Rinka
Agroverslo įmonės: situacija dėl grūdų derliaus per daug dramatizuojama
2017-10-12

Kaunas. Žemdirbių nuogąstavimai dėl liūčių padarytų nuostolių gali būti pernelyg sureikšminami. Taip teigia grūdų perdirbėjai ir kredito įstaigos. Bankai ir kredito unijos kol kas nesulaukė masinių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių prašymų atidėti paskolų grąžinimą, o perdirbėjai nemato reikalo panikuoti dėl grūdų stygiaus.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė teigė, kad viešai sudaryta nuomonė, esą visas grūdų derlius pražuvo, nėra teisinga.

„Sunku pasakyti, kodėl viešumoje susidarė toks vaizdas. Mes šnekamės su ūkininkais, žinome jų situaciją ir galiu teigti, kad ji nėra tragiška. Dalis ūkininkų nespėjo viso derliaus nuimti, bet didžioji dauguma žemdirbių derlių nuėmė laiku. Žinoma, yra atvejų, kai grūdai liko laukuose", - sakė D. Ruščiauskienė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė teigė, kad didžioji dauguma žemdirbių derlių nuėmė laiku

Ji teigė, kad grūdų supirkėjai neskuba bausti ūkininkų, kurie nevykdo grūdų pardavimo sutarčių. „Kiekvienas atvejis yra vertinamas atskirai, kai susėda ir tariasi abi pusės. Kaip minėjau, tikrai nedaug atvejų, kai prarastas visas derlius. Kita vertus, perdirbėjai negyvena iš surinktų baudų, bet patys taip pat turi vykdyti įsipareigojimus dėl grūdų tiekimo ir neturi atskiro krepšelio, iš kur galėtų apmokėti baudas dėl sutarčių nevykdymo", - teigė D. Ruščiauskienė.

Anot jos, šiemet daugiausia grūdų iš Lietuvos iškeliaus į Saudo Arabiją ir Pietų Afriką.

Kredito unijos stebi situaciją

Asociacijos "Lietuvos kredito unijos" (ALKU) valdybos pirmininko Ramūno Stonkaus teigimu, kol kas tik pavieniai ūkininkai kreipėsi į kredito unijas dėl prašymų atidėti paskolų grąžinimą.

„Situacija visoje Lietuvoje labai skirtinga. Kai kuriuose rajonuose ūkininkai smarkiai nukentėjo, o kitur problemos iš vis nėra. Kol kas sulaukėme tik pavienių ūkininkų iš Ukmergės, Panevėžio rajonų prašymų atidėti paskolų mokėjimą.

Didelė ūkininkų dalis patys yra kredito unijų steigėjai, vadovai. Kredito unijos jau sutarė, kad ūkininkams šioje situacijoje padės pratęsdamos mokėjimo grafikus, nukeldamos paskolų grąžinimą į kitų metų rudenį. Negalime leisti ūkininkams nemokėti palūkanų, tačiau pačios paskolos grąžinimo grafikas yra sutarties dalykas, kurį galima koreguoti", - teigė R. Stonkus.

Jis perspėjo kredito unijose paskolas turinčius ūkininkus nedelsti pranešti apie negalėjimą mokėti paskolos. „Jei tik matote, kad šiemet nepavyks laiku mokėti paskolos, iš karto kreipkitės į uniją ir su jos vadovais ieškokite bendro sprendimo. Jei apie bėdas pranešite po to, kai keletą mėnesių vėluosite grąžinti paskolą, jau kils problemų", - atkreipė dėmesį R. Stonkus.

Jis pažymėjo žemės ūkio sektoriaus svarbą kredito unijoms. „Iš maždaug 240 mln. išduotų paskolų portfelio 50 proc. sudaro paskolos žemės ūkio verslui", - teigė R. Stonkus.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigė, kad klientai turi kreiptis į savo kredito įstaigą, konsultuotis ir rasti abipusiai tinkamus sprendimus.

„Kiekvienas atvejis yra individualus - paskolų ėmimo sąlygos, galimas jų lankstumas, įsipareigojimai - skirtingi, todėl kiekviena situacija turi būti įvertinta atskirai. Tai, be abejonės, būtina ir reikalinga. Prireikus bankai kartu su klientu ieško sprendimų, kokiomis sąlygomis galima būtų atidėti kredito mokėjimus, pataria, kaip teisingai planuoti pinigų srautus. Bankai suinteresuoti ekonomikos augimu, o užtikrintumas žemės ūkio sektoriuje nuo to neatsiejamas", - sakė M. Zalatorius.

Agroverslo įmonės pasirengusios tartis

„Linas Agro" prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas teigė, kad apie 10-15 proc. ūkininkų gali atsidurti situacijoje, kai iškils sunkumų sumokėti už sėklas, trąšas, augalų apsaugos produktus.

„Mūsų žiniomis, žieminės kultūros sėkmingai nuimtos, jos kultos beveik rekordiniais kiekiais. Liūdnesnė situacija su vasarinėmis kultūromis, pavyzdžiui, pupomis.

Mūsų darbuotojai turės daug darbo aplankyti ūkius ir įvertinti liūčių padarinius bei įsitikinti, kad ūkininkai negudrauja dėl patirtų nuostolių. Mums tikrai neužteks pažymų apie meteorologines sąlygas.

Buvo pasigirdę raginimų nurašyti dėl liūčių patirtus nuostolius. Tikrai to nedarysime. Žemės ūkis yra verslas. Viską, ką mes galėsime pasiūlyti tikrai smarkiai nukentėjusiems ūkininkams, atidėti mokėjimus iki kitų metų. Nenorime prarasti klientų, todėl tarsimės su jais", - teigė D. Pilkauskas.

„Linas Agro" prekybos direktorius Baltijos šalims D. Pilkauskas mano,  kad nedaug ūkininkų patirs sunkumų atsiskaitydami už trąšas, sėklas.

„Esant nesklandumams (pavyzdžiui, klientams negalint laiku įvykdyti įsipareigojimus dėl objektyvių priežasčių), bendrovė vertina kiekvieną konkretų atvejį ir geranoriškai kartu su žemdirbiais ieško optimaliausių problemų sprendimų būdų", - teigė „Agrokoncerno" direktorius Egdaras Šakys patikinęs, kad bendrovė gerbia ir vertina visus savo klientus bei partnerius.

Nuostoliai vis dar tikslinami

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verlso centro leidinys „Agrorinka" paskelbė, kad dėl lietingų orų žemdirbiai, rugsėjo 15 dienos duomenimis, buvo nukūlę 76,7 proc. javų pasėlių - 19,4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu. Daugiausia - 92,5 proc. - nukulta rugių (5,6 proc. mažiau), kviečių - 90,5 proc. (8,5 proc. mažiau), kvietrugių - 88,9 proc. (8,6 proc. mažiau), miežių - 87,5 proc. (11,1 proc. mažiau), avižų - 76,5 proc. (21,4 proc. mažiau). Rapsų nukulta 91,4 proc. - 4,5 proc. mažiau.

Tuo tarpu paskutiniais Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, ūkininkai šiemet nuims 5,488 mln. t grūdų derlių, kai pernai jis siekė 5,757 mln. tonų. Praėjusieji metai laikyti vienais prasčiausių per kelis pastaruosius sezonus.

Skelbiama, kad Lietuvos ūkininkai šiemet nuims 5,488 mln. t grūdų derlių, kai pernai jis siekė 5,757 mln. tonų

Labiausiai orai paveikė vasarinių javų derlių, mažiau nukulta miežių, kviečių, rugių. Žieminių kviečių derlius prognozuojamas 6,6 proc. didesnis nei pernai, o bendras kviečių, pagrindinės žaliavos, kiekis sieks 3,883 mln. t ir bus 1 proc. didesnis nei pernai.

Prasti orai smarkiai nepaveikė ir rapsų laukų, šios kultūros derlius šiemet bus beveik trečdaliu didesnis nei pernai. Tiesa, augimas fiksuojamas tik dėl žieminių rapsų, mat vasarinių derlius taip pat sumenko.

Žirnių ūkininkams pavyko užauginti 13 proc. daugiau, tačiau pupų derlius sumenko 86 procentais.

Baigs skaičiuoti iki lapkričio  

Žemės ūkio ministerija iki lapkričio 1 d. planuoja surinkti informaciją apie kiekvieno žemdirbio žuvusių pasėlių plotus - dėl reikalingų duomenų kreiptasi į visų rajonų savivaldybių administracijas.

Žemdirbių patirti nuostoliai dėl šių metų derliaus praradimo, pirmųjų 13 rajonų  duomenimis, vertinami 40 mln. eurų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai