bet ne į sudėtį, t. y. kad pieno sudėties rodikliai iš esmės neturėtų didelės įtakos kainai. Priartinus bazinius rodiklius prie faktinių, toks žingsnis būtų visai suprantamas.

Baziniai rodikliai kainai nustatyti

Bazinių pieno sudėties rodiklių naudojimas pieno supirkimo kainai nustatyti leidžia įvertinti žaliavos sudedamųjų dalių (riebalų, baltymų) svorį. Kodėl ši tvarka kelia ginčų?

ŽŪKB „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas. Baziniai rodikliai yra žalio pieno supirkimo kainos nustatymo atspirties taškas. Vakaruose juos mažai kas naudoja, supirkėjai atsiskaito pagal natūralaus pieno rodiklius, kita vertus, atotrūkis tarp natūralaus ir bazinių rodiklių pieno parametrų Vakarų šalyse, kitaip nei Lietuvoje, yra labai mažas. Galbūt vakariečių nevilioja tai, kad, norint nustatyti bazinius rodiklius, reikia imti mėginius, atlikti skaičiavimus. Esame pripratę prie bazinių rodiklių ir, mūsų supratimu, ši tvarka gera.

ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas. Didžioji dauguma pieno produktų gaminami iš pieno riebalų, baltymų ir laktozės, o ne iš vandens. Todėl teisingiausia vertinti pieną pagal jo sudedamąsias dalis, o ne vien kiekį. Tai svarbu pieno gamintojams, nes pieno kiekis ir sudėtis priklauso nuo bandos genetikos, šėrimo, sveikatingumo ir kitų veiksnių. Svarbu ir pieno supirkėjams, nes siekiama vežioti „kuo mažiau vandens“, ir perdirbėjams, kurie gamina sviestą, sūrius, jogurtus, sausus pieno produktus.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Europos Sąjungos šalyse superkant pieną taikomos įvairios metodikos, kurios artimos natūralaus pieno rodikliams, ir statistika pateikiama pagal natūralių rodiklių pieną. Gamtoje nėra „bazinio“ pieno, tai tik popieriuje egzistuojantis rodiklis, dėl kurio kyla įvairių išvedžiojimų ir spekuliacijų pieno supirkimo kainų tema. Bazinių pieno riebumo ir baltymingumo ir natūralaus pieno rodiklių suvienodinimas atspindėtų realią mokamą kainą už natūralų pieną. Kitaip tariant, daugiau riebalų ir baltymų turintis natūralus pienas iš ūkininkų superkamas perskaičiuojant į žemesnius bazinius rodiklius, taip „popierinė“ pieno supirkimo kaina dirbtinai sumažinama 20–25 proc., nors ūkininkas gauna faktinę nesumažintą kainą už natūralų pieną.

Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Jurgita Vaičiulė. Daugumos pieno gamintojų tiekiamos žaliavos rodikliai kur kas aukštesni už bazinius. Pritaikęs perskaičiavi-mo koeficientą, mokėdamas už žaliavą, pieno supirkėjas privalo taikyti aukštesnę supirkimo kainą. Tačiau kyla painiava dėl pieno kiekio. Pavyzdžiui, 10 kg natūralaus pieno kiekis, pritaikius perskaičiavimo koeficientą 1,22, padidėja iki 12,2 kilogramo. Pakeitus bazinius rodiklius, šis skirtumas gerokai sumažėtų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus tyrėja Deiva Mikelionytė. Bazinių pieno sudėties rodiklių naudojimas pieno supirkimo kainai nustatyti yra tik vienas iš pieno kainos nustatymo metodų. Galimi ir kiti metodai, pavyzdžiui, 1 g riebalų ir 1 g baltymų, esančių natūraliame piene, įkainojimas. Žinoma, galima diskutuoti dėl dabar iš natūralaus pieno į bazinių pieno sudėties rodiklių pieną perskaičiavimui naudojamos formulės tobulumo. Taip pat buvo keliamas klausimas, kad baziniai pieno sudėties rodikliai galėtų būti aukštesni ir artimesni vidutinei metinei natūralaus pieno sudėčiai, nes mažiau besigilinantys į perskaičiavimo metodą žemdirbiai gretina skelbiamas kitų šalių natūralaus pieno kainas su jiems mokamomis bazinių pieno sudėties rodiklių pieno kainomis ir piktinasi skirtumu. Tačiau pateikus bazinių pieno sudėties rodiklių dydžio keitimo siūlymą, žemdirbių savivalda to atsisakė.

Išsamią publikaciją rasite žurnalo „MANO ŪKIS“ liepos mėn. numeryje

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai