Rinka
Aktualu: lietuviškų grūdų eksportas ir kainos
2015-09-09

Kaunas. Pastarosiomis dienomis pasibaigusi javapjūtė sukėlė pranešimų bangą žiniasklaidoje apie rekordinius derlius, uždarytus lietuviškiems kviečiams vartus į Iraną, grūdų ir miltinių gaminių kainų žirkles. Situaciją analizuoja ir komentuoja rinkos žinovai.

Išties šiemet Lietuvoje prikulta rekordiškai daug grūdų: negalutiniais duomenimis vien tik kviečių daugiau kaip 4 mln. tonų, o bendras visu augalų derlius (įskaitant ankštinius javus ir rapsus) gali perkopti ir 6 mln. tonų. Tačiau geri derliai užderėjo ir kitose šalys. Tai šiek tiek keičia ir lietuviškų grūdų eksporto kryptis.

Jau prieš geras dvi savaites iš Klaipėdos į Saudo Arabiją iškeliavo pirmasis šiųmetis kviečių derliaus laivas „Sudety" su 63 tūkst. t kroviniu.

Pirmasis iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega" prieš dvi savaitės su lietuviškais kviečiais išplaukė laivas „Sudety"

Šiuo metu grūdų eksportas įgauna pagreitį: Klaipėdos uoste kraunamas apie 60 tūkst. tonų talpos laivas „Mighty Michalis", lietuviškus grūdus išplukdys į Saudo Arabiją, kitas bebaigiamas krauti laivas „Antigoni" panašų kiekį lietuviškų grūdų gabens į Iraną. Šiandien Klaipėdoje laukiama laivo „Despina", kuris 60 tūkst. t kviečių išplukdys taip pat į Saudo Arabiją.

Kaimyninių šalių uostose laivų srautas irgi auga. Beje, lietuviški kviečiai randa kelią į užsienio rinkas ir iš šių uostų. Rygos uoste kraunamas apie 60 tūkst. t laivas „White Hawk" gabens lietuviškus kviečius į Saudo Arabiją. Be didelių „Panamax" tipo laivų, yra kraunami ir keli 25-30 tūkst. t laivai su geresnės kokybės grūdais į Ispaniją. Šią savaitę laukiama atplaukiant laivo, kuris išplukdys apie 60 tūkst. t šiųmečio miežių derliaus.

„Nėra taip, kad grūdų nėra kam parduoti. Kad Iranas pirks mažiau kviečių žinojome ir anksčiau, bet tai nereiškia, kad visiškai nepirks. Be to, mūsų produkcija randa pirkėją ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, Nigerijoje, Mozambike ar kitose Afrikos šalyse", - pranešimus apie sumažėjusį Irano poreikį grūdams komentuoja „Linas Agro" Baltijos grūdų prekybos skyriaus vadovas Dainius Pilkauskas. Trejus metus iš eilės didžioji dalis II klasės kviečių buvo eksportuojama į Iraną, kasmet buvo išgabenama apie 0,5-0,6 mln. tonų.

Pasak D. Pilkausko, aukštos kokybės grūdus perka ispanai. Beje, šiemet orai leido nuimti kviečius itin palankiomis sąlygomis, todėl pašarinių grūdų nėra labai daug, o ir jie atitinka žemos klasės maistinių grūdų kokybės rodiklius. Tokios vertės kviečiai paklausūs Šiaures Afrikos šalyse. D. Pilkauskas pastebi, kad šiemet daugiau nei paprastai yra žemesnio baltymingumo kviečių.

„Kai kalbame apie grūdus, prekyba jais ir kainas, negalime remtis vien Lietuvoje užauginamų grūdų kiekiais", - pastebi brokerinės kompanijos „Skovs Korn Baltic" direktorius Dalius Keblikas. Jo teigimu, per pastaruosius 10 metų Baltijos šalyse užauginti kviečiai keliaudavo į įvairias šalis (jų jau yra daugiau kaip 50).

„Grūdus tikrai bus kam parduoti ir šiemet. Kadangi, naujo sezono grūdai mūsų regione yra labai įvairios kokybės, tad ir eksporto kryptys, palyginti su praėjusiais metais, neabejotinai keisis", - teigia D. Keblikas.

Jau dabar yra kraunami žemesnio baltymingumo kviečiai iš Latvijos į Alžyrą. Į Alžyrą, Maroką jau yra parduota daugiau kaip 0,5 mln. t Baltijos šalyse užaugintų kviečių.

„Žinoma, didžioji dalis įprasto 12,5 proc. baltymingumo kviečių iškeliaus į beveik tradicinėmis tapusias eksporto rinkas: Saudo Arabiją, Turkiją, Vakarų ir Pietų Afrikos šalis, na ir be abejo, į Iraną. Šiuo metu  parduota apie 200 tūkst. t lietuviškų kviečių, kurių galutinė stotelė bus Iranas", - neigia pranešimus, kad Iranui visiškai nereikia importinių grūdų D. Keblikas. Jo nuomone, aukštesnės kokybės kviečiai (13,5 proc. ir didesnio baltymingumo) keliaus į Ispaniją, taip pat į Turkiją, Egiptą ir kai kurias Afrikos šalis.

Skaičiuojama, kad bendras grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiemet augs ir sieks apie 3,5 mln. t. Per 2014 m. laivais išgabenta 2,89 mln. t lietuviškų grūdų ir tai buvo beveik 28 proc. daugiau negu 2013-aisiais. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega" yra pasiruošusi perkauti apie 1,5 mln. t eksportinių grūdų, pernai jų krauta per 1 mln. t

Kiekis ir kokybė

Vien tik Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) šiemet bus prikulta beveik 2 mln. t kviečių daugiau negu pernai (2014 m derlius buvo apie 5 mln. t, šiemet greičiausiai gali viršyti 7 mln. t). „Bendras visų grūdų derlius Baltijos šalyse bus artimas 10 mln. t ir tai bus tikrai naujas rekordas, o kartu ir iššūkis „suvaldyti" tokį kiekį", - pabrėžia D. Keblikas.

Pasak jo, šiųmečių kviečių kokybė labai įvairi: Lietuvoje didžioji dalis kviečių atitinka maistiniams kviečiams keliamus reikalavimus, t. y. natūrinis svoris yra 77 kghl ir daugiau, kritimo skaičius 250 s ir daugiau.

„O tokius žemesnio baltymingumo (10,5-11,5 proc.) kviečius galima parduoti kaip maistinius Šiaurės Afrikos šalims (Alžyrui, Marokui, Tunisui)", - priduria D. Keblikas. Lietuvoje žemesnio baltymingumo kviečiai tikėtina sudarys apie 20 proc., įprasto 12,5 proc. baltymingumo - apie 55-60 proc., o apie 20 proc. bus 13,5 proc. ir didesnio baltymingumo kviečiai.

Latvijoje situacija yra kiek kitokia: didžioji dalis - apie 35-40 proc. - bus 10,5-11,5 proc. baltymingumo maistinių kviečių. Apie 30 proc. atitiks 12,5 proc. baltymingumo maistinių kviečių kokybės reikalavimus, didesnio kaip 13,5 proc. baltymingumo kviečių gali būti tik iki 15 proc. Be to, Latvijoje dalis kviečių bus žemesnio kritimo skaičiaus dėl lietingų orų užsitęsusios javapjūtės.

Estijoje, kurioje šiais metais kviečių irgi bus rekordiškai daug (apie 800 tūkst. t), grūdų kokybė pasiskirstys panašiai kaip ir Latvijoje, tačiau bus mažesnė dalis 12-12,5 proc. baltymingumo maistinių kviečių ir daugiau vadinamųjų „tikrų" pašarinių dėl žemo kritimo skaičiaus kviečių. Beje, Estijoje dar nenuimta apie 35 proc. kviečių derliaus.

Europos žemdirbiai šiais metais taip pat baigia nuimti ne rekordinį, bet tikrai gerą kviečių derlių. „Kokybė visose tradicinėse eksporto šalyse nepateikė didelių siurprizų ir tikrai atitinka maistiniams kviečiams keliamus reikalavimus, todėl ir konkurencija maistinių kviečiu eksporto rinkose yra didesnė", - padėtį kitose rinkose komentuoja D. Keblikas, pridurdamas, kad ir Rusija šiemet nuėmė kokybiškus kviečius ir kol kas juos sugeba pasiūlyti pigiau negu Europos Sąjungos šalys.

„Tačiau skirtumas tarp ES kviečių kainos ir Juodosios jūros (Rusija, Ukraina) regiono grūdų kainų susitraukė, o kai kuriais atvejais dėl logistikos išlaidų net ir Klaipėdoje parduodami kviečiai jau gali konkuruoti su rusiškos kilmės kviečiais", - aiškina D. Keblikas..

Pagrindo kainoms augti nėra

Apie 200 Eur/t ir daugiau šių metų pradžioje „Euronext MATIF" biržoje vyravusios grūdų kainos šiandien gerokai smuktelėjo ir dabar svyruoja apie 170 Eur/t. D. Pilkausko teigimu, grūdų augintojai nustojo pardavinėti grūdus.

„Praktiškai visas derlius jau sugulė aruoduose, kas netilpo į juos - parduota supirkėjams. Kadangi derliai didesni, supirkta, palyginti su praėjusiais metais, jau nemažai. Tačiau tie, kas tikisi stebuklų, gali nusivilti, nes pagrindo kainoms augti nėra, turint omenyje, gerus derlius Juodosios jūros šalyse, kur 1 t kviečių kaina svyruoja apie 175-180 JAV dolerių", - svarsto D. Pilkauskas.

D. Keblikas pabrėžia, kad Europos prekiautojai grūdais neabejotinai žiūri į šiuo metu gana stabilias Juodosios jūros regiono pakrautų į laivą maistinių kviečių kainą - apie 180 JAV dolerių/t. Tokia kaina laikosi jau 4-5 savaites. „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl prancūziški kviečiai „Euronext" biržoje atpigo iki 165-170 Eur/t. Tačiau net ir esant tokiai biržos kainai, jie negali konkuruoti su rusiškų kviečių, kurie daugiausia eksportuojami į Egiptą, kaina (180 JAV dolerių/t), - kainų kritimo priežastis nurodo D. Keblikas. - Beje, paskutinį konkursą praėjusią savaitę pardavimui į Egiptą vėl laimėjo rusiškos kilmės kviečiai, todėl yra daug prielaidų, kad jeigu JAV žemės ūkio departamento ataskaita šį penktadienį nepateiks kokių nors siurprizų, „Euronext MATIF" 2 kviečiai vėl gali priartėti prie 160 Eur/t, o gal net ir mažesnės kainos".

Jo nuomone, vargu, ar tai turės esminės įtakos tradicinių 12,5 proc. lietuviškų kviečių kainai artimiausiu laiku. Nėra svarių priežasčių, kad ji būtų žemesnė kaip150 Eur/t pristatytų į Klaipėdą sąlygomis. Dėl susiklosčiusių gerų partnerystės ir pasitikėjimo santykių tarp žemdirbių ir prekybininkų išankstiniais sandoriais jau yra parduota apie 40 proc. lietuviškų kviečių.

Pasak Daliaus Kebliko, yra aišku, kad šių metų grūdų prekybos sezonas bus labai ilgas ir kaip visada kitoks nei praėjusiais metais

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai