Rinka
Avininkystė ir ožkininkystė - mažas sektorius su didelėmis problemomis
2013-12-30

Kaunas. Nors atrodytų, kad Lietuvos peizažą vis dažniau paįvairina besiganančios avys ir ožkos, tačiau Europos Sąjungoje pastaraisiais metais šių gyvulių mažėja. Tiesa, mažėjimas nėra ryškus, tačiau prognozuojama, kad jis bus ilgalaikis - iki 2020 m. avių ir ožkų produkcijos kasmet sumažės po 1,6 proc.

Tokius skaičius įvardija Lietuvos ožkų augintojų asociacijos tarybos pirmininkė Vytautė Matusevičienė, reguliariai dalyvaujanti COPA-COGECA ir EK avienos ir ožkienos darbo grupės posėdžiuose. ES šalyse 2011 m. avių ir ožkų skaičius stabilus - apie 98 mln. Tačiau 2012 metais avių ir ožkų skaičius sumažėjo 0,3 proc. 2013 metų statistinių duomenų dar nėra, tačiau prognozuojamas mažėjimas turėtų siekti 1,6 proc. Ateinančiais, 2014 metais, prognozuojamas dar ryškesnis sumažėjimas - 3-5 proc.

Avienos ir ožkienos vartojimas pastebimai kritęs

3 Paragrafas delaval

Pasak V. Matusevičienės, iki 2020 metų avių ir ožkų produkcijos gamyba kasmet mažės po 1,6 proc. Žinoma, mažėjant gamybai, mažėja ir vartojimas - produkcijos vartojimas nuo 2,32 kg žmogui 2012 m. nukris iki 1,95 kg žmogui 2020 m. „Tačiau jei mes atsigręžtume į ikikrizinį laikotarpį - 2005-2006 metus - tai pamatytume, kad tuomet vartojimas buvo kur kas didesnis - siekė 5,2 kg žmogui. Taigi, sumažėjimas tiesiog katastrofiškas", - pastebi V. Matusevičienė.

Ekspertai suka galvas, kaip būtų galima paskatinti vartoti avių ir ožkų mėsą, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nematyti, išskyrus nebent Vokietiją, kurioje kuriamos specialios programos, skatinančios jaunus ūkininkus rinktis tradicinę avininkystės šaką.

„Lietuvoje nėra gilių tradicijų auginti avis ir ožkas, todėl situacija mūsų šalyje nėra taip dramatizuojama. Labiausiai dėl prastėjančios padėties šiame sektoriuje verkia ispanai ir portugalai, nes šiose šalyse per pastaruosius trejus metus uždaryta daugiausia avininkystės ir ožkininkystės ūkių - daugiausia dėl to, kad jie neatitiko ES keliamų reikalavimų", - sako Vytautė Matusevičienė.

Akivaizdu, kad avininkystė ir ožkininkystė yra nepatraukli gyvulininkystės šaka jauniems ūkininkams (tik 6 proc. avis ir ožkas auginančių ūkininkų yra iki 35 metų). Ir tai suprantama - išmokos nedidelės, vartojimas sumažėjęs ir tolimesnės prognozės nieko gero nežada.

Ko gero, viena svarbiausių šios gyvulininkystės šakos mažėjančio populiarumo priežasčių - maža produkcijos kaina. Kai kuriose šalyse kaina tiesiog katastrofiškai kritusi. Štai Lenkijoje, kur auginama apie 450 tūkst. avių ir ožkų, avių skerdienos kaina yra vos 2 eurai už kilogramą, nors ES vidutinė kaina yra tris kartus didesnė - apie 6 eurus už kilogramą.

Elektroninio identifikavimo trūkumai ir vilkų grėsmė

ES šalyse nuo 2010 m. pradėtas taikyti elektroninis avių ir ožkų identifikavimas (tiesa, tik tose šalyse,kuriose avių ir ožkų skaičius didesnis negu 600 tūkst., taigi Lietuva į tokių šalių grupę neįeina). Sistemą pirmieji išbandė ispanai ir olandai, ir labai greitai šių šalių ūkininkai įvardijo elektroninio identifikavimo trūkumus.

Kasmet vien Prancūzijoje vilkai papjauna apie 6 tūkst. avių

Pirmiausia augintojai piktinasi, kad pati mikroschema, kuri implantuojama į gyvulį, yra brangesnė už ausų įsagus. Be to, nemažai kainuoja ir specialios kompiuterinės programos. Nepaisant padidėjusių išlaidų, išryškėjo akivaizdūs sistemos trūkumai: duomenų bazėje nerandama gyvulių - ir ne pavienių, o didžiulių kiekių, pavyzdžiui, vien Airijoje nerandama apie 530 tūkst. gyvulių. Kitaip tariant, nors mikroschema yra implantuota gyvuliui, bet ji tiesiog nenuskaitoma, o visa atsakomybė (ir baudos) dėl to permetama ūkininkui.

Avių ir ožkų augintojai susiduria su dar viena didele problema - vilkų daroma žala ūkiams. Vien Prancūzijoje vilkai kasmet papjauna apie 6 tūkst. avių.Ūkininkai reikalauja kompensacijų už papjautus gyvulius arba prašo bent jau leidimo papjautas avis ir ožkas užkasti ūkiuose, tačiau pagal veterinarinius reikalavimus to daryti negalima.„EK ruošia planą šiai problemai spręsti. Viskas krypsta į tai, kad svarstoma ne kaip kompensuoti už papjautą avį, bet kaip reguliuoti vilkų populiaciją", - būsimas tendencijas įvardija V. Matusevičienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai