Rinka
Ar grįš į rinką pieno pilstymo automatai?
2014-09-17

Kaunas. Prieš porą metų šoktelėjus pieno supirkimo kainoms ūkininkai atsisakė šviežio pieno pilstymo automatų, kuriuos buvo įsigiję pieno kainų nuosmukio metu. Iš 23 Vilniuje ir Kaune užregistruotų pieno automatų, iki šiol veikia du - abu jie priklauso Trakų rajono žemės ūkio bendrovei „Merkys", sėkmingai parduodančiai pieną vilniečiams jau ketverius metus.

Šiuo metu, nukritus pieno supirkimo kainai, „Merkio" bendrovė ketina mažinti perdirbėjams parduodamo pieno kiekį ir įsigyti daugiau šviežio pieno pilstymo automatų.

Pieno automatai nenuvylė

„Merkio" ŽŪB vadovas Valerijan Jusionis patenkintas dviejuose Vilniaus prekybos centruose veikiančių šviežio pieno pilstymo automatų pardavimais. Klientų per ketverius metus nesumažėjo, nors esama tam tikro sezoniškumo.

„Vasaros metu pieno parduodame kiek mažiau, nes miestiečiai išsibarsto kas kur. Vieni - atostogauti, kiti - į sodus. Nuo rugsėjo 1-osios vėl viskas grįžo į vėžes, pieno pardavimai pakilo. Abu automatai per dieną išpilsto pusę tonos pieno. Litras kainuoja 2 litus", - pasakoja V. Jusionis, tikindamas, kad pieno automatai pajėgūs apsaugoti ūkius nuo kainų krizės.

Girdėdamas kalbas, kad pieno automatų atsisakyta dėl sudėtingos ir brangios jų priežiūros, V. Jusionis tikina, kad tai prasimanymas. Bendrovės pieno pilstymo automatus prižiūri ir bendrą tvarką palaiko vienas samdomas darbuotojas, dirbantis keletą valandų per dieną. Vienintelis dalykas, reikalaujantis didesnių pastangų - pieno gamybos reikalavimų sugriežtinimas.

„Turime užtikrinti, kad pienas būtų švarus ir kokybiškas. Karvės, kurių pienas skirtas vežti į automatus, melžiamos atskirai, griežtesnė gyvulių sveikatos kontrolė. Bendrovėje yra paskirti  žmonės, kurie tuo rūpinasi, todėl mums jokių problemų nekyla", - sako V. Jusionis, pabrėždamas, kad pagrindinė sąlyga, lemianti pilstomo pieno pardavimus - tinkamos vietos parinkimas.

Viename iš bendrovės pastatytų automatų pieno parduodama daugiau nei kitame, nes viename prekybos centre lankosi daugiau jaunų žmonių, kitame - vyresniojo amžiaus. Pastarasis kontingentas labiau vertina šviežią natūralų pieną.

Bendrovė per dieną primelžia apie 3 tonas pieno, vasaros metu ir daugiau. Didžiąją dalį parduoda Eišiškių pieninei, tačiau artimiausiu metu ketina įsigyti daugiau šviežio pieno pilstymo automatų ir sumažinti perdirbėjams parduodamo pieno kiekį.

Prie seno grįžti nežada

Kažkada nuo krizės ūkininkus gelbėję pieno pilstymo automatai dabar naudojami tik retkarčiais, per įvairias reprezentacijas ir parodas. Dauguma jų atsidūrė sandėliuose arba gamyklose, kur buvo pritaikyti pagal poreikius.

Rokiškio rajono ekologinių ūkių kooperatyvas „Eko tikslas", beveik trejus metus pieną vežiojęs į trylika pieno pilstymo įrenginių, šią veiklą nutraukė dėl nelegalių konkurentų, pienu prekiavusių aplinkiniuose kiemuose.

„Nelegalūs prekiautojai pieną parduodavo po pusantro lito, mes po du su puse. Akivaizdu, kad pirkėjai ilgainiui ėmė rinktis ne saugesnį, o pigesnį variantą. Gal policija čia pro pirštus pažiūrėjo, gal Maisto ir veterinarijos tarnyba", - prisimena kooperatyvo „Eko tikslas" direktorius Mindaugas Petkevičius.

Pasak M. Petkevičiaus, iš pradžių žmonės domėjosi naujove, augo pardavimai, tačiau vėliau padėtis keitėsi ne į gerąją pusę. „Žmonės pabandė, paragavo ir suprato, kad nevirintas natūralus pienas yra skanus. Tada šalia atrado pigesnę nišą ir susigundė. Jeigu būtų neturėję kito pasirinkimo, būtų ir toliau sėkmingai pirkę", - mano „Eko tikslo" vadovas. 

Panašiomis mintimis dalijasi ir prieš dvejus metus pieno pilstymo automatus išjungęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. „Kaltos buvo kainos. Visi ieškojo nusipirkti kuo pigiau. Ir dabar ieško. O mūsų pienas nebuvo pigiausias. Kol toks žmonių mąstymas, sunku ką nors pakeisti" - tvirtina L. Valikonis, neketindamas dar kartą traukti pieno pilstymo automatų į dienos šviesą.

„Jeigu jau baigėme, tai baigėme. Dabar turime kooperatyvą „Pienas LT", laukiame gamyklos. Kai pirkome pieno pilstymo įrenginius, kooperatyvas nebuvo stiprus, o dabar turime aiškią viziją ir jos siekiame. Esame mobilūs, parduodame pieną tiems, kas brangiausiai moka", - minčių grįžti prie pieno pilstymo aparatų kratosi L. Valikonis, siūlydamas geriau automatais pasinaudoti tiems, kas dar nebandė.

Ūkininkas neatmeta galimybės, kad kažkam ši veikla gali ir pasisekti. „Norintiems išbandyti, įrangą galiu išnuomoti ar parduoti. Dar ir pakonsultuočiau, pamokyčiau, kaip naudotis. Tegul žmonės bando, gal seksis", - siūlo panevėžietis.

Atgal į buvusią rinką nežada grįžti ir „Eko tikslas". Direktoriaus M. Petkevičiaus nuomone, pieno supirkimo kainos dar nenukrito tiek, kad būtų verta iš naujo statyti automatus. „Manau, kad du trys mėnesiai, ir viskas grįš į savo vietas. Čia pat žiema, pieno sumažės trečdaliu, susidarys jo trūkumas ir kainos šoktels. Jeigu būtų stabiliai mažos ilgą laiką, pagalvotume apie automatų sugrąžinimą," - sako M. Petkevičius.

Trūko rinkodaros?

Rinkodaros strategijos eksperto Lino Šimonio nuomone, geroms verslo idėjoms, kaip šiuo atveju, pieno automatai, dažniausiai pritrūksta tinkamo pristatymo rinkai. „Bet kuriam verslui svarbios dvi funkcijos - rinkodara ir gamyba. Jeigu gamyba išvystyta, tai rinkodara, paprastai, ne. Pirkėjui turime padėti susidaryti nuomonę, kodėl jis turi pirkti vieną, o ne kitą produktą. Ir tai yra labai svarbu. Šiandien Lietuvoje yra sudaryta nuomonė, kad pieną privaloma virinti. Daugelis iš mūsų gimėme kaime ir daugybę kartų gėrėme natūralų nevirintą pieną. Jeigu gyvulių priežiūra tinkama, rizika yra minimali. Kad lėktuvas nukris, taip pat yra tam tikros rizikos, bet skraidyti dėl to nenustojame. Norėdami pakeisti nuomonę, turime suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos apie tai, ko jie nežino", - sako L. Šimonis.

Kita blogybė, jo manymu, yra tai, kad žemės ūkio gamintojas bijo savo produktą parduoti brangiai. „Įvertinęs pieną 2,5 lito, ūkininkas mano, kad pirkėjas daugiau nemokės, todėl šiandien prie pieno automatų eina žmonės ieškodami pigaus pieno. Jeigu jį pabrangintų, atsirastų kitas kontingentas, kuriam svarbu kokybė, o ne kaina. Tie, kurie perka dabar, greičiausiai atkristų, bet atsirastų nauja rinka. Tada liktų lėšų reklamos, informacijos pateikimui. Būtų galima ne tik sukurti ir skleisti nuomonę apie šį natūralų produktą, bet ir investuoti į pieno pilstymo automatų apipavidalinimą", - sako L. Šimonis. Jo manymu, už litrą šviežio natūralaus pieno ūkininkui reikėtų imti ne 2, o 5 litus.  

Savo kailiu išbandę šį verslą, ūkininkai rinkodaros specialisto patarimus vertina santūriai. „Pagal piramidę pasiturinčių skaičius viršūnėje mažėja. Mes taikėme į vidurinį pirkėjų sluoksnį, kurių pajamos vidutinės. Galintys sau leisti viską, vargu, ar stovės eilutėje prie pieno automato. Paprastai jiems patogiau išsirinkti brangiausią prekę prekybos centre," - sako kooperatyvo „Eko tikslas" direktorius M. Petkevičius, prisimindamas, kad prie pieno automatų buvo vykdomos ir reklamos akcijos, dalijami lankstinukai, bukletai.

Informacija buvo platinama aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose, pašto dėžutėse. Ūkininkas L. Valikonis nuolatiniams pirkėjams buvo pagaminęs net specialias nuolaidų kortelės, tačiau situacijos tai neišgelbėjo.

Kur vieniems nesiseka, visuomet laimi kiti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naujų prašymų atgaivinti pieno pilstymo automatais paslaugą nėra gavusi, tad atkaklūs trakiškiai kol kas vieninteliai šio verslo virtuozai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai