Renginiai
Žemė ir dar kartą žemė (Fotogalerija)
2013-12-06

Vilnius. Žemė, o ne finansinė parama, mokesčiai, gamybos efektyvumas ar inovacijos yra pagrindinis klausimas, kuris šiandien domina žemės ūkio bendroves. Žemė - pagrindinė agrarinio sektoriaus gamybos priemonė, nebus žemės - nereikės ir paramos.

Šiandien Vilniuje pasibaigė trijų dienų Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) metinė konferencija. LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis renginio išvakarėse prognozavo: „Triukšmingiausia, manau, bus žemės tema". Konferencija praėjo be triukšmo, tačiau žemės tema buvo gvildenama vos ne po kiekvieno pranešimo.

Vienas iš klausimų - perkamos žemės ploto ribojimas, kai vienam asmeniui leidžiama iš valstybės pirkti iki 300 ha, o iš viso įsigyti ne daugiau kaip 500 ha? Kas laukia tų bendrovių ir ūkininkų, moderniai ūkininkaujančių 1000, 2000 ha žemėje?

3 Paragrafas delaval

Ar stambiems ūkiams teks susimažinti?

Konferencijoje pateiktais duomenimis, 2013 m. Lietuvoje yra 487 ūkiai, nuosavybės teise valdantys daugiau kaip 500 ha, iš jų 263 ūkininkai ir 224 bendrovės. Jie naudoja 518 tūkst. ha arba 18,5 proc. viso deklaruoto ploto (2 mln. 803 tūkst. ha). Jeigu jų naudojamą žemę valstybė apribotų 500 ha, jiems reikėtų susimažinti plotus daugiau nei pusiau (53 proc.).

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius ramino konferencijos dalyvius, kad Žemės ūkio paskirties žemės laikinojo įsigijimo įstatyme įrašyta sąvoka „įsigyti", o ne „turėti", vadinasi, apribojimai taikomi žemės įsigijimui. Jei asmuo jau turi įsigijęs didžiausią leistiną plotą ar jį viršija, tai papildomai jis negalės žemės pirkti. Tačiau tai, kas jau yra nupirkta, jokiu būdu nebus traktuojama kaip įstatymo pažeidimas.

Dar vienas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį A. Petkevičius, yra tai, kad valstybinės ir privačios žemės įsigijimui taikomi skirtingi ribojimo kriterijai. Iš valstybės perkamos žemės plotui apskaičiuoti taikomas suminis skaičiavimas - asmeniui iš valstybės įsigijus iš viso 300 ha, daugiau pirkti jam neleidžiama (jei asmuo parduos įsigytą valstybinę žemę, daugiau dėl žemės į valstybę kreiptis negalės). Perkamos privačios žemės plotui apskaičiuoti taikomas momentinis skaičiavimas: žemdirbys gali žemę iš privačių asmenų pirkti, parduoti, vėl pirkti, tik kad bendras plotas neviršytų 500 ha.

Daug klausimų žemdirbiams kyla dėl susijusių asmenų sąvokos, įtvirtintos minėtame įstatyme. Šeimoje susiję asmenys yra sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai. Tad 300 ir 500 ha ribojimas taikomas visai šeimai, o ne kiekvienam iš jų atskirai. Painiau yra su įmonių akcijomis. Pavyzdžiui, jei asmuo valdo daugiau kaip 50 proc. bendrovės akcijų, jis laikomas susijusiu su bendrove, todėl jo ir bendrovės žemei taikomas 300 ir 500 ha ribojimas, nė vienas iš jų papildomai žemės negalės įsigyti. Įstatymas nevaržo kapitalo judėjimo, o tik riboja žemės sandorius, todėl asmenims nėra draudžiama pirkti ir parduoti akcijas.

LŽŪBA prezidentas pristato žemės klausimą

Diskusijų metu vėl iškilo klausimas - koks tikslas riboti nuosavybės teise  įsigyjamos žemės plotą? Ar žemės koncentracija tikrai pavojinga? Bendrovių vadovai, beje, kaip ir ūkininkai, abejoja, kad ribojimais pavyks užkirsti kelią spekuliacijoms.

LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis įsitikinęs, kad asmenys, naudojantys daugiau kaip 500 ha, žeme nespekuliuoja, o ją dirba. Todėl valstybė turi sudaryti sąlygas ūkiams, kurie jau daugelį metų naudoja daugiau kaip 500 ha žemės, turi tinkamą gamybinį potencialą, yra pasiekę efektyvias gamybos apimtis, stabilų darbo vietų skaičių, tęsti veiklą.

Bendrovių vadovai pateikė A. Petkevičiui klausimų dėl valstybinės žemės nuomos, pirmumo įsigyti parduodamą žemę, neįteisintos asmeninio ūkio žemės ir problemų siekiant šią žemę „įdarbinti".

Bendrovės ir ūkininkai siekia kuo didesnės žemės nuosavybės. J. Kraujelis žemdirbio nuomininko statusą įvardijo kaip agrarinio sektoriaus grėsmę. „Apie 80 proc. Lietuvoje naudojamos žemės yra nuomojama. Nuomos dalykai nereglamentuojami, todėl žemės savininkas visada teisus. Nuomos kaina didėja ir yra orientuota į naudotojo gaunamas išmokas, o ne į savininko patirtas išlaidas turimai žemei. Žemdirbys nuomininkas neturi garantijų ir stimulo investicijoms žemei gerinti", - aiškino LŽŪBA prezidentas.

Konferencijos metu buvo aptariamos pačios įvairiausios temos: nuo mokesčių administravimo iki finansinės paramos 2014-2020 m., nuo melioracijos iki pieno produkcijos tyrimų, pristatytos rinkos tendencijos, žemės ūkio subjektų kreditavimo galimybės ir t. t. Iš viso perskaityta daugiau kaip dvi dešimtys pranešimų.

Mokslas per lėtai gręžiasi į žemdirbį

Ypatingas dėmesį savo metinėje konferencijoje LŽŪBA skyrė agrarinių mokslų, studijų ir praktikos sąveikai. Pokalbyje šia tema dalyvavo pagrindinių mokslo ir mokymo įstaigų, tarp jų Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovai. Susidomėjimą šia tema parodė ir atvykęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Į LŽŪBA prezidento J. Kraujelio iškeltą klausimą, ką mokslo žmonės mano apie mokslų, studijų ir žemdirbių sąveikos galimybes, LAMMC vadovas prof. Z. Dabkevičius atsakė vienu žodžiu - bendraukime. Kitiems svečiams beliko įvardyti, kas trukdo bendravimui.

ASU rektorius prof. A. Maziliauskas perspektyvas sieja su inovacijų partnerystės programa, kuri skatina mokslo ir praktikos suartėjimą, kartu apgailestavo, kad dabartinė sistema labiau skatina mokslininkus publikuoti savo darbus užsienyje, o ne vykdyti mokslinius tyrimus, kurie reikalingi tiesiogiai žemdirbiams. Tam pritarė ir žemės ūkio ministras V. Jukna, nuogąstavęs, kad sunkiai sekasi įtikinti Lietuvos mokslo tarybą orientuoti mokslinį potencialą į taikomuosius tyrimus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai