Žemės ūkio forume – ateities vizijos ir nerimas
2019-04-24

Akademija (Kauno r.). Žemės ūkis vadinamas vienu perspektyviausiu ateities ekonomikos sektorių, kuriame vešės naujausios technologijos, tačiau kol kas tai tik vizija.  

Sensoriai, telematikos ir automatizavimo sprendimai, duomenų analitika, dirbtinis intelektas leis tiksliau prognozuoti ir efektyviau valdyti žemės ūkio vertės grandinę ir tobulins jos valdymo modelius. Atsinaujinančių resursų naudojimo efektyvumas, išaugęs vartotojų dėmesys žemės ūkio produkcijos kokybei, aplinkai draugiška gamyba skatina ieškoti inovatyvių sprendimų, paslaugų bei produktų. Šie pokyčiai neišvengiamai reikalauja naujų kompetencijų, padedančių priimti naujus technologinius ir organizacinius iššūkius.

Apie tai buvo kalbama forume „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“, kuris vyko VDU Žemės ūkio akademijoje.

Pokyčius lemia naujas požiūris

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis forume sakė, kad pokyčiai žemės ūkyje yra spartūs ir nuolatiniai. „Dabar kalbame apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Žemės ūkyje tų revoliucijų buvo jau šešios ar septynios, pradedant nuo pirmosios, kai gyvuliai pakinkyti arti vagai vietoj žmogaus. Hidraulikos panaudojimas taip pat susijęs su revoliucija žemės ūkyje ir t.t.“, – sakė V. Pranckietis.

V. Pranckietis kalbėjo apie nuolatinius pokyčius žemės ūkyje

Seimo pirmininkas pastebėjo, kad pokyčius žemės ūkyje nuolat lėmė besikeičiantis požiūris. „Kai LDK kancleris Joakimas Chreptavičius grįžęs iš Prancūzijos į savo ūkį dabartinėje Baltarusijoje išdalino žemę savo darbuotojams, paprašęs jam atiduoti trečdalį derliaus, derlingumas iš karto išaugo. Visada svarbu yra bendras gėrio kūrimas“, – teigė kalbėtojas.

V. Pranckietis pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkis vis dar turi seną bėdą: šalis yra žaliavos eksportuotoja, o ją eksportuoti nenaudinga, tai nesukuria didelės pridėtinės vertės.

Kaimo įvaizdis atbaido jaunimą

Žemės ūkio ministras Giedriumi Surplys teigė, kad mūsų šalies žemė ūkis turi kelis iššūkius: kaimo vietovių gyvybingumas; konkurencingas žemės ūkis ir kaimo verslo plėtra; ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas; vietinės produkcijos vartojimas ir kaimo įvaizdis.

G. Surplys ragino ūkininkus labiau naudotis jiems siūlomomis finansinėmis galimybėmis

Ministras stebėjosi, kad, jo manymu, geros iniciatyvos nesulaukia dėmesio. „Paleidome programą „Trumposios maisto grandinės“, siūlome ūkininkams pasiimti po 120 tūkst. eurų ir prekiauti savo produkcija. Mums reikia tik 24 paraiškų, bet jų nėra. Pats asmeniškai per „Facebook“ rašau ūkininkams, ragini pasinaudoti šia galimybe. Kai kalbėjausi su Austrijos žemės ūkio ministru, jis nesuprato mūsų problemos, tas procesas pas austrus jau seniai praėjo“, – sakė G. Surplys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, kalbėdamas apie žemės ūkiui reikalingas kompetencijas, prisiminė vieno Japonijos universiteto šūkį – „Kurti charakterį ateičiai“. „Technologijos lemia daug, bet jei jos nebus sujungtos su vertybėmis, bus sudėtinga kalbėti apie pokyčius“, – sakė ministras.

A. Monkevičius svarstė, kad ateityje jaunimas rinksis tokias specialybes, kokių dabar nėra, pvz., dronų komandos psichologo.

„PwC“ Technologijų konsultacijų paslaugų grupės vadovas Audrius Leipus mano, kad ateities žemės ūkiui įtakos turės aštuonios technologijos: dirbtinis intelektas, papildyta realybė, blokų grandinė, dronai, daiktų internetas, robotika, virtuali realybė ir trimatis spausdinimas.

„Kai kurie pokyčiai jau yra dabar. Detalės jau spausdinamos trimačiais spausdintuvais, Afrikoje „Uber“ leidžia ūkininkams nuomotis traktorius su vairuotojais ar be jų“, – kalbėjo A. Leipus.

A. Leipus vardino technologijas, kurios turės didžiausią įtaką žemės ūkio ateičiai

Technologijų plėtra – naujai kartai

Tendencijų analitikas ir strategas Andrius Grigorjevas, kalbėdamas apie tai, už ką ateityje norės mokėti klientai, sakė, kad augant produktų pasiūlai, pirkėjams vis sunkiau išsirinkti. Todėl vis daugiau prasmės turi rinkodaros priemonės. Tarkime, visiems atsibodusios įvairios dietos, tačiau jas pervadinus „švariu valgymu“, atsirado nauja rinka, kuri sėkmingai vystosi. Negražiai atrodantys vaisiai, daržovės pateikiami kaip išskirtinės kokybės produktai ir jie kainuoja brangiau nei įprastiniai.   

A. Grigorjevas pažymėjo, kad žmonių poreikiai cikliškai vis keičiasi

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis taip pat pritarė, kad auga dirbtinio intelekto panaudojimas, IT technologijų poreikis. „Didelio proveržio galime sulaukti, kai plačiau bus taikomas precizinis ūkininkavimas. Tačiau dabar 55-58 metų ūkių savininkai pagamina 80 proc. žemės ūkio produkcijos, jie dažnai nemato poreikio naujoms technologijoms. Reikės 10 metų, kol ateis  nauja karta, kuri turės didesnį poreikį naudotis naujausiomis technologijomis“, – mano E. Makelis.

Diskusijos dalyviai svarstė, kaip žemės ūkį pakeis išmaniosios technologijos

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis priminė, kad ūkininkų amžius auga visoje ES ir nėra lengva rasti atsakymą, kaip tą amžių atjauninti.

Bendrovės „ART21“ direktorius ir įkūrėjas Augustas Alešiūnas sakė, kad dirbtinis intelektas neišvengiamai įsigalės, t.y., mašinos interpretuos duomenis ir priims sprendimus be žmogaus įsikišimo. „Tačiau tai nebus lengva, juk dabar ūkininkus yra sunku įtikinti net tuo, kad ūkio apskaitai naudotų programinę įrangą“, – pastebėjo jis.

Žmogaus vertė ūkyje išliks

„AUGA Group“  valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius ragino kalbėti apie tvariai pagamintą maistą. „Dabar gyvulininkystė pagamina tiek dujų, kiek visi Lietuvoje važinėjantys traktoriai. Didžiausia kvailystė yra gaminti biodyzeliną iš rapsų. Lietuvoje net 60 proc. reikalingos energijos galėtume pagaminti iš maisto atliekų“,  – problemas ir galimybes vardino K. Juščius.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė Astrida Miceikienė pažymėjo, kad bioekonomika taps itin svarbia sritimi. „Kitame finansavimo laikotarpyje  bioekonomikos tyrimams numatyta 10 mlrd. eurų“, – sakė ji.

E. Makelis kalbėjo, kad nepaisant visų technologijų, žemės ūkyje išliks svarbus žmogus, kuris mokės dirbti su technologijomis, bet ir turės tam tikras vertybes. K. Juščius mano, kad ateityje vis labiau bus reikalingi ūkių vadovai, kurie išmanys, kaip valdyti ūkį, pasitelkiant technologijas ir reikalingus specialistus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks Jūsų pomėgis laisvalaikiu?
Orai