Renginiai
Žemės ūkio bendrovių asociacija pažymi veiklos 25-metį
2017-06-30

Vilnius. „Stambių ūkių reikšmė turi būti vertinama pagal jų modernumą, sukurtų darbo vietų skaičių, žmonėms sudarytas galimybes gauti pakankamai darbo pajamų, užtikrintas socialines garantijas, o ne vien pagal naudojamos žemės plotus. Pažangių ūkių veiklos tęstinumui turi būti garantijos naudoti tą žemę, kurią jie daug metų naudojo ir į ją investavo", - sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis minint asociacijos 25 metų sukaktį.

Jubiliejinis renginys, skirtas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) sukakčiai, surengtas penktadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

LŽŪBA prezidentas P. Puskunigis savo pranešime priminė asociacijos įkūrimo pradžią - 1992 m. birželio 30-osios bendrovių atstovų susirinkimą, įvykusį kukliuose Bukonių žemės ūkio bendrovės kultūros namuose, ir sprendimą įsteigti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją. Prisiminti ir Anapilin išėję aktyvūs asociacijos veikėjai, darbuotojai: Virmantas Velikonis, Alfonsas Giedraitis, Algirdas Ražauskas, Medardas Grigaliūnas ir kt. Jų atminimas pagerbtas tylos minute.

Pasveikino premjeras

Pasveikinti LŽŪBA penktadienį į Nacionalinį dramos teatrą rinkosi Prezidentūros, Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovai, politikai, žemdirbių organizacijų ir mokslo įstaigų vadovai.

Premjeras S. Skvernelis asociacijai linkėjo daugiau optimizmo, būti proaktyviems siūlytojams, turėti tvirtus argumentus, susitelkti bei žiūrėti į priekį

Sveikindamas LŽŪBA su veiklos jubiliejumi premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad laikotarpis, kurį nuo nepriklausomybės atkūrimo teko praeiti šiam sektoriui - nebuvo lengvas, tačiau dabar žemės ūkio bendrovės yra tvirtai užėmusios savo nišą, o šis sektorius generuoja nemažą BVP dalį, pildo biudžetą ir kuria darbo vietas kaime.

„Ko gero ne per drąsu būtų sakyti tai yra vienas iš pagrindinių ramsčių palaikantis kaimo gyvybingumą. Jūsų ekonominis gyvybingumas, potencialas, jo išnaudojimas tikrai yra labai svarbus valstybei. Jis svarbus ir sektoriaus, ir paties kaimo išlikimo klausimuose" - sakė premjeras.

Kalbėdamas susirinkusiems S. Skvernelis palietė ir šių dienų aktualijas, planuojamą mokesčių pertvarką. Pasak premjero, šių metų bandymas kitaip formuoti biudžetą nesuteikia niekam teisės teigti, jog permainos turi būti, bet „mūsų nelieskite". „Tikrai dabar nėra lengvas laikotarpis. Tikrai žinau, kad nėra labai džiugios naujienos kalbant apie pokyčius, kurie gali būti žemės ūkyje, ypač susiję su mokestine politika. Tačiau nereikia bijoti diskutuoti - Vyriausybė yra atvira dialogui", - kalbėtis kvietė premjeras, žadėdamas, kad nebus daromi kardinalūs sprendimai nepasitarus ir neįvertinus pasekmių.

S. Skvernelio teigimu, Vyriausybė yra užsibrėžusi ambicingą tikslą ir bus siekiama, kad tiesioginės išmokos Lietuvoje pasiektų ES senųjų šalių narių lygį. Tačiau, anot ministro pirmininko, tai - ateitis. „Kartu mes tikrai galime padaryti tuos neišvengiamus darbus, kuriuos reikia padaryti valstybėje", - sveikindamas LŽŪBA sakė ministras pirmininkas.

Dialogo svarbą akcentavo ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Anot jo, tai ypač svarbu šiandieninėje situacijoje. „Galiu pažadėti, kad niekada nesislėpsiu, nebandysiu išvengti diskusijų ir kontakto. Nesakau, kad mūsų nuomonė visada sutaps. Diskutuosime ir ieškosime geriausių sprendimų. Jūs esate žemės ūkio flagmanai kalbant apie gamybą, kalbant apie naujausias technologijas. Tikimės, kad vienam hektarui pagamintą bendrąją žemės ūkio produkciją pirmiausiai kelsime jūsų dėka", - sakė žemės ūkio ministras.

Jo teigimu, žemės ūkio įmonių indėlis akivaizdus ir žvelgiant į fantastiškus Lietuvos laukus, kurie kaip niekada sparčiai keitėsi per pastaruosius 25 metus. „Tas indėlis yra didžiulis ir to niekas nekvestionuoja. Kaip žemės ūkio ministras, kai tenka kalbėti apie žemės ūkio pažangą, visų pirma pateikiu žemės ūkio įmonių ir stambiausių ūkininkų rezultatus", - kalbėjo B. Markauskas, išsakydamas viltį, kad ir toliau bendravimas su LŽŪBA bus garbingas bei teisingas.

Bendrovės užtikrina kaimo gyvybingumą

Apžvelgdamas ketvirčio amžiaus LŽŪBA veiklą, P. Puskunigis prisiminė įvairius bendrovių gyvavimo etapus: buvo ir nuosmukio ir pakilimo, priešiškumo ir nepalankios aplinkos. Baigus turto šalyje buvo 4 804 bendrovės arba tik 53 proc. suformuotų gamybinių komplektų. Po 2000 metų bendrovių skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, o nuo 2006 m. bendrovių skaičius ėmė didėti. Dabar jų iš viso yra apie 1 tūkst.

Dabar bendrovės naudoja apie 400 tūkst. ha žemės (iš beveik 2,9 mln. ha), o tai sudaro tik 13,7 proc. visų ūkių ploto. „Tačiau skleidžiama visiška netiesa, kad bendrovės užvaldžiusios žemes, todėl negali plėtotis ūkininkų ūkiai. Ir tai toleruojama aukščiausiose institucijose, neprimenant, kad bendrovių naudojamos žemės 1 proc. duoda 2 ir daugiau proc. visos šalies ūkių sukuriamos produkcijos. Neprimenama, kad vienam bendrovių darbuotojui tenka tik 28 ha, kurie jam per metus garantuoja 7 243 eurus darbo pajamų ir socialinį draudimą, kad valstybės ir savivaldybių biudžetams nuo kiekvieno hektaro sumoka daugiau kaip po 120 eurų ir kt.", - pabrėžė P. Puskunigis.

Bendrovės po 25 metų

Anot LŽŪBA prezidento, praėjus 25 metams, galime konstatuoti, kad išlikusios žemės ūkio bendrovės išsilaikė vadovų ir žmonių susitelkimo dėka, išsaugojo kaimo vietovių gyvybingumą ir bendruomeniškumą bei žemdirbystės tradicijas, per dešimtmečius sukurtą turtą, galintį žmonėms duoti naudos.

LŽŪBA prezidentas P. Puskunigis savo pranešime teigė, kad nuomonių apie bendroves esama įvairių, tačiau faktai rodo, kad jos plečia veiklą ir tobulėja.

Bendrovių ekonomikos variklis buvo ir yra gamyba, todėl bendrovės - stabili ir auganti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus dalis. Bendrovių pagamintos produkcijos dalis visų ūkių produkcijos struktūroje padidėjo nuo 20 proc. (2000 m.) iki 28 procentų.

„Bendrovės nei ūkių skaičiumi, nei naudojamos žemės plotu, nei jose dirbančių žmonių skaičiumi nėra dominuojanti ūkininkavimo forma Lietuvoje. Visų tipų bendrovės naudoja apie 13 proc. žemės, kurios 76 proc. nuomojama iš savininkų ir iš valstybės. Tačiau jos pagamina beveik 30 proc. šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos, o prekinės - daugiau kaip 35 proc. Bendrovės sumoka kelis kartus daugiau mokesčių ir įmokų nei kiti žemės naudotojai. Tam jos turi skirti beveik pusę paramos, kurią gauna pajamoms palaikyti", - sakė P. Puskunigis.

Kol vieni kovoja, kiti slepiasi po medžiais

Asociacijai priklauso 215 narių, iš jų 49 ūkininkai. Vidutinis LŽŪBA nario deklaruotas naudojamos (savos ir nuomojamos) žemės plotas - apie 1000 ha. Asociacijos nariams priklauso apie 2/3 juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto bei apie 2/3 galvijų.

LŽŪBA svarbiausi tikslai buvo ir liko tie patys: išreikšti, atstovauti ir ginti savo narių interesus valstybės institucijose, žemdirbių savivaldos organizacijose; siekti, kad būtų sudaryta palanki ir teisinga ekonominė, teisinė, finansinė bei socialinė aplinka ne tik bendrovėms, bet ir apskritai žemės ūkio verslui rinkos ekonomikos sąlygomis.

P. Puskunigis apgailestavo, kad dalis žemdirbių vis dar nesuvokia, kad jėga - vienybėje. Nemažai jų „stovi po medžiu", bet mielai naudojasi asocijuotų narių pasiekimais, iškovotomis pozicijomis, manydami, kad yra „gudresni". Pagrindine narystės savivaldos organizacijose paskata turi tapti ne tai, ko ir kiek už buvimą nariu šiandien gaunama, bet galimybė solidarumu ir vienybe siekti bendrų rezultatų.

Veiklos pliusai ir minusai

P. Puskunigis savo pranešime išskyrė keletą bendrovių veiklos pliusų ir minusų bei nuostatų ateičiai.

Kaip teigiamą dalyką jis nurodė tai, kad vidutiniškai vienoje bendrovėje, kuri dirba apie 900 ha žemės, darbo turi 31 darbuotojas. Per pastaruosius metus jų nesumažėjo. Tai lėmė daugelio bendrovių išsaugota gyvulininkystės šaka.

Modernėjant gamybai bendrovėse vis daugiau įsidarbina jaunų aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Kad jie būtų suinteresuoti dirbti ir gyventi kaime, darbuotojų pajamoms lėšų skiriama daugiau, nors bendrovių pajamos iš veiklos ir paramos sumažėjo.

Nacionaliniame dramos teatre susirinkę žemės ūkio bendrovių atstovai skaičiavo, kad 25-erius metus galima prilyginti vienos kartos darbingiausių metų laikotarpiui

Nors gamybinio potencialo (turto, nuosavo kapitalo) augimo tempai ir sumažėjo, tačiau per ketverius metus, skaičiuojant 1 hektarui, materialaus turto vertė padidėjo 26,9 proc., nuosavo įstatinio pagrindinio kapitalo - 24,5 proc.

Per paskutiniuosius 5 metus bendrovės didino gamybą: grūdų - 2 kartus, rapsų - 15 proc., mėsos - 35 proc., pieno - 33 proc. Bendroji žemės ūkio produkcija išaugo beveik 39 proc.

Neigiama yra tai, kad bendrovės, palyginti su kitais ūkiais, išlaikė aukštesnius pajamingumo rodiklius, tačiau jie yra mažėjantys ir tai tęsiasi jau keletą metų iš eilės. Pelningumas iš realizacijos 2016 m. buvo tik 1,8 proc. Tokio žemo pelningumo bendrovių veiklos istorijoje dar nebuvo. Tai ypač grėsminga turint omeny valdžios planus padidinti apmokestinimą iki 15 procentų.

Sveikinimai plaukė ir iš kolegų - Latvijos žemės ūkio bendrovių asociacijos bei kooperatyvų atstovų

Per tris metus sumažėjo pagrindinių prekinės produkcijos rūšių kainos ir pajamos už produkcijos vienetą: grūdų - 19 proc., rapsų - 24, galvijų - 20, pieno - 16 proc.

Realizuotos produkcijos pelningumas 2012 metais siekė 21,2 proc., 2015 m. - 5,3 proc., 2016 m. - 1,8 proc. Pelnas iš realizacijos, skaičiuojant 1 hektarui, sumažėjo iki 25 eurų.

Kadangi išmokos bendrovių pajamose tesudaro vos šiek tiek daugiau kaip 11 proc., tai jos padėties nepagerino, nes skaičiuojant nuo pajamų su išmokomis, ta dalis, kuri lieka bendrovėse (t. y. darbo apmokėjimas plius pelnas), per paskutinius trejus metus nuosekliai mažėjo. Per ketverius metus 13 proc. padidėjo išlaidos mokesčiams ir įmokoms.

Politikai džiaugėsi LŽŪBA ištverme ir gebėjimu telkti bendraminčius, tačiau tuo pačiu ragino ir toliau stiprinti savo derybines galias

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai