manoukis new-logo.jpg
Vasario 19 d., Pirmadienis
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Globali žemės kaina per 14 metų brango po 13 proc. kasmet

2018-02-08
Globali žemės kaina per 14 metų brango po 13 proc. kasmet

Londonas. Pasaulyje žemės ūkio paskirties žemės kaina nuo 2002 metų kasmet vidutiniškai augo po 13,3 proc., bet pastaruosius 2 metus ji pabrango tik 2 procentais. Tarp analizėje vertinamų valstybių išskiriamos Lenkija ir Rumunija, kuriose žemė pabrango labiausiai.

Londone įsikūrusi „Savills World Research" tyrimų ir analizės bendrovė pateikė informaciją apie žemės ūkio paskirties žemės kainos pokyčius nuo 2002 iki 2016 metų.

Labiausiai žemės ūkio vertė išaugo per šešerius metus nuo 2002 iki 2008 m., kai  „Global Index" vidutiniškai kasmet augo po 27 procentus. Šis išskirtinis augimo tempas per kitus 6 metus sumažėjo iki 6,4 proc. per metus. Taip atsitiko dėl žemės ūkio paskirties žemės kainų sumažėjimo 2008-2009 m., ypač tai pajuto Airija ir Danija, kur pasaulinė bankų krizė sukėlė didelį kainų kritimą.

Vakarų Europos šalyse žemės kainos kito nevienodai: jos mažėjo Danijoje ir Airijoje, smarkiai augo Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje ir labai nedaug Prancūzijoje.

Vidutinis kainos augimas Vakarų Europoje nuo 2002 m. siekia 6 proc., tai yra gerokai mažiau nei užregistruotas kylančiose rinkose (20 proc.), bet panašus į Šiaurės Amerikos (8 proc.) rezultatus.     

Didžiausias kainų augimo rodiklis užfiksuotas besivystančiose Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos, Urugvajaus rinkose ir Argentinoje.  

Lenkijoje 2002 metais 1 ha žemės kainavo vidutiniškai 1233 JAV dolerius, 2008 metais - 6413 JAV dolerių, 2016 metais - 13828 JAV dolerius. Rumunijoje atitinkamai 1 ha kaina pakilo nuo 262 JAV dolerių iki 6372 JAV dolerių, Vengrijoje - nuo 387 iki 3663 JAV dolerių.

Danijoje 1 ha žemės 2002 metais kainavo 13529 JAV dolerius, 2008 metais kaina pakilo iki 47877 JAV dolerių, o 2016 metais kainavo tik 20956 JAV dolerius. Airijoje atitinkamai žemės kaina nuo 12720 JAV dolerių buvo pakilusi iki 57379 JAV dolerių, o 2016 metais nukrito iki 23976 JAV dolerių.

Vokietija žemės kaina išaugo po 2010 m., kai leista parduoti anksčiau valstybei priklausiusią žemę Rytų Vokietijoje. Ši žemė nuo 1992 m. buvo nuomojama. 2016 metais vidutiniškai 1 ha žemės Vokietijoje kainavo 24680 JAV dolerių.

Indekse vertinama 15 valstybių: Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Danija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Airija, Naujoji Zelandija, Lenkija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, JAV ir Urugvajus. Valstybių duomenys konvertuojami į JAV dolerius, dėl to gali būti tam tikrų neatitikimų dėl valiutų kursų svyravimo.

Indeksas skaičiuojamas įvertinus pasėlių/ariamosios žemės 1 ha vidutinės vertę vietos valiuta, konvertuojant ją į JAV dolerius.  

Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės vertė, JAV doleriais už 1 ha

Šalis 2002 m. 2008 m. 2016 m.

Australija

355

1219

2117

Brazilija

785

3595

3069

Urugvajus

386

1844

3557

Vengrija

387

2700

3663

Kanada

1445

3291

5295

Rumunija

262

3146

6372

Prancūzija

3641

7274

6671

Argentina

964

5367

6950

JAV

3929

6820

10106

Lenkija

1233

6413

13828

Danija

13529

47877

20956

Naujoji Zelandija

5234

22203

23340

Airija

12720

57379

23976

Vokietija

8928

14569

24680

Junginė Karalystė

7283

20005

25404

Šaltinis - „Savills World Research"

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



  • aukštaitis(37.157.149.6)
    kam taip pesimistiškai ir nepagarbiai. Kas norėjo, sugebėjo, tas nusipirko. Kas ne - tam tokia ir dalia. Visada buvo kas turėjo, o kas tik žiūrėjo. Buvo laikai, kai žadėjo, kad visi būsim lygūs, deja matot kas išėjo. Linkėjimai iš kalvio Ignoto tėvynės.
  • O(78.58.117.230)
    Panašu, kad karavanas pradės buksuoti... Karbauskio ir Maldeikienės dėka.
  • sunys loja(188.69.215.19)
    karavaqnas eina
  • to O(78.60.51.175)
    Pirmiausia gal turime giliai suvokti, kad niekas, joks Briuselis, jokia ministerija, joks teismas ar jokia kita institucija negali nuspręsti už mus pačius. Tik patys turime surasti sprendimus, kad prisiimtume atsakomybę už juos. Jokia biurokratinė mašina nedirba žmogui. Tik savo pačios labui ir tam pajungiami į ją atklydę asmenys, nors ir su geriausiais asmeniniais ketinimais. Bet kokia mašina yra tik mašina. Reikia, kad pradėtų realiai veikti savivalda.
  • to O(78.60.51.175)
    Iš tiesų, nežinau. Bet tik ne kaltinimais, kad kažkas nesustoja ir kažkam neleidžia toliau lenktyniauti. Stabdyti lenktynes turi VISI. Nes laimėtojų nėra. Lenktynių tikslas -- sukoncentruoti turtą kažkam, kuris kol kas žiūri iš tolo ir šaiposi.
  • O(78.58.117.230)
    O kaip tu sustabdysi tas žiurkių lenktynes, jei kai kurios gobšios žiurkės neturi saiko ir nežino kada gana? Kai kurios žiurkės pervargsta ir krenta lenktynių kelyje, tačiau jų vietoje atsiranda naujos žiurkės, jaunesnės, agresyvesnės, dar labiau godžios ir plėšrios
  • Išeitis(78.60.51.175)
    Išeitis tokioje situacijoje -- atrodo viena. Sustabdyti beprasmes žiurkių lenktynes. Pasitraukti iš jų. Nacionalinio,regioninio, savivaldybės masto vienybės pagrindu. Tam reikia bendruomeniškumo, bendrumo suvokimo... Bet mūsų jau net bėda nebesuvienija. O GAL GEDIMINO KALNAS APSUPTAS MINIOS SAVANORŲ SU KASTUVAIS? Juk ne veltui porinama, kad piliakalnius protėviai kepurėmis sunešė...
  • Finalas aiškus-žemė priklausys didiesiems finansams(78.60.51.175)
    Žemė brango po 13 proc. kasmet. O maisto produktų kainos? Dabar dar gali apsimokėti pirkti žemę, prijungiant prie anksčiau turėtos. Žinoma, jei planuojama, ją dirbti, ne perparduoti. Tarkime nupirkus 100 ha sklypą, už 0,5 mln eurų, sunku suskaičiuoti, kada ji atsipirks, sakykim, auginant grūdus ir rapsą. Nekalbant apie investicijas į techniką ir t.t., matant neprognozuojamas kainas. Tačiau didieliems -- investicijos į žemės pirkimą reikš tai, kad investicijoms į technologijas reikės skolintis. Ir kaskart -- vis daugiau, nes technologijos brangsta. O valdžia paskatins -- sukurdama vis naujus standartus, reikalavimus, ar klimato iššūkius.. Galų gale didžiųjų savininkai -- neamžini. O dovanojimas bus apmokestintas... Taip didieji atliks mauro darbą -- sukoncentruodami žemę, o faktiniais žemės savininkais taps didieji finansų rykliai. Kaip teisingai pasakė gerbiamas ekonomistas R. Kuodis: ir žemdirbiai įtraukiami į žiurkių lenktynes, kur nugalėtojo likimas -- irgi aiškus.. Iš esmės einama į aklavietę.
  • zeme tik(188.69.192.58)
    brangs,nes nieko nebeturim ,viskas jau pavogta ir isvogta
  • to ?(188.69.194.174)
    Lietuvoj pervertinta žemės kaina, todėl turi drastiškai mažėt jos kaina artimoje ateityje, panašiai kaip Airijoj ir Danijoj nutiko. Išloš kas laiku atsikratys žemės sklypais, ypač su prastu privažiavimu iki jų.
  • ?(90.131.37.218)
    O LT žemės ha. neturi kainos? O gal LT žemės kaina yra perdidelė,kad nedrįstama paskelbti.Matyt,kad vidut. kainuoja apie 15.000 JAV dolerių už 1 ha.
RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.