Renginiai
„Žemdirbio vasaroje“ - pamąstymai apie laukiančius pokyčius
2017-06-22

Akademija (Kauno r.). Žemdirbio sėkmę ateityje lems nauji sprendimai, nestandartinis mąstymas ir alternatyvi veikla. Nuolatiniais jo palydovais išliks besikeičiantis klimatas, rinka ir technologijos. Įtaką ūkininkavimui darys ir politikų sprendimai. Apie šiuos ir kitus žemės ūkio laukiančius pokyčius kalbėta „Žemdirbio vasaroje".

„Žemdirbio vasara" - tradicinis Aleksandro Stulginskio universitete organizuojamas renginys. Šiemet ši mokslinė-praktinė konferencija buvo skirta inovatyvioms ūkininkavimo technologijoms, užtikrinančioms agroekosistemų tvarumą.

Kaip sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė, pasėlius Lietuvoje kasmet deklaruoja apie 130 tūkst. pareiškėjų, tiesa, šiemet jų gali būti keliais tūkstančiais mažiau. Kasmet atrandama naujų žemės plotų - šiemet deklaruota beveik 50 tūkst. ha daugiau negu pernai: žmonės imasi dirbti įvairiausią žemę, investuoja į ją, prikeldami žemės ūkio gamybai.

Tradicinį renginį „Žemdirbio vasara" atidarė (iš kairės) ASU Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė, LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius ir ASU Agronomijos fakulteto dekanė Aušra Blinstrubienė

Deklaravimo duomenimis, augalininkyste verčiasi 78 tūkst. valdų savininkų, grynąją gyvulininkystę plėtoja 12 tūkst., mišrių ūkių - 27 tūkst., kita veikla verčiasi 59 tūkst. pareiškėjų. Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kontekste daliai augalininkystės krypties ūkių atsinaujinti ir modernizuotis šiuo metu neįmanoma, nes prioritetai teikiami gyvulininkystei ir kitoms sritims.

Konferencijos pranešimai sudomino mokslininkus, ūkininkus, konsultantus, agrofirmų darbuotojus ir studentus

Labai svarbus rodiklis yra ūkio dydis. Ūkiai iki 10 ha sudaro didžiausią dalį (jų yra arti 100 tūkst.), o ūkių, deklaruojančių daugiau kaip 100 ha, pernai buvo 5 360. Ūkininkų iki 40 metų amžiaus skaičius beveik nekinta, palyginti stabili ir 40-60 metų amžiaus grupė, o sparčiausiai mažėjanti yra vyresnių kaip 60 metų ūkininkų grupė.

Kam perduoti ūkį

„Greičiausiai nedideli ūkiai arba ūkiai, kurie neturi paveldėtojo, spręs ūkio pardavimo klausimą. Iš užsienio šalių patirties žinau, kad konsultantai nemažai dirba ūkių perdavimo ir pardavimo srityje, bet politiniame kontekste kitų šalių žemdirbiai turi didesnį pasirinkimą perduodami ūkius kitiems valdytojams. Tai nebūtinai turi būti šeimos paveldėtojas, gali ūkį įsigyti specialius mokymus išėjęs ir atitinkamai pasiruošęs žmogus. Yra fondas, kuris padeda jaunam, pinigų neturinčiam žmogui ūkį nupirkti", - kitų šalių patirtimi dalijosi G. Butkienė.

Pasak jos, scenarijai yra du: smulkieji ar paveldėtojų neturintys ūkiai jungiasi prie stambių arba padedant valstybei tokiam ūkiui randamas potencialus naujas savininkas. Pastarasis modelis veikia Prancūzijoje: taip išlaikoma ūkių struktūra ir skaičius, daugiau žmonių lieka kaime.

„Manau, kad Lietuvoje taip pat turėtų būti daugiau scenarijų, kaip įsigyti tokius ūkius, ne vien tik stambiam ūkiui juos nuperkant", - mano G. Butkienė. Smulkesnieji ūkiai tikrai turi turėti ateitį mūsų šalyje, greičiausiai jiems teks galvoti apie perdirbimą, ieškoti nišų, kurti išskirtines savo produktų istorijas, kurios padėtų skintis kelius į pirkėjų širdis.

„Žemdirbio vasarą" koordinavęs ASU Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička daug dėmesio skyrė lauko eksperimentų pristatymams

Subsidijos - tarsi narkotikas

Remdamasi LŽŪKT klientų 2016 m. buhalterinės apskaitos duomenimis, G. Butkienė apžvelgė subsidijų (tiesioginių išmokų už pasėlius, gyvulius ir kt.) įtaką ūkių veiklos rezultatams, lygindama grynąjį pelningumą su subsidijomis ir grynąjį pelningumą be subsidijų.

Augalininkystės srityje be subsidijų pelningumas atsiranda tik stambiuose ūkiuose (per 100 EDV dydžio). Pienininkystės krypties ūkiai pelningai (tiesa, pelnas yra labai jau mažas - prasideda vos nuo 1 proc.) be subsidijų dirbo nuo 8-15 EDV dydžio. Žinoma, tai tik vienų metų rezultatai. Tačiau tendencijos aiškios: be subsidijų pelningumą pasiekti labai sunku.

„Subsidijos yra tarsi narkotikas, kuris šiek tiek prislopina budrumą ir leidžia jaustis ramiam", - juokavo G. Butkienė. Tačiau ateityje biudžeto dalis, skiriama subsidijoms, tikriausiai mažės. Kiekvienam ūkio subjektui labai svarbu žinoti, kaip dirbti pelningai. „Sėkmės formulę kiekvienas kuriame patys. Bet greičiausiai ji pasakoma keliais žodžiais: galvok, daryk, pridėk širdies - ir pasieksi rezultatą", - patarimus apibendrino Giedrė Butkienė.

ASU Agronomijos fakulteto docentė Irena Pranckietienė atlieka mikroelementų panaudojimo žirniams bandymus: ar žirniams reikia tik molibdeno ir boro, ar ir kitų mikroelementų, tai pat bus aiškinamasi, ar verta žirnius tręšti azotu po žydėjimo

Klimatas, rinka, technologijos, konsultacijos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius pabrėžė, kad žvelgiant iš šiandienos pozicijos atrodo, kad labiausiai žemės ūkio pokyčius lemia ir lems klimato kaita, ypač nevienodas drėgmės pasiskirstymas sezono laikotarpiu ir dažnėjantys stichiniai reiškiniai (sausros, liūtys, temperatūrų pokyčiai), taip pat naujų patogenų ir kenkėjųplitimas ir jų atsparumas pesticidams.

Žemdirbio darbą reguliuoja ir pasaulinė rinka: produktų pasiūla ir paklausa, produktų gamybos savikaina ir supirkimo kainos. Būtina ieškoti naujų rinkų žemės ūkio produkcijai eksportuoti. Žinoma, puiku, kad galbūt mūsų žemės ūkio produktams atsivers didžioji Kinijos rinka, tačiau būtina ieškoti ir galimybių eksportuoti produktus į artimesnes šalis. Reikia siekti parduoti ne žaliavą, o kuo aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

ASU docentas Evaldas Klimas pastebėjo, kad nors pasėlių struktūroje daugiamečių žolių plotas sumažėjo iki 4 proc., pastaruoju metu po truputį didėja jų poreikis energetikai, taip pat atgaivinamas dėmesys žolėms kaip puikioms dirvos gerintojoms

Kur link plėtosis žemės ūkis, didele dalimi lems ir energijos, trąšų ir pesticidų, žmogiškųjų išteklių kainos. Ateities ūkininkai - tai visapusiškai išsilavinę, sumanūs specialistai, nes sumaniosios technologijos neveiks be žmogaus. Plėtosis sumanioji gyvulininkystė ir augalininkystė, įprastomis taps sumaniosios augalų būklės, pasėlių priežiūros, tręšimo, žaladarių kontrolės technologijos.

Z. Dabkevičiaus manymu, reikia galvoti apie konsultacijų kokybę, apie galimybę žemdirbiui gauti labai siauros srities ir itin aukštos kvalifikacijos reikalaujančias konsultacijas. „Konsultavimo sistemą galima būtų palyginti su trijų lygių sveikatos priežiūros centrais - vienokio lygio konsultacijas gauname pas šeimos gydytoją, o kitokias - pas aukščiausio lygio specialistą", - sakė Z. Dabkevičius.

Jo nuomone, žemdirbio sėkmę lems nauji sprendimai, nestandartinis mąstymas ir alternatyvi veikla. Pavyzdžiui, perspektyvi bus tik laistymosistemas turinti bei vartotojui produktusparuošianti daržininkystė ir bulvininkystė, tik intensyvūs sodaisu plačiu perdirbtų produktų asortimentu. Ateitį turi konvejeriniai, daugiaaukščiai, tik saulės konversijos ar dirbtinės šviesos šiltnamiai. Savo nišas neabejotinai turės ir ekologinė, miesto, biodinaminė, gamtinė žemdirbystės.

ASU mokslininkai Kęstutis Romaneckas ir Vaclovas Bogužas kalbėjo apie žemės dirbimo būdų lyginamuosius tyrimus, dirvožemio tvarumo atstatymą didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje

Veiklą koreguoja politikų sprendimai

Vienas svarbiausių žemės ūkio plėtrą lemiančių veiksnių yra nacionalinė ir ES Bendroji žemės ūkio politika: parama, jos dydis, remiami sektoriai, ūkininko pasirinkimo reguliavimas ir ribojimas naudojant augalų apsaugos ir kitas gamybos priemones, vandens išteklius ir kt. Keičiami prioritetai,dėl to keičiasi augalų sėjomainos, pasėlių struktūra (pvz., dėl žalinimo reikalavimų išaugo ankštinių augalų dalis sėjomainoje).

Tiesa, dar neaišku, ar ir toliau žalinimui skirtų pupų ir žirnių plotai išliks tokie pat dideli. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas informavo, kad praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino, jog nuo 2018 m. visuose žalinimo užskaitai skirtuose plotuose bus draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

„Raginame žemdirbius deklaruoti kuo daugiau kraštovaizdžio elementų, nes jų vaidmuo ateityje tik didės", - sakė ŽŪM Išmokų skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas

„Trejų metų analizė rodo, kad žalinimo reikalavimams įgyvendinti žemdirbiai mūsų šalyje dažniausiai pasirenka azotą kaupiančius augalus: pupas, žirnius, vikius, baltymines žoles. O štai kraštovaizdžio elementų deklaravimas yra neišnaudotas potencialas", - pastebėjo A. Karbauskas.

Padarytas milžiniškas darbas - visi kraštovaizdžio elementai yra suskaitmeninti, deklaruojamuose plotuose jie rodomi, jų yra šimtai tūkstančių, tačiau deklaruojama jų vos 0,1 proc. - pareiškėjai tiesiog jų nepasirenka.

Draudimas naudoti augalų apsaugos produktus žirnių ir pupų pasėliuose, kurie deklaruojami kaip žalinimo elementai, žemdirbiams atrodo tikra katastrofa, nes tokiu atveju kalbėti apie derlių faktiškai net neverta: piktžolės, ligos ir kenkėjai pasėlius užgožtų ir sunaikintų dar nepasiekusius brandos. Tikriausiai paprasčiausias ir vienintelis patarimas būtų ir toliau pagal įprastas technologijas auginti žirnius ir pupas (nes jų produkcija rinkoje paklausi), o žalinimo reikalavimus įgyvendinti renkantis kitas priemones: kraštovaizdžio elementus, posėlius ir įsėlius, pūdymus. Akivaizdu, kad ir vėl žemdirbių laukia nemenki pokyčiai ir nauji iššūkiai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai